Sausio 13-oji

Iš Sovietų Sąjungos okupacijos besivaduojančiai Lietuvai 1991-ųjų metų sausio 8-ąją buvo iškilęs didžiulis pavojus. TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“ atskleistos mažai viešintos, tačiau neįtikėtinai svarbios detalės, lėmusios mūsų tolimesnį kelią laisvės link. 1991-aisiais Aukščiausioje Taryboje veikė apsaugos skyrius, kurį sudarė jauni, fiziškai stiprūs ir laisvoje Lietuvoje trokštantys gyventi vyrai.

Minint sausio 13-osios trisdešimtmetį verta prisiminti ir kitus 1991 metų sausio mėnesio išbandymus. Vienas tokių – sausio 8 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų šturmas, organizuotas prosovietinės organizacijos „Jedintsvo“. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vado pavaduotojas, o dabar kariuomenės pulkininko pareigose esantis Saulius Guzevičius, tądien stovėjo pirmosiose fronto linijose, kai buvo bandoma išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlament...

Nors garsiausiai minima yra Sausio 13 d., skaudūs Lietuvai įvykiai prasidėjo jau kelias dienas prieš tai. Sausio 11 d. iš Šiaurės miestelio išvažiavo tankai, kurių pajudėjimas reiškė strategiškai Lietuvai svarbių objektų šturmą.

Sausio 13-osios atminimo medaliu minint Laisvės gynėjų dieną apdovanojami dvylika 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę gynusių žmonių. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu atminimo medaliu apdovanojami Ramūnas Baltakartis bei Arminas Cicėnas iš Vilniaus, Evaldas Čižinauskas ir Laimis Gulbinauskas iš Kauno, Virginijus Gečas iš Klaipėdos ir Vladimiras Okunevas iš Klaipėdos rajono.

Prisiminimais apie kruvinus sausio įvykius dalijasi Stasys Vaikutis.  „Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų, kuriuos mes apgynėme ir neutralizavome 2 tankus iš dabartinės A. Sacharovo aikštės pusės. 1991 m. sausio 11 dieną 10.30 val. aš, Stasys Vaikutis, vyresnysis tiekimo inžinierius ir vairuotojas Antanas Savanevičius, išsikrovę statybos objekte, važiavome Justiniškių gatve.

Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.

Ketvirtadienį nuspręsta sustabdyti ikiteisminį tyrimą nuo pagrindinės atskirtoje Sausio 13-osios įvykių byloje. Sprendimas priimtas atlikus visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, pranešė prokuratūra. „Paaiškėjus esminėms aplinkybės, turinčioms reikšmės bylai išspręsti, ar gavus naujų tyrimui svarbių duomenų sustabdytas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas“, – rašo prokuratūra.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį baigė nagrinėti Sausio 13-osios bylą. Ją Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, iš viso jos nagrinėjimas užtruko dvylika posėdžių. Iš teisėjų Ernesto Rimšelio, Egidijos Tamošiūnienės ir Ernestos Montvidienės sudaryta kolegija sprendimą žada skelbti 2021 metų kovo 15 dieną.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį toliau nagrinės Sausio 13-osios bylą – nuteistųjų advokatai tęs trečiadienį vykusio posėdžio metu pradėtas baigiamąsias kalbas.  Baigiamąsias kalbas pradėta sakyti po to, kai teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Ernestas Rimšelis paskelbė sprendimą netenkinti prašymų atnaujinti įrodymų tyrimą bei iš naujo apklausti dalį liudytojų.

Teismas vėl atverčia istorinę ir vieną didžiausių Lietuvoje – Sausio 13-osios bylą. Tik šįkart byla – jau apeliaciniame teisme, o nepatenkintų daug, net 60 skundų tiek iš nuteistųjų, tiek ir prokurorų. Beje, pirmą kartą apeliacinis teismas posėdžiauja ne savo patalpose, o didžiulėje universiteto auditorijoje. Dėl koronaviruso grėsmės ir reikalavimo laikytis atstumo teismuose visos salės tiesiog per mažos. Septyneriems metams kalėti nuteistas Rusijos pilietis Jurijus Melis – vėl teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje Vilniuje pradėjo nagrinėti vieną didžiausių bylų istorijoje – Sausio 13-osios bylą.  Kovo mėnesį turėjęs prasidėti nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas dėl koronaviruso grėsmės ir karantino metu įvestų papildomų reikalavimų bei rekomendacijų, susijusių su infekcijos plitimo prevencija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako sutinkantis su Vyriausybės siūlymu Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena. „Taip, aš sutinku su Sausio 13 dienos paskelbimu nedarbo diena“, – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui keisti Atmintinų dienų įstatymą ir Darbo kodeksą numatant, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, taptų švenčių diena, t.y. nedarbo diena.

Kitąmet ne tik minėsime 30-ąsias sausio 13-osios įvykių metines. Jei Seimas pritars Vyriausybei – tądien neisime ir į darbą. Visgi už naująją švenčių dieną teks paaukoti vieną senąją. Profesinės sąjungos gegužės pirmosios atiduoti nepanoro, tad greičiausiai įprasta diena taps vos prieš metus švente paskelbtos Vėlinės. Ministrų kabinetas apsisprendė – Laisvės gynėjų diena turi tapti šventine. Kol kas sausio 13-oji yra tik atmintinų dienų sąraše.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti. Tiesa, kadangi Lietuva ir taip turi itin daug tokių švenčių dienų, o ekonomikai ir biudžeto surinkimui kiekviena jų atsiliepia neigiamai, rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nuo liepos 13 d., pirmadienio, visuomenei bus atvertas Seimo rūmų Didysis kiemas. Iki šiol gyventojams jis buvo atveriamas tik švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir minint Sausio 13-osios įvykius, taip pat vykstant kitiems šventiniams renginiams. Pirmuosius atviro kiemo svečius pirmadienį 17 val. pasitiks Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Džiaugiuosi, kad Seimas žengia dar vieną atsivėrimo žingsnį.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą nedarbo diena paskelbti kitų metų Laisvės gynėjų dieną, kai bus minimas Sausio 13-osios trisdešimtmetis. Už tokį Seimo nutarimo projektą pateikimo stadijoje balsavo 67 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, šeši susilaikė. Toliau jį svarstys komitetai. Pasiūlymą pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas.

Kitąmet Lietuvai minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį ši diena turėtų būti paskelbta nedarbo, siūlo du Seimo valdančiųjų atstovai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas parengė Seimo nutarimo projektą paskelbti 2021 metų sausio 13 dieną nedarbo diena.  Anot jų, būtina įvertinti išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

Mirus buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, Lietuvos valstybės paskirtas jo advokatas Sausio 13-osios byloje žada aiškintis velionio artimųjų valią dėl skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka.  Pernai Vilniaus apygardos teismas D. Jazovą pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui dėl vaidmens per sovietų agresiją 1991 metais. Jam už akių skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys siūlo sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. „Turime labiau vertinti sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmę mūsų valstybingumo istorijai. Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad mūsų valstybei ir tautai laisvė yra daugiau nei duotybė ar dovana.

Sausio įvykių dalyvis pasakoja, kad žmonės išėjo ir gynėsi prieš brutalią sovietų jėgą tikėdamiesi laisvesnio gyvenimo ir geresnės ateities savo vaikams. Įvykių liudininkas pats patyrė priešo jėgą, o jo žmona išgyveno baisiausias gyvenimo akimirkas, kai nežinojo, ar vyras vis dar gyvas. Daugelis gal nustebs, bet Sausio 13-osios dalyviai tragiškų įvykių prisiminimais dalytis nelinkę, nes jiems jie įvyko ne prieš kelis dešimtmečius, o vakar.

Nuo baisiosios nakties, kai Vilniuje liejosi nekaltų, bet laisvės nuo Maskvos ištroškusių lietuvių kraujas, prabėgo jau 29-eri metai. Taigi šiandien jau 29-ą kartą Lietuva pagerbia Sausio 13-osios didvyrius: žvakelėmis, prisiminimais ir viltimi, kad stoti prieš tankus niekada nebeprireiks. Laisvės gynėjai šią dieną prisimena ir su ašaromis, ir pakylėta dvasia, nes tokios tautos vienybės, jų žodžiais, daugiau patirti neteko ir galbūt nebeteks.

Nuo tragiškųjų 1991 metų sausio 13-osios  nakties įvykių prabėgo 29 metai. Kasmet minėdami šią skaudžią sukaktį, prisimename už Lietuvos laisvę kritusius kovotojus, pagerbiame gynėjus. Tačiau mažai kas žino, kad tą naktį nepastebimą, bet itin svarbų darbą atliko organų donorystės procese dalyvaujantys specialistai. Ir tik skaudžios aplinkybės lėmė, kad transplantacijos tą naktį nebuvo atliktos. Apie tai – šis Nacionalinio transplantacijos biuro pasakojimas.

Televizijos bokšte dirbęs vyras prisimena, kad bokšto užėmimas priminė chaosą, o aplink maišėsi klyksmai, šūviai ir sužeistųjų aimanos. Įvykių liudininkas tvirtina, kad niekas nesitikėjo kruvinos kulminacijos, o tos nakties vaizdai amžiams išliks atmintyje. Laidoje „Visi mes žmonės“ prisiminimais apie skaudžius Sausio įvykius dalijasi Algis Šalkauskas.

Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, partizanui Albinui Kentrai-Aušrai pirmadienį Seime minint Laisvės gynėjų dieną įteikta Laisvės premija. Atsiimdamas apdovanojimą A. Kentra-Aušra sakė jį skiriantis savo seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, kiekvienais metais Sauso 13-oji yra proga prisimint ir, suprasti, kokia kaina mes pelnėme savo valstybės laisvę, įvertinti, kokį kelią per tą laiką nuėjo Lietuva, rašoma pranešime. Nors ši data amžiams pažymėta laisvės gynėjų krauju, tai proga ir pasidžiaugti. Pirmiausia visų mūsų pergale, kuri pasiekta vieningai, drąsiai, didžiuojantis savo valstybe ir vienas kitu. „Lenkiuosi tautos didvyriams, kurie paaukojo savo gyvybes.

Sausio 13 d. Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena. Ryte vyko pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu pagerbtas žuvusių piliečių atminimas, o nuo 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo Albinui Kentrai ceremonija. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje iškils Valstybės vėliava, o 12.30–14.30 val.

Praėjusių metų kovo 27 d.Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje: visi 67 kaltinamieji pripažinti kaltais ir nuteisti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.  Visi nuteistieji yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Per sovietų agresiją 1991 metais žuvusių laisvės gynėjų atminimą prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą pagerbė Vilniaus mokykloje, kur mokėsi prie Televizijos bokšto žuvęs Darius Gerbutavičius. Kaip ir kitose šalies mokyklose, sostinės „Ryto“ progimnazijoje uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. „Jūs davėte Lietuvai vieną iš Sausio 13-osios didvyrių D. Gerbutavičių.

Prasidėjusių 2020 metų vienu pirmųjų svarbiu, aktualiu susiėjimu reikėtų laikyti sausio 13–osios datą – Laisvės ir gynėjų dieną. Sudėtinga pasakyti, ar 1991-ųjų sausio 13-oji yra šventė ar liūdesio diena. Praėjo jau 29 metai, bet prisiminimai tų dienų iškyla kone kiekvieno atmintyje. Dabarties istorinė pergalė Europos Parlamento, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė, konservatorė Rasa Juknevičienė naujienų portalui JP teigė, kad Sausio 13-oji jai daugiau šventė.

Dabar žinomas plastinės chirurgijos specialistas profesorius Kęstutis Vitkus buvo vienas iš Sausio 13-osios naktį dirbusių chirurgų. Jis atviras – ši naktis pakeitė jo gyvenimą, o ligoninę tą naktį jis lygina su karo lauku. Lemtingoji 1991-ųjų sausio 13-oji buvo sekmadienis.

„Tai buvo pati svarbiausia naktis mano gyvenime. Ir pats svarbiausias įvykis“, – apie kruviną Sausio 13-ąją pasakoja Aukščiausiosios Tarybos narė, Kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė.

Tradiciniame bėgime Sausio 13-osios laisvės gynėjams pagerbti šeštadienį Vilniuje dalyvavo beveik 9 tūkst. asmenų – daugiausiai nuo pat 1992-ųjų, pranešė organizatoriai. Jau 29-ąjį kartą vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ tradiciškai vidurdienį prasidėjo nuo žuvusiųjų amžinojo poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir maždaug po pusantros valandos baigėsi prie Vilniaus televizijos bokšto.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Rusiją nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas Lietuvos teisėjams, nagrinėjusiems bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją. Strasbūre priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pabrėžė, kad Maskvos veiksmai yra politiškai motyvuoti ir negali būti laikomi teisėtais.

Pirmadienį Europos Parlamente (EP) svarstant rezoliuciją dėl Rusijos persekiojamų Lietuvos prokurorų ir teisėjų reikšta pagarba Lietuvos pareigūnų drąsai ir išsakytas solidarumas su jais. „Europos Komisija išreiškė savo solidarumą su Lietuva. (...) Bet koks išpuolis prieš ES valstybės narės teisinę sistemą yra išpuolis prieš visą Europos Sąjungos teisinę sistemą“, – teigė ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarė Vera Jourova.

Per kruvinojo Sausio įvykius tėvo netekęs Robertas Povilaitis kaltina prokurorus slapčia stabdant tyrimą. Nors didžiąja dalimi teismo nuosprendis paskelbtas pavasarį, byloje yra išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kurio pabaigos vis nematyti. R. Povilaitis tikina, kad prokurorai atsisako apklausti ir keletą užsieniečių, taip pat – ir buvusį amerikiečių ambasadorių Sovietų Sąjungoje, galimai turinčių tyrimui naudingos informacijos.

Didelės apimties Sausio 13-osios bylą apeliacinės instancijos teismui planuojama perduoti iki šių metų pabaigos. „Planuojama, kad tai bus šiais metais, link metų pabaigos“, – BNS sakė bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Pasak jos, šiuo metu į rusų kalbą baigiamas versti nuosprendis. Vėliau su juo galės susipažinti nuteistieji, kurie procese dalyvavo gyvai. Tuomet jie per 20 dienų dar galės pateikti apeliacinius skundus.

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad nuteistiesiems skirtos bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus, buvo per švelnios.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kerštu vadina Rusijos pradėtą tyrimą dėl keturių Lietuvos teisėjų, paskelbusių nuosprendį Sausio 13-osios byloje. „Galėčiau ir taip pavadinti, kad tai yra savotiškas kerštas“, – BNS trečiadienį sakė ministras. „Sunku kažkaip vertinti, nes šiaip yra apgailėtina situacija“, – pridūrė jis.

Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl keturių teisėjų, paskelbusių nuosprendį buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir sovietų armijos veikėjams Sausio 13-osios byloje. Komiteto atstovė Svetlana Petrenko patvirtino, kad baudžiamoji byla pradėta dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Aivos Survilienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Artūro Šumsko. „Jie įtariami priėmę žinomai neteisėtą nuosprendį“, – sakė S. Petrenko.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Vilniaus apygardos teismo paskelbtą nuosprendį Sausio 13-osios byloje. „Apeliacinis skundas rašomas“, – BNS pirmadienį sakė vienas iš valstybės kaltintojų Sausio 13-osios byloje Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius. Nuosprendis Apeliaciniam teismui skundžiamas dėl bausmių nuteistiesiems, prašoma šiek tiek jas sugriežtinti. Taip pat skundžiama dėl nepatenkintų civilinių ieškinių. Byloje pateiktas daugiau nei 11,3 mln. eurų ieškinys.

Rusija be atsako nepaliks Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio 1991 metų sausio įvykių byloje, ketvirtadienį pareiškė šios šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova. „Mes, aišku, to nepaliksime be tolesnės reakcijos“, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė ji.

Patekimas į nuosprendį Sausio 13-osios byloje skelbusio teismo patalpas Vilniuje buvo apribotas, gavus žvalgybos informaciją dėl galimų provokacijų, paskelbė Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė. „Buvo gauta informacija dėl galimų provokacijų“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė pirmininkė. Pasak jos, šią informaciją teismui pateikė Valstybės saugumo departamentas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje siunčia žinią ne tik nuteistiems sovietų pareigūnams, bet ir šių dienų karo nusikaltėliams. „Nuosprendis turbūt bus skundžiamas, bet tai svarbus etapas“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis trečiadienį po Sausio 13-osios bylos nuosprendžio paragino iškelti bylą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. „Aš manau, kad jam vis tiek turi būti iškelta byla. Nežinau, ar Povilaitis, ar Lietuvos valstybė išdrįs, bus mažiau bailūs ir iškels bylą“, – žurnalistams sakė į Vilniaus apygardos teismą atvykęs V. Landsbergis.

Rusijos Karaliaučiaus srities Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas siūlo gatvę, kur įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas, pavadinti Sausio 13-osios byloje kaltinamo Jurijaus Melio vardu, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“. Tai deputatas pareiškė praėjusią savaitę per diskusiją, artėjant nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje. Joje dalyvavo ir teisiamasis Sausio byloje buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas. Nuosprendį skelbti planuojama kovo 27 dieną.

Sausio 13-oji Ričardui Dubickui svarbesnė už gimtadienį. Tai visos Lietuvos istorijos virsmo, naujos eros pradžia.  Ričardas laimingas, galėjęs būti ne tik šių įvykių liudytoju, bet ir jų dalyviu. „Negi niekada neišmuš jo atpildo valanda?“ Šalį pasiekusi žinia, kad, nepaisydama Lietuvos prokurorų išduoto Europos arešto orderio, Austrija paleido sausio 13-ąją Vilniaus televizijos bokštą šturmavusio „Alfa“ būrio vadą Michailą Golovatovą, Ričardą sukrėtė iki širdies gelmių.

Vilniuje pagerbiant Sausio 13-ąją žuvusius laisvės gynėjus uždegti atminimo laužai. Pavakarę keli šimtai žmonių rinkosi prie Vilniaus televizijos bokšto, kur buvo uždegtas pirmasis laužas, 14 gynėjų, žuvusiųjų nuo sovietų kariuomenės veiksmų, pagerbti dainomis, žmonės prie memorialo aukoms dėjo gėles, degė žvakes. Aukų atminimą pagerbė ir Vyriausybės nariai, Vilniaus savivaldybės atstovai, kiti politikai, visuomenės veikėjai.

Veronika Naumova yra viena aktyviausių mokytojų streiko dalyvių. Apie ją mokytojus palaikančioje „Facebook“ grupėje atsirado įrašas, teigiantis, kad mokytoja pradinukams aiškino, kad 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu į beginklius lietuvius šaudė ne sovietų kariai, o lietuviai, apsimetę rusais. Mokytoja neigia, kad taip kalbėjo per pamoką, o mokyklos direktorius patikslino, kad po V. Naumovos pamokos į mokyklos vadovybę kreipėsi vaikų tėvai, tačiau pokalbio turinio nepamena.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją, nuosprendis bus skelbiamas kitų metų vasarį. „Kolegija išeina rašyti nuosprendžio, jis bus skelbiamas 2019 metų vasario 18 dieną“, – pranešė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė. Teismo procese dalyvavo du Rusijos karininkai, o 64 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių. Jiems atstovavo valstybės paskirti advokatai.