sausio 13

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje siunčia žinią ne tik nuteistiems sovietų pareigūnams, bet ir šių dienų karo nusikaltėliams. „Nuosprendis turbūt bus skundžiamas, bet tai svarbus etapas“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis trečiadienį po Sausio 13-osios bylos nuosprendžio paragino iškelti bylą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. „Aš manau, kad jam vis tiek turi būti iškelta byla. Nežinau, ar Povilaitis, ar Lietuvos valstybė išdrįs, bus mažiau bailūs ir iškels bylą“, – žurnalistams sakė į Vilniaus apygardos teismą atvykęs V. Landsbergis.

Rusijos Karaliaučiaus srities Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas siūlo gatvę, kur įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas, pavadinti Sausio 13-osios byloje kaltinamo Jurijaus Melio vardu, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“. Tai deputatas pareiškė praėjusią savaitę per diskusiją, artėjant nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje. Joje dalyvavo ir teisiamasis Sausio byloje buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas. Nuosprendį skelbti planuojama kovo 27 dieną.

Vilniuje pagerbiant Sausio 13-ąją žuvusius laisvės gynėjus uždegti atminimo laužai. Pavakarę keli šimtai žmonių rinkosi prie Vilniaus televizijos bokšto, kur buvo uždegtas pirmasis laužas, 14 gynėjų, žuvusiųjų nuo sovietų kariuomenės veiksmų, pagerbti dainomis, žmonės prie memorialo aukoms dėjo gėles, degė žvakes. Aukų atminimą pagerbė ir Vyriausybės nariai, Vilniaus savivaldybės atstovai, kiti politikai, visuomenės veikėjai.

Veronika Naumova yra viena aktyviausių mokytojų streiko dalyvių. Apie ją mokytojus palaikančioje „Facebook“ grupėje atsirado įrašas, teigiantis, kad mokytoja pradinukams aiškino, kad 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu į beginklius lietuvius šaudė ne sovietų kariai, o lietuviai, apsimetę rusais. Mokytoja neigia, kad taip kalbėjo per pamoką, o mokyklos direktorius patikslino, kad po V. Naumovos pamokos į mokyklos vadovybę kreipėsi vaikų tėvai, tačiau pokalbio turinio nepamena.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją, nuosprendis bus skelbiamas kitų metų vasarį. „Kolegija išeina rašyti nuosprendžio, jis bus skelbiamas 2019 metų vasario 18 dieną“, – pranešė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė. Teismo procese dalyvavo du Rusijos karininkai, o 64 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių. Jiems atstovavo valstybės paskirti advokatai.

Kaltinamojo Sausio 13-osios byloje advokatas sako, kad už kruvinuosius Sausio 13-osios nusikaltimus atsakingas tuometinis sovietų politinis biuras ir karinė vadovybė. „Pagrindinis organizatorius įkvėpėjas – politinis biuras su karine vadovybe, jie privalo atsakyti už tai, kas vyko Lietuvoje“, – Vilniaus apygardos teisme sakė kaltinamojo Sausio 13-osios byloje sovietų kario Aleksandro Navozovo advokatas Eugenijus Algirdas Burokas.

Rusijai paskelbus apie Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tai vadina bandymu įbauginti visus Lietuvos žmones. „Tai yra daug platesnės bauginimo kampanijos dalis. Nežinau, ar bandoma įbauginti konkrečiai tuos žmones, kurie tapo taikiniais toje byloje ar visą visuomenę. Kitas labai panašus bandymas buvo su tais šauktiniais, kurie atsisakė į Sovietų armiją. Tai įvyko prieš 26 ar 27 metus.

Generalinės prokuratūros prokurorai antradienį pradėjo sakyti baigiamąsias kalbas Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje. Prokurorų kalbos vienoje reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylų bus sakomos apie dvi savaites. Kalbų pabaigoje paaiškės, kokias bausmes prokuratūra siūlo skirti 66 kaltinamiesiems.

Su pagarba prisimename lemtingus sausio 13 dienos įvykius. Tądien daugybė tautiečių stojo krūtine ginti savo tėvynės. Stovėjo naktį ir dieną, nebijodami tuometinės žiemos. Beje, tą naktį nebuvo labai šilta, tiesa, tai žmonėms mažai ir rūpėjo. Tai nebuvo rūsčios žiemos naktis Prieš dvidešimt šešerius metus, sausio tryliktąją, stiprių šalčių nebuvo. „Iš tikrųjų, žiūrint į abi dienas, 12-tą ir 13-tą, tai temperatūra Lietuvoje laikėsi nulinė.

Sausio 13-osios išvakarėse, jau sutemus, Nepriklausomybės aikštėje uždegti laužai. Jie – simbolis vienintelio šilumos šaltinio tų žmonių, kurie žvarbią 1991-ųjų žiemą išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę. Aplink laužus susirinko daug tą įsimintiną sausį menančių lietuvių. Jų akyse atsispindėjo ugnis, o mintyse kartojosi laisvę gynusių žmonių veidai.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis į Sausio įvykių minėjimus siūlo kviesti Rusijos parlamentarus. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, Dūmos deputatų kvietimas būtų logikas ir žmoniškas žingsnis. „Kviesti Dūmos deputatus į mūsų minėjimą būtų logiška, būtų žmoniška. Tai irgi tiesa.

Vilniaus apygardos teismas nesutiko už 50 tūkst. eurų užstatą į laisvę paleisti kaltinamąjį Sausio 13-osios byloje Jurijų Melį. Rusijos piliečio suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad suėmimas pratęstas atsižvelgus, jog nesikeičia nei i pagrindai, nei aplinkybės tokiai kardomajai priemonei taikyti. Rusijos pilietis J.Melis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos.

Vilniuje vykstantis teismo procesas Sausio 13-osios byloje yra ne teisinis, o politinis, juo siekiama parengti dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje ir pareikšti jai ieškinius dėl žalos atlyginimo, teigiama trečiadienį Rusijos Dūmos priimtame pareiškime. „Rusijos Dūmos deputatai reiškia protestą dėl bandymų prisidengus teisingumo vykdymu priimti politinius sprendimus, vienaip ar kitaip nukreiptus prieš Rusijos Federaciją.

Rusijoje gyvenantys kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti procese, tačiau savo galutinio apsisprendimo dar nėra išreiškę. Suimto Rusijos piliečio Jurijaus Melio gynėja Galina Kardanovskaja žurnalistams sakė, kad į ją kreipėsi Karaliaučiuje gyvenantys asmenys, kurie yra kaltinamieji Sausio 13-osios byloje. „Į mane kreipėsi dėl dalyvavimo procese.

Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Jurijus Melis sako, kad teismo sprendimas panaikinti jam suėmimą pagerintų Lietuvos ir Rusijos politinius santykius. Tai kaltinamasis pareiškė Vilniaus apygardos teismui, kuris ketvirtadienį nagrinėjo klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo trims mėnesiams. Tuo metu Rusijos piliečio gynėja teismo prašė kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę ir teismui nustačius protingą terminą, paskirti 50 tūkst. eurų dydžio užstatą.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė keturių mėnesių pertrauką Sausio 13-osios byloje. Kitas posėdis įvyks spalio 3 dieną. Tokia pertrauka skelbiama dėl advokatų, prokurorų, teisėjų atostogų. Šioje byloje yra 65 advokatai, trys prokurorai ir keturi teisėjai, įskaitant atsarginį. Posėdžiai šioje byloje vyko nuo šių metų sausio 27 dienos, nuo to laiko teismas posėdžiavo daugiau nei 40 dienų – dažnai du kartus per dieną – ryte ir po pietų.

Sausio 13-osios byloje ketvirtadienį parodymus davęs tuometinis Lietuvos atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas paliudijo perspėjęs Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą nenaudoti jėgos. „Michailai Sergejevičiau, jeigu jūs manote, kad problemas išspręsite jėga, jūs jų neišspręsite“, – kelios dienos prieš sovietų agresiją M.Gorbačiovui pasakytus žodžius prisiminė E.Bičkauskas. Anot E.Bičkausko, M.Gorbačiovas į tai atsakė tik rankos mostu.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja pradėti liudytojų apklausas. Pirmoje dienos pusėje planuojama apklausti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, o po pietų – Egidijų Bičkauską, kuris 1990 metų balandį buvo paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, 1991-1993 metais buvo Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovu.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja pradėti liudytojų apklausas, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė. Pirmoje dienos pusėje planuojama apklausti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, o po pietų – Egidijų Bičkauską, kuris 1990 metų balandžio buvo paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, nuo 1991-1993 metais buvo Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovu.

Kaltinamojo Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečio Genadijaus Ivanovo parodymai kėlė daug klausimų bylą nagrinėjantiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Posėdyje antradienį buvo paskelbti visi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kaltinamojo parodymai, jis atsakė į proceso dalyvių klausimus.

1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas antradienį pradeda kaltinamųjų apklausas. Teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Kiti daugiau nei 60 kaltinamųjų su teismu bendradarbiauti atsisako ir į posėdžius Lietuvoje neatvyksta. Manoma, kad pirmasis parodymus duos Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas. Trečiadienį planuojama apklausti suimtą laikomą Rusijos pilietį Jurijų Melį.

Paskelbusi atnaujinanti savo Sausio 13-osios įvykių tyrimą, Rusijos valdžia siekia supriešinti šalių visuomenes, taip pat politizuoti kriminalinę bylą ir tai išnaudoti propagandos tikslais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Iš tiesų, balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai.

Siekdamas užtikrinti spartesnį ir sklandesnį Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė visiems kaltinamiesiems, kurie turi valstybės skirtus advokatus, skirti antrus pakaitinius gynėjus. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pirmadienį posėdyje sakė, kad apie teismo priimtą nutartį informuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Naujai į bylą įtrauktų advokatų sąrašas turi būti pateiktas iki kovo 10 dienos.

Vilniaus apygardos teismas antradienį planuoja išklausyti kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje parodymus. Pirmadienį teismas nusprendė pirmiausia paskelbti teismo posėdžiuose nedalyvaujančiųjų parodymus, vėliau apklausti Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, kurie dalyvauja teismo procese.

Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje ir jų advokatai pirmadienį teisme pareiškė nepripažįstantys kaltės. Tokią poziciją išsakė tiek du teisme dalyvaujantys kaltinamieji, tiek daugumos už akių teisiamų asmenų advokatai. Apie 10 advokatų teigė nežinantys savo atstovaujamų asmenų pozicijos. Pirmadienį kaltinimą šioje byloje palaikantys prokurorai baigė skaityti kaltinamąjį aktą.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sukritikavo Sausio 13-osios bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, sakydama, kad Rusijos piliečiai persekiojami neteisėtai. „Veiksmai, dėl kurių Lietuvoje kaltinami rusai, yra interpretuojami šališku būdu, piktnaudžiaujant tarptautine teise“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

Karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje kaltinami Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali būti teisiami už akių, penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pranešė, kad byla pradedama nagrinėti iš esmės, išnaudojus visas galimybes susisiekti su kaltinamaisiais ir pranešti apie bylą.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi vieną didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje – 1991 metų sausio 13-osios bylą. (Papildyta 10:22 val.) Vienas iš dviejų prieš Vilniaus apygardos teismą Sausio 13-osios byloje stojusių kaltinamųjų Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas trečiadienį pareiškė manantis, kad yra nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų ir teigia buvęs tik įvykių liudininku.

Sausio 27 dieną, 9 val. Vilniaus apygardos teisme pradedama nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Bylą sudaro 709 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Kaltinamuosius gins 65 advokatai.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, parlamentarė Birutė Vėsaitė kviečia į LSDP grįžti neseniai apie pasitraukimą iš Socialistinio liaudies fronto pranešusį ir už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą kaltu teismo pripažintą Algirdą Paleckį. Apie tokią poziciją B. Vėsaitė paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Tikrai, laikas Tau, Algirdai, grįžti ir sustiprinti kairįjį sparną“, – pareiškė socialdemokratė.

 Prieš kelias dienas visa Lietuva minėjo sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos sukaktį. Šios dienos nepamiršo ir Šakių „Vyčio“ komanda. „Žinau, kad Lietuva tapo laisva, kad 14 narsuolių paaukojo save dėl šalies, – kalbėjo Taurantas Tamošiūnas, netrukus pridėjęs, jog yra Lietuvos patriotas. – Neįsivaizduoju savęs gyvenančio kitur.“ „Tai – liūdna diena, nemažai žmonių žuvo kovodami už laisvę, bet praėjus 25 metams, ačiū Dievui, viskas yra gerai.

 Laikai keičiasi. Propagandos formos kiek kinta taip pat, tačiau frazės dažnai panašios. Vienos lietuviškos radijo stoties paskyros socialiniame tinklalapyje vyriausiasis redaktorius sako, kad prieš Sausio 13-ąją ypač suaktyvėjo propagandą skleidžiantys komentatoriai. Vien vakar savo paskyroje jie blokavo tris šimtus provokatorių profilių.

 Sausio 13-ąją sutemus ant Lampėdžių ežero vyko spalvinga ir garsi diskoteka. Kas su pačiūžomis dar tik mokosi pastovėti ant ledo, o kas raižo įmantriausias figūras, o štai tėvai į roges pasisodinę vieną, du ar net daugiau vaikų laksto net suprakaitavęs. Idėją surengti šokius ant ledo pasiūlęs kaunietis sako, net nesitikėjęs tokio žmonių antplūdžio. Ant ledo tilpo visi norintys, o štai netoli ežero pasistatyti automobilį buvo beveik neįmanoma.

Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas įkūrė fondą, kuris padeda įtariamiesiems Sausio 13-osios žudynėmis, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mano žiniomis, tas fondas padeda KGB darbuotojams, kurie tuo metu tarnavo „Alfoje“. Dabar dar viena užduotis - padėti tiems kaltinamiesiems, finansiškai, turbūt apmokant gynėjų paslaugas ir visas kitas išlaidas“, - LNK žinioms sakė A.Paulauskas.

Minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose buvo dalijamasi prisiminimais su tragiškos nakties kovų dalyviais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.

Dvidešimt penkerių metų sukaktį švenčianti atkurta Lietuva abejingų nepaliko ir „Trakų“ futbolininkų. Žinoma, ne tų, kurie dar tuo metu nebuvo gimę, o tų, kurie nors ir miglotai, tačiau atsimena tą baisią naktį. „Iš tos nakties atsimenu, kad visur mieste girdėjosi sirenos, kažkas važinėjo ir su garsiakalbiu kvietė visus rinktis centre bei važiuoti į Vilnių padėti gintis nuo rusų“, - prisiminimais dalijosi tuomet septynerių Marius Rapalis.

 Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atsisakė už 30 tūkst. eurų užstatą paleisti į laisvę Rusijos pilietį Jurijų Melį, kuris yra vienas įtariamųjų Sausio 13-osios byloje. Kaltinamojo gynėja Galina Kardanovskaja užstatą į teismo depozitinę sąskaitą įnešė pernai gruodžio 23 dieną, tačiau teismas nesutiko suėmimo pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, BNS informavo teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje sausio 13 dieną padėkojo Ukrainos piliečiams, 1991 m. sausį gynusiems Lietuvos Respublikos Seimą. Ministras pažymėjo, kad ukrainiečių būrys buvo vienintelis užsieniečių savanorių dalinys, 1991 m. atvykęs į Vilnių ir prisidėjęs prie svarbiausių šalies objektų gynybos. „Niekada nepamiršime Jūsų pasiaukojimo ir ryžto prieš 25 metus suburti grupę bendraminčių ir vykti ginti Lietuvos laisvės, nepaisant grėsmės savo gyvybėms.

Trečiadienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dienos 25-ąsias metines, pagerbdama 1991 metų sovietų agresijos aukas. Legendinės nuotraukos autorius, fotografas Andrius Petrulevičius įamžinęs sausio 13-osios įvykius pamena ką tuo metu jautė ir matė. „Prieš 12 valandą buvau prie Aukščiausiosios Tarybos, ten ir sužinojome, kad važiuoja tankai. Sėdau į mašiną ir važiavau iš paskos. Vienos karinės mašinos važiavo televizijos bokšto link, kitos suko į Konarskio gatvę.

Sausio 13-ąją jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti Lietuvos repo grupė pasitiko išleisdama šiai ypatingai progai skirtą kūrinį. Kiekvienas įsigijęs dainą „Sausio 13“ prisidės prie šalies gynybos – visos surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP). Šiame kūrinyje savo mintis dėsto tik vienas iš keturių grupės MC – Laikrodis. Tam yra svari priežastis – jo gimimo diena sutampa su tragiška Lietuvai tapusia data.

Valdančiosios koalicijos atstovai smerkia pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sprendimą atsisakyti dalyvauti parlamento renginiuose, minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines. V. Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime – nei gynėjų susitikime, nei iškilmingame minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet būdavo.

 Daugelyje Lietuvos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų užsienyje paminėta Sausio 13-oji ir prisiminti Lietuvos laisvės gynėjai. Šia neeiline proga Lietuvos ambasada Gruzijoje sausio 13-ąją Tbilisio Rikės parke surengė vėliavų pagerbimo ceremoniją, kurioje suplevėsavo ir 200 metrų Lietuvos Vienybės trispalvė. Akcijos metu greta įspūdingos Lietuvos vienybės vėliavos išskleista ir šimtas Gruzijos vėliavų.

Vietą, kurioje reikia pradėti rausti tunelį Parlamento gynėjams parodęs architektas A. Nasvytis ir šiandien stebisi, kad AT rūmų laiptai atlaikė smėlio maišus, o vienas gynėjų prisipažįsta, jog pastatas galėjo likti be vandens.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus, – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, balsas.lt žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-iąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Viena iš Žaliojo tilto skulptūrų ketvirtadienį „pasipuošė“ grandinėmis. Pasak akcijos sumanytojo – vieno iš Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento rūmų) gynėjų 1991-ųjų sausį, savanorio Gasparo Genzbigelio, taip jis dar kartą norėjo atkreipti dėmesį, kad sovietinio okupacinio režimo simboliais laikomos skulptūros turėtų būti nukeltos nuo tilto. „Kartą pastebėjau, kad po Žaliuoju tiltu pakabinta trijų grandžių grandinė, ir kilo mintis tai padaryti ir ant statulų.

 Įtariamąjam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Vasilijui Kotlerovui Italijos teismas skyrė namų areštą, patvirtino Lietuvos prokurorai. „Italijos teismas yra skyręs įtariamajam kardomąją priemonę - namų areštą. Visi procesiniai veiksmai, būtini šioje byloje, yra atliekami intensyviai“, - BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. M. skundą dėl 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties, kuria įtariamajam Sausio 13-osios byloje 2 mėn. buvo pratęstas suėmimas, skundą atmetė ir paliko galioti minėtą teismo nutartį. Primename, kad J. M. yra pateikti įtarimai dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, galimai įvykdytų per Sausio 13-osios įvykius.