Istorinis nuosprendis didžiausioje byloje nepriklausomos Lietuvos istorijoje Vilniaus apygardos teisme paskelbtas šių metų kovą. Sausio 13-osios byloje verdiktą tąkart išgirdo kone 70 buvusių sovietų karininkų.
Už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui jiems skirta kalėti nuo 4 iki 14 metų. Tačiau dar prieš penkerius metus dalis ikiteisminio tyrimo atskirta nuo pagrindinės bylos, jis tęsiamas iki šiol.
Visgi, kaip šiandien prabilo vienas iš nukentėjusiųjų, tėvo Apolinaro Povilaičio netekęs Robertas Povilaitis, prokurorai tyrimą pastaruoju metu nežinia kodėl stabdė net keturis kartus, o nukentėjusiesiems apie tai pranešti nesiteikė. Povilaičio teigimu, apie tai jis sužinojo atsitiktinai.
„Generalinė prokuratūra, kaip sužinojau, per paskutinius pora metų sistemingai pažeidinėjo baudžiamojo proceso kodeksą. Nepranešus, slapta sustabdydavo ikiteisminį tyrimą“, – sako nukentėjusysis Robertas Povilaitis.
Nukentėjusiaisiais Sausio 13-osios byloje iš viso pripažinta apie pusė tūkstančio asmenų. R. Povilaitis skundžiasi ir dėl kitų prokuratūros veiksmų. Nors nukentėjusysis ir prašė, tyrėjai esą atsisakė apklausti du potencialius liudytojus, galimai žinančius naudingos bylai informacijos. Vienas jų – norvegų žurnalistas Hansas Wilhelmas Steinfeldas, apie Sausio įvykius kalbėjęsis su pačiu Michailu Gorbačiovu. Kitas – buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Sovietų Sąjungoje Jackas Matlockas.
„Jisai buvo tas žmogus, kuris per visus Sausio įvykius buvo Amerikos ambasadoriumi, jis daugybę kartų turėjo galimybę kalbėtis su Michailu Gorbačiovu ir sausio 12 d., jau prasidėjus karinei agresijai prieš Lietuvą, jis susitiko su Borisu Jelcinu. Tai žmogus, kuris turi labai daug informacijos“, – teigia R. Povilaitis.
Visgi Generalinė prokuratūra atkerta, kad apklausti šiuos asmenis nėra reikalo.
„Tie duomenys, kuriuos jie gali pateikti, jie jau yra byloje. Taip formuluoja prokuroras. Nieko naujo, reikšmingo tų asmenų apklausa byloje, prokuroro manymu, neduotų“, – sako Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra sustabdytas.
„Prokuroro sprendimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą nereiškia, kad toje byloje jau dedamas taškas. Neimituojama, kad kažkas daroma tol, kol gaunama naujos informacijos. Sustabdytas tyrimas bet kada gali būti atnaujintas, kaip ir buvo padaryta ne vieną kartą“, – kalbėjo E. Martinonienė.
R. Povilaitis taip pat stebisi, kad per kone tris dešimtmečius prokurorams taip ir nepavyko į procesą įtraukti Michailo Gorbačiovo – tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo. Nors nėra tiesioginių įrodymų, kad M. Gorbačiovas davė įsakymą prie Televizijos bokšto Vilniuje traiškyti žmones, akivaizdu, kad apie kruvinosios nakties įvykius jis žinojo. Pasak R. Povilaičio, būtų logiška M. Gorbačiovą byloje paskelbti bent specialiuoju liudytoju.
„Atsisakymas tirti – čia yra svarbiausias klausimas. Kad Gorbačiovo nepavyks apklausti, kad Rusijos Federacija nesutiks bendradarbiauti, ką iki šiol darė – viskas suprantama. Bet netirti, atsisakyti tirti… Sakyti, kad mes tiriam šito piliečio ir buvusio SSRS prezidento veiką – man atrodo, čia privalu. Bet čia požiūriai skiriasi“, – mano R. Povilaitis.
Prokuratūra ginasi, kad bandymų būta, tačiau apklausti M. Gorbačiovą nebuvo ir nėra teisinių galimybių. 1991-ųjų Sausio 13-osios naktį sovietų kariniams daliniams šturmuojant Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą žuvo 14 laisvės gynėjų.
