Jis uždegė žvakes šalia koplytstulpio.
„Gedulo gaidelė visada bus, nes visada bus žmonės, kurie neteko savo artimųjų ir jiems tai yra vis tiek skausmo diena taip pat, – mokyklos bendruomenei sakė prezidentas. – Bet kita vertus jie puikiai supranta, ir tai galbūt yra šioks toks palengvinimas, kad tie žmonės žuvo tikrai ne veltui. Tie žmonės šiandien sukūrė laisvę mums, ypatingai jauniems žmonėms“.
„Aš gyvenau dar toje sistemoje, kad galėjau palyginti laisvę ir nelaisvę (...) ir šiandien, kai aš matau, kad jaunimas gali ne tik važinėti, ne tik keliauti, bet mokytis, dirbti – tiesiog domėtis pasauliu, pažiūrėti, koks jis yra gražus, supranti, kokia supuvusi buvo ta ana sistema, kokia ji buvo ekonomiškai negyvybinga ir dėl tos priežasties aš manau, kad laisvę iškovoti yra didžiulis pasiekimas vien dėl to, kad laisvė yra aukščiausia mūsų gyvenimo vertybė“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda sakė, jog Lietuvos kova už laisvę per Sausio 13-ąją yra įkvėpimas ir savo šalį ginantiems ukrainiečiams.
Penktadienio rytą šalia gimnazijos liepsnojo laužai, skambėjo Laisvės kovų dainos.
Prezidentas Sausio 13-osios rytą čia pradėjo pilietiškumo pamoką. Jis teigė, jog Sausio įvykių metu ne vienas savęs klausė, kas bus toliau, nejau „blogis vėl laimės prieš šviesą“.
„Tačiau manau, kad tomis valandomis ir buvo atsakyta į klausimą: šį kartą nepavyks. Šį kartą mes esame stipresni, nes mes pasiryžome, nes esame visi kaip vienas kartu ir mes esame pasirengę paaukoti viską, jeigu reikia, ir gyvybę“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Štai kodėl manau, kad ta diena yra nepaprastai svarbi: Lietuva gimė iš naujo, gimė tam, kad gyvuotų per amžius“, – sakė jis.
G. Nausėda akcentavo, jog laisvė suteikia galimybę rinktis ir įgyvendinti savo svajones, todėl ragino ją branginti ir padėti ją išsaugoti ukrainiečių tautai.
„Patikėkite, jie žvelgia ir į mus, jie žvelgia į visą pasaulį“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, jog karo Ukrainoje akivaizdoje būtina likti „teisingoje istorijos pusėje“.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kviesdama minėti Sausio 13-ąją, pabrėžė naują suvokimą apie tai, kokia didelė gali būti laisvės kaina.
„Šiemet Laisvės gynėjų dieną minime kitaip, turėdami kitokią patirtį. Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti. Kiek suniokojimų, sugriovimų, ašarų, kraujo ir gyvybių. Ir kiek reikia ryžto, drąsos, pasiaukojimo, tikėjimo pasirengus sumokėti tą laisvės kainą! Karas prieš Ukrainą suskaičiuoja, pasveria, padalija“, – pranešime cituojama Seimo pirmininkė.
Pasak jos, ukrainiečiai šiandien yra tokie pat vieningi, kokie lietuviai buvo 1991 metų sausį.
„Todėl išlikime tokie pat vieningi, susitelkę, tikintys pergale. Saugokime ir puoselėkime savo Tėvynę. Stiprybės ir ištvermės Ukrainos žmonėms! Mes neabejotinai nugalėsime“, – linkėjo Seimo pirmininkė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog laisvės idealu Lietuva tiki ir šiandien, kaip tikėjo prieš 32-ejus metus.
„Laisvės gynėjų dieną prisimename ir pagerbiame visus ryžtingai tikėjusius, kad laisvė yra tai, dėl ko verta kovoti ir ką verta branginti. Prieš 32-ejus metus kaip tauta tuo nesuabejojome, gindami ją ne kaip abstraktų idealą ar komfortabilesnio gyvenimo pažadą, bet kaip gyvenimo visuomenėje ir valstybėje pagrindą, galimybę be diktato rinktis, spręsti ir veikti patiems, – pranešime sakė premjerė. – Nepriklausomybę įtvirtinome didžiausia įmanoma, žmonių gyvybių, kaina. Atmindami Sausio 13-ąją žuvusius, liudijame ir didžią jų aukos prasmę – nepriklausomą Lietuvą.“
„Esu tikra, kad laisvės idealu tikime ir šiandien, o abejojantiems kildavęs klausimas – kaip būtų dabar, jeigu tektų stovėti laisvės sargyboje dar kartą? – yra atsakytas. Atsakymą pateikia įvairiais būdais telkiama ir reiškiama Lietuvos žmonių parama ukrainiečiams, šiandien kovojantiems už savo šalies ir tautos likimą, kovojantiems kare, kurio baigtis lems ir tai, kokia bus ateities Europa ir pasaulis“, – sakė ji.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
