Jie reagavo į žinią, kad Maskvos Basmanų apygardos teismas rugpjūčio 17-ąją už akių nuteisė tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.
Rusijos tyrėjai kaltino teisėjus priėmus „žinomai neteisėtą nuosprendį“, už tai numatomas laisvės atėmimas.
Teisėjų taryba Lietuvos institucijų ir už vertybes ir skaidrumą atsakingą Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją Verą Jourovą prašo įvertinti, ar nereikėtų imtis papildomų priemonių dėl Lietuvos teisėjų saugumo.
„Rusijos veiksmai, neteisėtai persekiojant Lietuvos prokurorus ir teisėjus, yra realūs, aktyvūs ir besitęsiantys ne vienus metus. Vykdomu persekiojimu, jo viešinimu siekiama įbauginti, daryti įtaką Lietuvos teismams, pareigūnams ir pačiai valstybei“, – teigiama Teisėjų tarybos pranešime.
Institucija smerkia tokius veiksmus bei ragina netoleruoti ir nepateisinti teisėjų persekiojimo.
„Teisėjų taryba pažymi, kad toks Rusijos režimo elgesys yra tikslingas ir sisteminis siekis įbauginti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės bendruomenės teisėjus, siekiant bet kokia kaina išvengti teisinės atsakomybės už pačios Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui“, – teigiama pranešime.
Visiems trims teisėjams baudžiamosios bylos Rusijoje inicijuotos 2019-ųjų pavasarį, kai Vilniaus apygardos teismas tų metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį Vilniuje. Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių.
Rusija anksčiau skelbė pradėjusi baudžiamąsias bylas ir prokurorams, tyrusiems Sausio 13-osios bylą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams atakuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
