Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.
Praėjo 32-eji metai, o dilema vėl ta pati. Kas stipresni – net nelabai atsinaujinę Kremliaus tankai ar nepriklausomų žmonių laisvės troškimas. Kaip prisimena Sausio 13-osios nakties liudininkai, ir tada niekas nežinojo, kuo baigsis rusų agresija ir kiek ji truks. Truko vieną naktį, baigėsi 14-os lietuvių žūtimi. Bet nugalėjo laisvė.
„Abu sustingome – tankas ir aš. Stovėjome vienas prieš kitą, žiūrėjome vienas į kitą ir skaitėme vienas kito mintis. Man atrodė, kad tai truko amžinybę. Ko gero, tąkart mano žinia buvo stipresnė“, – pasakoja gydytojas Ričardas Daunoravičius.
„Jie aukojosi atsiduodami likimui ir Dievo valiai. Niekas iš mūsų nenorėjome mirti, visi norėjom apginti Lietuvą. Teko ne kartą girdėti viešai kalbančius, netgi ir iš šios tribūnos, kad kai kurie gynėjai ar tų įvykių dalyviai „ne už tokią Lietuvą kovojo“. O aš jums pasakysiu – už tokią“, – kalba buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Tuomet mes laisvajam pasauliui ir jo siekiantiems tapome pavyzdžiu, ką reiškia laisvės troškimas“, – tvirtina Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime žiūrėdami žuvusiųjų artimųjų prisiminimus, ašaras braukia ir politikai, ir kraupios nakties liudininkai.
Ne vienam pasiaukojusiam už Lietuvos laisvę tebuvo apie 20 metų. Jaunieji kariūnai žada: priespaudos nepatyrusi karta, prireikus, laisvę gintų ne mažiau nuožmiai.
„Todėl aš jums pažadu: jeigu raudonasis maras vėl kėsinsis į Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, šįkart pilsis ir jo kraujas“, – sako kariūnas Jurgis Bekampis.
Kremliaus agresijai dar kraupesniu mastu atsikartojus Ukrainoje, kitokia šiemet ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Ją Seimas skiria Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Zelenskio padėkos – iš kabineto Kijive.
„Džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ir noriu iš karto padėkoti už tai, kad jūs neišdavėte nė vieną minutę laisvės – ir ne tik per šias 323 žiaurias, nežmoniško Rusijos karo dienas, kai nuolat jaučiame jūsų palaikymą“, – kalba V. Zelenskis.
Zelenskis neabejoja – Rusija gviešiasi ne tik Kijivo. Ar bent norėtų gvieštis.
„Jie svajojo nuvažiuoti ir į Vilnių, ir į Varšuvą, Prahą, Kišiniovą. Jie norėjo, kad mūsų laisvė kristų. Bet kris jie“, – tvirtina V. Zelenskis.
Pasak Zelenskio, nuolatinis Lietuvos ryžtas ginti nepriklausomybę yra geriausias atpildas žuvusiesiems Sausio 13-ąją. Statulėlę atsiėmęs Ukrainos ambasadorius žada tučtuojau ją išsiųsti prezidentui į Kijevą.
„Tai žinutė įkvėpimui ir vilčiai – dėl mūsų pergalės“, – sako Ukrainos ambasadorius Petro Bešta.
„Kad Rusija gautų pamoką ilgiems laikams, kad blogis, purvas, prievarta, jėga nepadės jiems įgyvendinti savo tikslų. Kad laisvės troškimas yra stipresnis“, – teigia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Ukrainiečiai atstovauja visam laisvajam pasauliui, todėl šis minėjimas, paskiriant Laisvės premiją prezidentui, yra tinkamas įvertinimas“, – sako prezidentas Valdas Adamkus.
„Visų mūsų, didele dalimi, kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedam kovoje už laisvę, už gyvybę Ukrainoje“, – tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Stebėti vėliavos pakėlimo ceremonijos Nepriklausomybės aikštėje kasmet ateinantys žmonės pasakoja – emocijos tokios stiprios, lyg viskas būtų vykę vakar:
„Aš pati mačiau, kaip Sakalauską nušovė. Aš ten buvau tuo momentu.“
„Sausio 13 – kaip gimtadienis. Ateinam čia.“
„Šitas jausmas, manau, iki mirties ir liks, širdyje buvęs. Labai džiaugiuosi, kad gyvenam laisvoje Lietuvoje, labai didžiuojuosi lietuviais.“
„Turim ir kolegą, kurio tėtis žuvo Sausio 13-ąją. Tai dažnai prisimenam šias šventes.“
Skirtingai nei pernai, kai renginyje greta Seimo grupelė protestuotojų nušvilpė ant scenos lipusius politikus, šį kartą oficialūs minėjimai praėjo taikiai ir ramiai.
Tačiau sumaištį trumpam sukėlė vaizdai sostinės Katedros aikštėje. Menininkė Rūta Liutkutė atsigabeno šarvuotį ir planavo performansą, pavadintą „Nepamirškite karo“. Visgi performansą greitai nutraukė policija. Menininkė neturėjo savivaldybės leidimo, todėl jai gresia bauda už važiavimą pėsčiųjų zona. Menininkei gali tekti atlyginti ir žalą už apgadintas aikštės trinkeles.
