arvydas pocius

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie gynybą ir saugumą.  Šįkart studijoje svečiuojasi buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Jarutis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad centrinei valdžiai „dar teks padirbėti“, siekiant nuraminti Šilalės ir Tauragės gyventojus dėl jų kaimynystėje planuojamų poligonų. Taip jis kalbėjo po trečiadienį surengto Kaimo reikalų, Aplinkos apsaugos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų apsilankymo šiuose rajonuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) antradienį domėsis šalies pažanga priimant Vokietijos brigadą Lietuvoje. „Kalbėsime apie pradėtus darbus, apie būsimus darbus, apie terminus, ar laiku, ar spėsime“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius. Pasak jo, į posėdį kviečiamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Ministras, kaip ir priklauso, vykdant politinę kontrolę, pristato Seimo komitetui susidariusią situaciją, nes visokių interpretacijų yra buvę.

Įsigaliojus draudimui į Lietuvą įvažiuoti lengviesiems automobiliams su baltarusiškais numeriais, Baltarusijos opozicija piktinasi, kad Lietuvos valdžia paliko juos likimo valiai. Teigia, kad toks sprendimas prilygsta atominei bombai, nukreiptai prieš demokratiškus Baltarusijos piliečius, kurie nepalaiko Lukašenkos režimo. Lietuvos valdžia prieštarauja tokiems pasisakymams, teigia, kad sprendimą priėmė dėl saugumo bandydami mažinti galimų provokacijų ir išpuolių.

Lietuva traukiasi iš tarptautinės konvencijos, kuri draudžia naudoti kasetines bombas. Prieš daugiau nei 10 metų mūsų politikai nusprendė, kad reikia laikytis tokio draudimo, bet dabar, pamačius, kaip rusai žiauriai atakuoja civilius ukrainiečius, priėmė sprendimą atsisakyti šio ribojimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kasetinės bombos gali būti paleidžiamos tiek iš lėktuvų, tiek ir nuo žemės, pavyzdžiui, iš haubicų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatuoja, kad prorusišką propagandą rinkimų metu skleidęs Eduardas Vaitkus jokių ribų neperžengė. Dar prieš keletą metų Vaitkus figūravo saugumo metiniame grėsmių vertinime, o taip pat jis nesibodėjo būti drauge su dabar jau kalėjime sėdinčiu Paleckiu ir, kaip paaiškėjo, rusų FSB agentams talkininkavusia Latvijos europarlamentare.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Žvalgybos institucijų vertinimu, šalies saugumo situacija nėra pakitusi, tačiau pastaruoju metu yra fiksuojamas padidėjęs su priešiškomis valstybėmis siejamų incidentų skaičius. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Pociaus, tokią informaciją pateikė antradienį komiteto posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pareigūnai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau tokiam siūlymui nepritarė Seimas. Buvęs kariuomenės vadas, naujasis NSGK pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad tam nepritarė politikai, kuriems labiau rūpi ekonominė nauda, o ne valstybės saugumas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetui (ŠMK) siūlant jaunuolius karinei tarnybai šaukti iš karto po mokyklos, šis klausimas keliasi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK). Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius teigia palaikantis šią ŠMK idėją, tačiau svarsto, kad ir studentai neturėtų būti palikti nuošalyje. „Laipsniškai galėtume pereiti prie tokio modelio, kad baigę mokyklas jaunuoliai iš karto eitų tarnauti, – Eltai teigė A. Pocius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius teigia, kad traukdamasis iš krašto apsaugos ministro pareigų Arvydas Anušauskas praleido progą patylėti. Politikas atkreipia dėmesį, kad tarp A. Anušausko ir dabartinio ministro Lauryno Kasčiūno jau kurį laiką vyko nematoma kova, galėjusi paskatinti premjerę priimti galutinį sprendimą.

Naujasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius sveikina verslo iniciatyvą šalies gynybai skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Aš sveikinu kiekvieną iniciatyvą, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba. Džiugu, kad žmonės supranta, jog valstybės gynimas nėra tik kariuomenės reikalas, bet ir visos visuomenės“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Pocius.

Seimas antradienį apsisprendė buvusį kariuomenės vadą konservatorių Arvydą Pocių skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku. Už balsavo 106 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. „Teikiu patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Seimo narį Arvydą Pocių. Komitetas vakar surengė posėdį ir Arvydą Pocių išsirinko komiteto pirmininku.

Seimas antradienį ketina apsispręsti, ar buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku. „Įregistravau nutarimo projektą, jis turėtų atsirasti antradienio darbotvarkėje ir Seimas turėtų apsispręsti. Aš nemanau, kad kas nors tam dirbtinai kliudys“, – Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. NSGK konservatorių frakcijos deleguoto parlamentaro A. Pociaus kandidatūrai pritarė pirmadienį vykusiame neeiliniame posėdyje.

Buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo patarėjo pareiškimas, kad norėdama sustabdyti karą Ukraina Rusijai turėtų atiduoti dalį savo teritorijų, yra tik siekis sukelti aštresnę diskusiją prieš šiais metais JAV vyksiančius rinkimus. Taip sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių pirmadienį išrinktas pirmininkas Arvydas Pocius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį savo pirmininku išsirinko buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių. Už jo kandidatūrą balsavo devyni komiteto nariai, vienas susilaikė. Šiai kandidatūrai dar turės pritarti visas Seimas. A. Pocių į NSGK pirmininkus delegavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį rinks naują pirmininką. Tarp kandidatų į komiteto pirmininkus įvardytas buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. Jo kandidatūrą prieš savaitę pasiūlė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. „Buvęs kariuomenės vadas Pocius yra labai natūrali kandidatūra, nors tai buvo atviras klausimas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienį apsisprendė į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą siūlyti buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių. Tai Eltai patvirtino konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Dėl šio konservatorių siūlymo dar turės spręsti NSGK nariai ir Seimas.

Kandidatu į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą laikomas konservatorius Arvydas Pocius sako, kad tiesiogiai tokio pasiūlymo kol kas nėra sulaukęs. „Dar niekas su manimi apie tai nekalbėjo. Kai man pasiūlys, tada aš pagalvosiu. Sudėsime viską ant stalo, išsiaiškinsime, kokie yra keliami tikslai, kokios yra dedamos viltys. Tada pasitarsiu su savo artimaisiais ir priimsiu sprendimą“, – žurnalistams antradienį Seime sakė A. Pocius.

Kandidatu į krašto apsaugos ministro poziciją pateiktas Laurynas Kasčiūnas mano, kad jį Nacionalinio saugumo ir gynybos pareigose pakeisti galėtų konservatorių frakcijos kolega, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. „Mano kolegos, kurie dirba kartu su manimi, dabar yra tie, kurie tikrai galėtų vadovauti. Ir pirmiausia, aišku, Arvydas Pocius kaip buvęs kariuomenės vadas ir ypač, kai šaukimo reforma vyksta, jo patirtis yra neįkainojama“, – antradienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Lietuvos politikoje vis dar yra „neišgyvendintas nedeklaruotas lobizmas“, užkirsti kelią tam reikalingi ne tik įstatymai, bet ir reali kontrolė bei atsakomybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. O premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad A. Anušausko atsistatydinimo pareiškime nurodyta pasitraukimo priežastis yra „jo sprendimas įvertinus mūsų pokalbį“. Ji pridūrė, kad vėlesni ministro pareiškimai dėl galimo neskaidrumo viešųjų pirkimų srityje ją nustebino ir sukėlė nerimą.

Nerimą keliančios gyventojų nuotaikos – tik 2 iš 10 apklaustų gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius dėl savo saugumo. Kol valdžia svarsto, iš kur paimti daugiau pinigų kariuomenei stiprinti, aišku viena – pinigai iš niekur neatsiras, tad reikės didinti mokesčius. Tik kol kas dar nežinia, kam ir kokius. Ukrainoje siautėjantys ir mirtį nešantys okupantai nė negalvoja sustoti, karas įsiliepsnojo ir tarp „Hamas“ teroristų bei Izraelio.

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet atlikti karo prievolės tarnybos šaukiami apie 3,8 tūkst. jaunuolių. Vis dėlto, ne visi nori atlikti prievolę – jie ieško įvairių būdų, kaip išsisukti. Dalis renkasi ignoruoti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) laiškus, kiti klastoja dokumentus, treti – simuliuoja ligas. KPKT duomenimis, praėjusiais metais už tarnybos vengimą bausti daugiau nei 14 tūkst.

Buvęs kariuomenės vadas, konservatorius Arvydas Pocius siūlo karo tarnybos vengiantiems asmenims, simuliuojantiems psichikos ligas, neišduoti nei vairuotojo pažymėjimo, nei leidimo ginklui. „Kai ateina jaunuolis, kurio sveikatos byloje nėra jokių įrašų, kad jis anksčiau turėjo psichikos sutrikimų, ir staiga, kaip kandidatas būti pašauktas atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą, pradeda simuliuoti, imituoti – reikėtų peržiūrėti karo medicinos tarnybos komisijai nuostatus.

Praėjusią savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Daug dėmesio sulaukė ir paviešinti Vokietijos pratybų planai, pagal kuriuos Rusija smogs Baltijos šalims per Suvalkų koridorių. Akivaizdu, kad Vakarų pasaulis ruošia blogiausiems susirėmimo su Rusija scenarijams.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, jog Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. O į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Lietuvos valdžia lėčiau už sraigę ketina įgyvendinti šaukimo reformą, kuri turėtų lemti, kad privalomajai pradinei karo tarnybai būtų pakviesta daugiau jaunų vyrų ir kad būtų didinamas bei sutvirtinamas aktyvusis karo rezervas: kitaip tariant, norima, kad pradinį karinį parengimą įgiję vyrai ir savanorės moterys būtų kviečiami reguliariai treniruotis ir neprarastų įgūdžių.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. „Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje. Netoli Vilniaus jau atsirado pirmasis parkas, kuriame kariuomenė pradėjo kaupti barikadas – prieštankinius ežius, vadinamuosius „drakono dantis“ ir kitas fizines kliūtis, kurios, prireikus, būtų staigiai išdėstomos pasienyje. Perkamos ir minos, kuriomis pasienis būtų užminuotas. O Vyriausybinė komisija nusprendė ir, kam bus draudžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmingas šalis.

Krašto apsaugos ministerija imasi šauktinių pertvarkos. Jais siūloma trumpinti tarnybos trukmę, žeminti šaukiamųjų amžių, studentams tarnybos atidėti nebūtų galima, tad planuojantiems studijuoti tektų arba atidėti mokslus, arba tarnybą atlikti savaitgaliais, atostogų metu.

Krašto apsaugos ministerija imasi šauktinių pertvarkos. Jais siūloma trumpinti tarnybos trukmę, žeminti šaukiamųjų amžių, studentams tarnybos atidėti nebūtų galima, tad planuojantiems studijuoti tektų arba atidėti mokslus, arba tarnybą atlikti savaitgaliais, atostogų metu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui suteiks generolo laipsnį. Tai neseniai įtvirtintas naujas aukščiausias karinis laipsnis Lietuvoje. Seimas balandį pakeitė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą bei nustatė naują aukščiausią – generolo (admirolo) – laipsnį. Iki tol aukščiausias laipsnis buvo generolas leitenantas. Jį ir turi V. Rupšys.

Kitą savaitę Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Kokių žinių iš jo sulauks Lietuva ir Ukraina? Kaip atrodys Baltijos šalims skirti gynybos planai? Ar Ukraina sulauks pakvietimo į NATO? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas ir buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Tyla prieš audrą – taip galima apibūdinti konservatorių planus Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie policijos. Nors apie šiuos planus pranešta dar prieš du mėnesius, tačiau nei į Vyriausybę, nei į Seimą oficialūs sprendimai dar nenukeliavo – maža to, pati Viešojo saugumo tarnyba ministerijai išsiuntė raštą, o jame oficialiai įvardijo, kad pertvarka gali stipriai pakenkti.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Per 11 mėnesių nepavyko patvirtinti pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano, specialius kursus pernai išklausė vos 3 tūkstančiai žmonių. Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius sako, kad nereikia tikėtis vien tik savanoriškumo ir būtina įvesti prievolę tam tikroms institucijoms. Pokalbis su A. Pociumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ką mums gali reikšti toks atsainus požiūris į pasiruošimą? Visų pirma, mes turime žiūrėti į tai, kas vyksta Ukrainoje.

Net trečdalis rusų mano, kad jau dabar yra poreikis pradėti karą prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tai parodė naujausia Rusijos piliečių apklausa. Bet nei tai, nei Putino sukeltas karas Ukrainoje negali išjudinti Lietuvos politikų ir valdininkų. Pernai priėmus pilietinio pasipriešinimo strategiją, per metus valdžia nesugebėjo net parengti jos įgyvendinimo plano, o paskaitas apie tai, kaip reikėtų priešintis okupantui, išklausė vos 3 tūkstančiai gyventojų.

Mokantis iš Ukrainos karo pamokų, Lietuva nusprendė įsigyti įvairių fortifikacinių priemonių, kurios, kilus karui, turėtų stabdyti rusų įsiveržimą į šalies gilumą. Jau dabar rengiami planai, kur ir kada pasienyje su Baltarusija ir Rusija, atsiras keliolika specialių parkų, į kuriuos bus suvežti įvairūs betono blokai, prieštankiniai ežiai ir panašūs dalykai. Be to, ateityje kariuomenė pirks ir įvairaus tipo minų.

Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją be perspėjimo ir neturėdama jokio pagrindo įsiveržė į kaimyninę Ukrainą. Jau metus laiko Rusija nenustoja bombarduoti miestų ir žudyti civilių.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ karybos apžvalgininkas ir buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys bei buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius pasakė, kiek tai dar gali tęstis.

Rusijoje jau plinta vaizdai su naujais mobilizacijos dokumentais. Regis, Vladimiras Putinas tęsia Stalino karo vadų tradicijas priešą paimti per savo karių lavonus. Tačiau dalis ekspertų tai vertina ne kaip kelią į pergalę, o tiesiai į režimo žlugimą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sergej Judin – „Azovo“ bataliono karys. Kovotojas, ilgą laiką grūmęsis su Putino ordomis Mariupolyje, šiandien yra gydomas Lietuvoje. „Stebuklas, kad aš likau gyvas.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Kaip ją prisimena kruvinų įvykių liudininkai? Ar praėjus 32 metams lietuviai vėl galėtų taip susivienyti? Kokias paraleles galima vesti tarp Lietuvos laisvės gynėjų ir šiuo metu už savo šalį kariaujančių ukrainiečių? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje rodo, kad Lietuva nuolat privalo būti pasiruošusi karui, sako parlamentaras, konservatorius, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius. „Vykstančio Ukrainos karo kontekste kalbėdami apie Lietuvos saugumą, visų pirma, turime kalbėtis, kaip mes ginsimės, ar kiekvienas žinome savo pareigas, kas ką darys, jeigu prireiks ginti Lietuvą nuo agresoriaus.

Lietuva toliau perka naujus ginklus kariams – dabar nuspręsta įsigyti naujausių amerikiečių dronų–savižudžių. Anot ministro, mūsų šalis bus pirmoji pasaulyje, be Amerikos, įsigysianti dronų, galinčių naikinti ir priešo tankus. Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.

Trečiadienį kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad siūlys neperduoti Ukrainai Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų. Šie žodžiai neprasprūdo pro Kremliaus propagandistų ausis. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai. „Aš turiu turėti įrankius.

Mobilizacijos vaizdai iš Rusijos kelia ir juoką dėl apgailėtinos padėties kariuomenėje, kurią Kremliaus propagandistai mėgo vadinti antra stipriausia pasaulyje. Surūdiję automatai, prašymai reikalinga ekipuote pasirūpinti patiems mobilizuojamiems ir net girtų vyrų vaizdai pakeliui į frontą jau apskriejo pasaulį.

Sprogus Krymo tiltui, Vladimiras Putinas paleido raketas į didžiuosius Ukrainos miestus, tarp jų ir sostinę Kyjivą. Tačiau tai ilgai nesitęs, teigė Arvydas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo narys A. Pocius aiškino, kad Rusija išnaudojo per daug resursų, jog tai galėtų tęsti. Kartu su juo diskutavo ir politologas Linas Kojala.

Susprogdinus „Nors Stream“ dujotekio vamzdžius, Vakarų Europa suprato, kad karas iš Ukrainos gali persikelti ne tik į Baltijos jūrą, bet ir į kitas pasaulio vietas. Šis, tikėtina, Rusijos atliktas teroristinis aktas gali kelti grėsmę ir mūsų energetinių objektų saugumui. Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ramina ir primena, kad įskaitant NATO narėmis norinčias tapti Švediją ir Suomiją, Baltijos jūra yra apsupta Aljanso valstybių.

Vis garsiau kalbama apie vizų į Europos Sąjungos šalis neišdavimą Rusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo tą daryti ir be bendro visų šalių sutarimo, tačiau ekspertai kalba ir apie kitus variantus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė ir buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius teigė, kad tik nedidelė dalis rusų turi galimybių ir lėšų išvykti iš savo šalies.

Seime kuriami grandioziniai šalies gynybos planai – aiškėja, kaip turi atrodyti karo komendantūros savivaldybėse, kaip ir kurie civiliai gyventojai bus įtraukiami į Lietuvos gynybos planus, ką jiems reikės daryti. Stebint karą Ukrainoje, užsimota ir fortifikuoti pasienį – įrengti įvairias kliūtis, kurios stabdytų priešo įsiveržimą, arba nukreiptų juos ten, kur būtų pasiruošę gintis mūsų kariai. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.