Sausio 8 d., sudarinėjant šių metų šauktinių sąrašą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, kad kas antras jaunuolis nėra tinkamas tarnybai.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, kandidatų į nuolatinę privalomąją pradinę karinę tarnybą (NPPKT) netinkamumas svyruoja apie 50 procentų. Pernai netinkamais į NPPKT pripažinta 51,1 proc., 2023 m. – 54,2 proc., 2022 m. – 51,6 proc. karo prievolininkų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko teigimu, skaičiai yra šokiruojantys.
„Skaičiai, tiesą pasakius, yra bauginantys. Aišku, klausimas, kokie mūsų medicinos standartai, ar mes nesame kažko per daug neužgriežtinę – čia irgi reikia svarstyti, bet bendra tendencija yra tikrai negera“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
„Jeigu sakome, kad pusei valstybės su sveikata yra ne kažkas, čia, manau, visuomeninės sveikatos klausimas, mūsų, kaip valstybės, išgyvenimo klausimas“, – pridūrė G. Jeglinskas.
Teigia, kad šiuolaikinis jaunimas – silpni
Paklaustas, kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai skundžiasi šauktiniai, NSGK pirmininkas išskyrė pagrindines negalavimų grupes.
„Yra standartiniai, pavyzdžiui, širdies problemos, yra psichologinės problemos“, – sakė jis, akcentuodamas būtinybę išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kuo dažniausiai skundžiasi jaunuoliai.
Anot buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus, viena iš priežasčių, kodėl pusė jaunuolių netinkami tarnybai dėl sveikatos – dabartinis technologijų amžius ir jo nulemta fizinio aktyvumo stoka.
„Jaunuoliai, dabar mes matome, nesiskiria su mobiliuoju telefonu. Kompiuteriniai žaidimai, sėdėjimas ant sofos vietoje to, kad jaunuoliai eitų, žaistų lauke. Anksčiau aktyvumas buvo daug didesnis, buvo žaidžiama atviroje erdvėje, o dabar tie žaidimai, kaip žinome, vyksta prie kompiuterio ir jaunuoliai fiziškai tikrai yra silpni“, – kalbėjo A. Pocius.
„Yra vienetai, kurie susidomi sportu, eina į sporto sales ir t. t., bet tai yra mažuma. Vis dėlto didžioji dalis laiką praleidžia su telefonais, kompiuteriais ir va čia yra mūsų laikmečio bėda“, – pridūrė jis.
Daugiausia jaunuolių netinka dėl psichikos
Lietuvos kariuomenė nepastebi, kad bendrai šauktinių sveikata prastėtų. Tačiau pabrėžia, jog labiausiai koją kiša ne fizinis silpnumas, o psichikos problemos.
„Daugiausia pretenduojančių į NPPKT pripažįstami netinkamais dėl psichikos, iš jų didžiąją dalį sudaro intelekto, išsilavinimo problemos“, – nurodo kariuomenė.
Mažėjantį jaunuolių tinkamumą tarnybai kariuomenė linkusi sieti siejamas su pastarųjų metų iššūkiais: karantinu, įtampa dėl karo veiksmų Ukrainoje, Izraelyje ir iš to kylančiomis problemomis, daugiausiai – psichologinėmis.
Kariuomenė tikina, jog psichologinės / psichiatrinės problemos, su kuriomis atvyksta šauktiniai ir su kuriomis jaunuoliai dažniausiai susiduria tarnybos metu, yra žinomos, analizuojamos.
„Karinės medicinos ekspertizės metu atliekamas rutininis psichologinis tiriamųjų testavimas, intelekto vertinimas, juos konsultuoja gyd. psichiatras. Daliniuose nuolatinius privalomosios pradinės karo tarnybos karius konsultuoja psichologai, esant poreikiui skiriamos papildomos gyd. psichiatro konsultacijos ar stacionarus ištyrimas“, – komentuoja kariuomenė.
Tuo metu naujų psichologinio testavimo metodikų poreikį ir adaptavimą karinės medicinos ekspertizės tikslams, jų įsigijimo bei naudojimo galimybes vertina specialiai tam sudaryta darbo grupė.
Vieni sveikatos problemas slepia, kiti išpučia
Kita vertus, dalis šauktinių ne kiek negali, kiek nenori atlikti tarnybos.
„Reikia sutikti su tuo, kad dalis yra simuliantų, kurie bando išvengti pradinės privalomosios karo tarnybos. Ne paslaptis, kad pasinaudoja galbūt ir nesąžiningais medikais, kurie dalyvauja tokiame sandoryje“, – teigė A. Pocius.
„Aš tuo tikrai neabejoju. Turbūt dalis visą laiką yra žmonių, kurie pasirengę simuliuoti ir rasti būdų, kaip išvengti tarnybos“, – tikino G. Jeglinskas.
Kariuomenė nurodo, kad nemotyvuoti jaunuoliai meluoja apie įvairias ligas, bet daugiausiai apie psichikos sutrikimus.
„Simuliuoti bandoma visas ligas, daugiau, galbūt, tas, kurias sunkiau „patikrinti“, objektyvizuoti – neurologinius susirgimus, pastebime, kad padaugėjo pristatomų medicininių dokumentų su naujomis, nesenai nustatytomis psichiatrinėmis diagnozėmis.“, – teigia kariuomenė.
Paradoksalu tai, kad nemotyvuoti karo prievolininkai sveikatos problemas išpučia, o motyvuoti karo prievolininkai, dažniausiai savanoriškai atliekantys karo tarnybą, savo ligas yra linkę nuslėpti arba sumenkinti.
Abiem atvejais melas nepadės, mat karinės medicinos ekspertizės metu vertinama viskas: tiek pateikiami nusiskundimai, tiek sveikatos istorijos duomenys, tiek papildomi duomenys (tyrimai ir pan.).
„Šį vertinimą atlieka patyrę gydytojai, vadovaudamiesi patvirtintais sveikatos būklės vertinimo kriterijais, todėl terpės apgauti lieka nedaug. Neaiškiais atvejais tiriamieji siunčiami papildomoms specialistų konsultacijoms“, – teigia kariuomenė.
Simuliuojantys meluoja apie studijas, veiklą
Simuliantai meluoja ne tik apie savo sveikatos būklę, bet ir imasi kitų būdų. Pavyzdžiui, klastoja pažymas apie mokslą aukštosiose mokyklose, veiklą ar kitus faktus.
„Mėginimų išvengti nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos pasitaiko – esame susidūrę su dokumentų klastojimo atvejais, vengimu pasitikrinti sveikatą, taip pat mėginimu dirbtinai vilkinti administracinius procesus, simuliuoti ligas ir panašiais atvejais.
Pasitaiko atvejų, kuomet karo prievolininkai išsiregistruoja iš Lietuvos, iš nežinojimo tikėdamiesi, kad tokiu atveju nebus kviečiami į tarnybą. Taip pat esame susidūrę su mėginimais išvengti tarnybos teisiškai bandant įforminti artimųjų globą, kuri faktiškai nevyksta, o regionuose - mėginimų išvengti tarnybos perrašant ūkininko ūkį šaukiamojo jaunuolio vardu“, – tikina kariuomenė.
A. Pocius mano, kad norint tai pažaboti reikėtų pokyčių įstatymuose.
„Išradingi žmonės. Klastoja dokumentus, bando kažkaip išvengti [tarnybos], bet aš manau, kad turi būti priimtos tam tikros priemonės“, – kalbėjo jis.
Būsimieji šauktiniai nebegalės pasiteisinti
A. Pociaus manymu, norint išvengti simuliacijų, reikia imtis pokyčių visuomenėje.Viena iš šių priemonių – nuo šių metų sausio įsigaliosianti jaunuolių sveikatos būklės stebėsėna sistemoje esveikata.lt.
„Medicininės komisijos nuo pat vaikystės jaunuolio elektroninėje byloje žiūrės, kokios ligos yra. Anksčiau būdavo taip, kad jaunuolis yra pašaukiamas į medicininę komisiją ir nežiūrima jo kortelė, kur buvo surašytos jo ligos ir t. t., o tiesiog vertinamas jo dabartinis stovis. Tada būdavo: man galvą skauda, man pilvą skauda ir t. t.
Dabar iš pradžių bus peržiūrima e. sveikatos įrašai ir jeigu kažkokie ligos simptomai reiškiasi nuo vaikystės iki dabar, tai jau yra aišku, kad jis sergantis. Bet jeigu jam sukako 17 m. ir staiga jis įsigijo kažkokią ligą, čia jau medikams ir kitiems turėtų būti aišku, kad prasideda kažkoks simuliacijos elementas“, – sakė A. Pocius.
Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. jaunuoliai, sulaukę 17-ojo gimtadienio, per vieną mėnesį privalo susisiekti su kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, tada bus organizuojamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai.
Taip siekiama pasiruošti būsimai karo prievolės pertvarkai, mat nuo 2026 m. bus einama prie visuotinio šaukimo modelio.
„Nuo 2026 m. visi mokyklą baigę abiturientai turės eiti atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą“, – priminė A. Pocius.
Sausio 10 d. paskelbtas 2025 m. šauktinių sąrašas. Atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet šaukiami į karo prievolininkų sąrašą įtraukti tarnybos atidėjimo priežasčių neturintys 2002–2006 m.,1999–2001 m. gimę ir 2024 m. studijas baigę jaunuoliai.
Savo vietą sąraše 18–23 metų vaikinai gali pasitikrinti internetiniame puslapyje sauktiniai.karys.lt.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
