Pilietinio pasipriešinimo planui virtus fiasko, Arvydas Pocius pataria: „Turi būti prievolė“

Pokalbis su A. Pociumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.

Ką mums gali reikšti toks atsainus požiūris į pasiruošimą?

Visų pirma, mes turime žiūrėti į tai, kas vyksta Ukrainoje. Mes matome, kad Rusijos agresijai priešinasi ne tik Ukrainos kariuomenė, bet ir visuomenė. Būtent tas pilietinis neginkluotas pasipriešinimas taip pat yra ir tai yra svarbu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Linkevičius apie kritikos sulaukusius Macrono pareiškimus: jis, matyt, bando tapti Angela Merkel

Ekspertas apie padėtį Lietuvoje: „Turime šiandien galvoti, kad po 2 metų bus karas“

Arūnas Dulkys paaiškino, kas keistųsi pacientams įgyvendinus reformas: „Bus patogiau“

Aš manau, kad Lietuvoje mes taip pat turime suprasti, kad visų pirma, mes patys turime galvoti ir rūpintis mūsų valstybės gynyba. Ne tik kariuomenė turi tą daryti, bet visuomenė taip pat. Pilietinis neginkluotas pasipriešinimas taip pat yra kovos forma ir žmonės tam turi būti pasiruošę psichologiškai.

Bet kai kas sako, kad kas gi tas pilietinis pasipriešinimas. Visgi reikia remti kariuomenę, karius, nes jie ir gintų, o pilietinio pasipriešinimo rengimas yra pinigų švaistymas.

Tai tikrai netiesa. Faktiškai, vienam kovojančiam kariui yra reikalinga nuo 5 iki 10 žmonių parama. Karys visko nesuspės padaryti. Reikalingos tam tikros priemonės – ir maistas, ir elektra, ir kuras. Yra daugybė dalykų, kuriuos kariuomenė gauna iš civilinės visuomenės.

Toje pačioje Ukrainoje ne tik kareiviai kasa apkasus. Apkasus kasa darbininkai su ekskavatoriais, jeigu yra kažkokios išankstinės pozicijos. Visa tai apima bendrą gynybinę valstybės sistemą ir matymą.

Tačiau praėjo metai ir niekas nevyksta. Gal reikėtų pradėti reikalauti kažkokios atsakomybės?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir rodo iniciatyvą, ir spaudžia, kad visuotinis pasipriešinimas taptų visų ministerijų, visų įstaigų, organizacijų pareiga ir prievole. Nereikia tikėtis, kad žmonės vien tik savanoriškumo principu ateis ir gins. Turi būti prievolė.

Tarkim, kai žmogus dirba kažkokioje institucijoje, turi būti žinoma, kad jis nepabėgs. Karo įvykiai Ukrainoje parodė, kad dalis medikų iš ligoninių pabėgo.

Tai, kas turi to imtis? Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija turi organizuoti kažkokius mokymus?

Aš manau, kad taip. Kadangi Vyriausybė yra atsakinga būtent už piliečių parengimą, kiekvienai institucijai turi būti duodamos tam tikros direktyvos. Yra įstatymai, kuriuos reikia vykdyti ir būtent Lietuvos Respublikos piliečių parengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija numato, kas turi būti daroma, kaip turi būti rengiami piliečiai kartu su Krašto apsaugos ministerija, su Vidaus reikalų ministerija, su Sveikatos apsaugos ministrija.

Tai yra mūsų visų, kaip piliečių, pareiga apie tai galvoti, o ne tik kažkokiai vienai ministerijai pavesti ir ji viską padarys.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.