arvydas pocius

Po pirmųjų Rusijos kariuomenės nesėkmių daugelis pradėjo džiūgauti, kad ukrainiečiai greitai išvarys okupantus iš savo šalies. Tačiau karo ekspertai ragina per anksti nesidžiaugti, nes rusai gali įsitvirtinti Ukrainoje ilgam, o atsiimti miestus bus sunku, tad karas užsitęs. Kokia linkme gali pasisukti jau daug kraujo pareikalavusios kovos, diskutavo laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų kalbinti pašnekovai.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare, o panašu, kad paskui ją prie Aljanso prisijungs ir Švedija. Skandinavijos sunkiasvorių prisijungimas prie NATO leis ramiau atsikvėpti ir Baltijos šalims. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius giria suomių kariuomenės pasiruošimą ir lygina tautos valią su Ukraina. Suomijos karinius pajėgumus A. Pocius aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Suomija tikrai nėra ta valstybė, kuri nors ir nedidelė, tačiau būtų su silpna kariuomene.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.

Prieš aštuonerius metus Rusija aneksavo Krymą ir prorusiškų separatistų rankomis įžiebė karą Rytų Ukrainoje. Visgi tuomet Kremlius dengėsi „žaliaisiais žmogeliukais“, Donecko ir Luhansko teroristais ir Krymo „referendumu“. Vladimirui Putinui prireikė aštuonerių metų, kad nesidangstydamas prie Ukrainos sienos sutelktų šimtatūkstantinę kariuomenę ir ginklų žvanginimu grasintų Ukrainos nepriklausomybei.

Krašto apsaugos ministerija pradėjo diskusijas apie visuotinę karo tarnybos prievolę. Šių diskusijų kontekste aptariamas ir merginų šaukimo tarnauti klausimas. Ir nors ši galimybė kol kas tėra teorinė, dalis jaunų žmonių pažymi, kad vykdant visuotinį šaukimą, turėtų būti privalu šaukti ir merginas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją.

Saugumo situacija regione išlieka įtempta. Baltieji rūmai skelbia, kad Rusija bet kuriuo metu gali įsiveržti į Ukrainą. Prie Ukrainos sienos Rusija jau kurį laiką yra sutelkusi gausias karines pajėgas, kurias, anot JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno, dar gali padidinti. Visgi veiksmas vyksta ne tik prie Ukrainos sienos. Vasarį Baltarusijoje Minskas ir Maskva rengs plataus masto karines pratybas. Visa tai vyksta besitęsiančių Vakarų ir Rusijos derybų fone.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Vakarai kalbasi su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka bandydami spręsti kilusią migrantų krizę prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Lietuvoje šie pokalbiai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau nuogąstaujama, kad tokiu būdu Vakarų sostinės legitimizuoja Minsko diktatorių ir atveria kelią galimai šantažui ateityje.

Grupė Seimo narių siūlo pataisas, kad nuo sovietų agresijos nukentėję laisvės gynėjai daugiau naudotųsi reabilitacijos paslaugomis. Šiuo metu laisvės gynėjams ar jų šeimoms skiriamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau maitinimo ir pragyvenimo išlaidos reabilitacijos metu nėra apmokamos.

Antradienį prie Seimo rūmų kilus riaušėms, kai kurie Seimo nariai ėmė stebėtis Vilniaus miesto savivaldybės ir kai kuriais policijos veiksmais. Parlamentarai svarsto, kaip savivaldybė galėjo išduoti leidimą tokiam mitingui vykti, kai vakare renginio dalyvių skaičius padidėjo nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių, taip pat, kodėl iš anksto nebuvo pasirūpinta gausesnėmis policijos pajėgomis.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

Lietuvai randant vis naujų būdų stabdyti nelegalios migracijos srautus, Baltarusija telkia fizinius pajėgumus prie sienos, čia būriuojasi ir didelė dalis nelegalių migrantų.

Lietuvos pareigūnai stipriai išaugusį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vadina Minsko režimo hibridine ataka prieš Lietuvą. Karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tikina, kad apie grėsmes mes kalbame daug, tačiau joms niekada nesame pasiruošę, o netikėtam migrantų antplūdžiui galėjome būti pasiruošę jau nuo 2015 metų, kai Europoje siautė pabėgėlių krizė.

Į Lietuvą plūsta nelegalūs migrantai, o ekspertai ir pareigūnai tvirtina, kad tai – hibridinė Lukašenkos režimo ataka prieš Lietuvą. Visgi tai gali būti tik įžanga į dar didesnę grėsmę Lietuvai ir šalies saugumui.

Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.

Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigia, kad Seime jis tikrai ne naujokas. Parlamento rūmų koridoriai jam pažįstami ir nuo tada, kai teko prieš 30 metų juos ginti nuo sovietų agresijos, ir kai, vadovaujant šalies kariuomenei, teko minti įvairių komitetų slenksčius. Generolas tvirtina, kad sprendimą sukti į politiką priėmė jau daugiau nei prieš dešimtmetį ir tikina, kad Seime priešų nėra, nes visi susirinko dirbti tėvynės labui.

Jau aštuonerius metus opozicijoje dirbantys konservatoriai savo šiųmečiame rinkimų programos projekte sako ketinantys siekti lėtesnės ir kokybiškesnės politikos.

Klaipėdos konservatorių skyriaus pirmininku tapo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, diplomatas Arvydas Pocius. Sekmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Klaipėdos skyriaus susirinkime A. Pocius vadovo rinkimuose 102 balsais prieš 38 įveikė partietį Tomą Meškinį.  Klaipėdoje gimęs ir užaugęs A. Pocius vadovaus suvienytam Klaipėdos skyriui, kuris partijos narių sprendimu įsteigtas vietoj iki šiol buvusių trijų skyrių, pranešė TS-LKD.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas ir Lietuvos ambasadorius Rumunijoje Arvydas Pocius jungiasi prie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, BNS patvirtino partijos komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė. A. Pocius kariuomenei vadovavo 2009-2014 metais, nuo 2014-ųjų iki šių metų spalio ėjo ambasadoriaus Rumunijoje pareigas.

1998-2004 metais Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovavęs Mečys Laurinkus teigia, kad šiuo laikotarpiu departamentas talkino Jungtinėms Valstijoms (JAV) kovoje su terorizmu, tačiau atlygio už pagalbą neprašė bei nepažeidė įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų. 2004-aisiais jį VSD vadovo pareigose pakeitęs Arvydas Pocius komentuoti JAV Senato ataskaitą apie slaptus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus atsisakė.

Sekmadienį Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje įteikė valstybės apdovanojimus karininkams, dainininkams ir rašytojams, visuomenės veikėjams ir kitiems šaliai nusipelniusiems asmenimis. „Šiandien apdovanojame tuos, kurių širdyse ir darbuose Lietuvai skirta šventa vieta. Savo gyvenimais jie liudija nenuginčijamą tiesą: Lietuva yra brangi, nes vienintelė.

 Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius džiaugiasi, kad nauju NATO generaliniu sekretoriumi paskirtas buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas yra iš nedidelės šalies. „Džiaugiuosi, kad vėl NATO generalinis sekretorius bus iš nedidelės valstybės, kuri supranta nedidelių valstybių, nedidelių kariuomenių poreikius ir, manyčiau, regiono svarbą gynybine prasme. Aš manau, kad tikrai čia gera naujiena“, - LRT radijui penktadienio vakarą sakė A.Pocius.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius teigia, kad prireikus Lietuvos kariuomenė turėtų, iš ko iššauti. Tai jis pareiškė apsilankęs Pabradės poligone, kur vyko Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kovinių šaudymų pratybos ,,Griausmingas vilkas“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

 Šeštadienį Radviliškio rajone Mėnaičiuose bus iškilmingai pagerbiami su sovietų okupantais kovoję Lietuvos partizanų vadai, kurie 1949 metais paskelbė Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją. 1949 metų vasario mėnesį bunkeryje tarp Radviliškio ir Baisiogalos visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo oficialiai įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis ir priimta Vasario 16-osios deklaracija, kurioje numatytas Lietuvos valstybės atkūrimas ir demokratiniai jos valdymo principai.

Tai ji pareiškė šeštadienį sakydama kalbą Katedros aikštėje, kur vyko Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas ir iškilminga Lietuvos karių rikiuotė, skirta 95-osioms kariuomenės įkūrimo metinėms. "Šiandien džiaugiamės, kad Lietuvą saugo ir stipriausiais karinis aljansas pasaulyje (...). Tačiau išliekame budrūs, suprasdami, kad NATO gali apginti tik tuos, kurie patys nori gintis, ir saugo tuos, kuriems rūpi tarptautinis saugumas", - sakė D.Grybauskaitė.

Penktadienį aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje vyks Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą baigusių karių sutikimo ir apdovanojimo ceremonija. Šiuo renginiu bus oficialiai paminėta aštuonerius metus trukusios Lietuvos didžiausios ir pirmosios savarankiškos tarptautinės misijos pabaiga.

Lietuvos kariuomenė iš Vokietijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kariuomenių įsigijo daugiau nei pusantro šimto naudotų taktinės paskirties transporto priemonių – taktinės paskirties sunkvežimių, ryšių ir vadovavimo bei valdymo sunkvežimių, logistinės paskirties transporto priemonių, generatorių ir kitos įrangos, kurios pirkimo vertė yra apie 9,2 mln. litų. Su Liuksemburgo kariuomene pasirašiusi karinės paramos sutartį, Lietuvos kariuomenė neatlygintinai perėmė dvi dešimtis visureigių HMMWV.

Vilniaus Katedros aikštėje į iškilmingą rikiuotę ketvirtadienį prieš pietus stos apie 150 karių, grįžusių iš misijos Afganistane. Nuo Šv. Ignoto bažnyčios iki Katedros aikštės atžygiuos Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės šešioliktosios pamainos kariai (PAG–16), taip pat karininkai tarnavę Vakarų regioninėje vadavietėje, Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Jungtiniame štabe, antrojoje Karinių patarėjų grupėje ir Operacijų koordinavimo centro patarėjų grupėje.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius atsakė į balsas.lt klausimus apie padėtį, kurioje šiuo metu yra turimos sausumos, jūrų, oro ir specialiosios pajėgos. Nors pasidžiaugta, kad Lietuvos atstovai sulaukė tarptautinio pripažinimo, dėl skiriamo per menko biudžeto atsiveria vis daugiau skylių, kurias užlopyti darosi vis sunkiau. – Kaip vertinate Lietuvoje surengtas tarptautines Specialiųjų operacijų pajėgų pratybas „Liepsnojantis kalavijas“? – balsas.

Balandžio 19 dieną, penktadienį, Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje ir Vytauto didžiojo karo muziejaus sodelyje, vyks iškilminga Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės misiją Afganistane užbaigsiančios septynioliktosios Lietuvos karių pamainos (PAG-17) išlydėtuvių į tarptautinę operaciją ceremonija.

Keistomis aplinkybėmis Baltarusijoje žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno našlė aukštesniajam prokurorui apskundė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro mirties, informuoja LNK žinios. „Dar galima kai kuriuos veiksmus atlikti. Manau, kad juos atlikus turėtų galutinė išvada būti ne tyrimo nutraukimas, o sustabdymas", - televizijai sakė Liudvika Pociūnienė.

Šių metų sausio 31 dieną Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno mirtis nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pasekmė. Teismas jau ne kartą įpareigojo prokurorus atnaujinti tyrimus, kurie buvo nutraukiami.

Lapkričio 8–9 dienomis Kernavėje vyks Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, Latvijos kariuomenės vadas generolas majoras Raimondas Graubė ir Estijos kariuomenės vadas brigados generolas Riho'as Terrasass. Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo aktualijoms.

Spalio 21–26 d. Pabradės poligone vyko bendros Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių lauko taktinės pratybos su koviniu šaudymu „Medžiotojas 2012“, kuriose kariai treniravosi naudoti turimus prieštankinius ginklus ir priemones vykdant gynybines operacijas.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Arvydas Pocius, pirmadienį susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite. Susitikimas, apie kurį nebuvo skelbta, komentuojamas kaip darbo, bet kariuomenės vadas pripažino, kad, tarp kitų dalykų, su šalies vadove kalbėta ir apie Švedijos viešųjų ryšių ir reklamos firmos „Studio Total„ galimai įvykdytą „meškiukų desantą“ Baltarusijoje. „Buvo darbinis susitikimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pasveikino penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojusią aukso medalį. „Jūsų laimėjimas paskutinę Londono olimpiados dieną pranoksta visus Lietuvos lūkesčius! Kiekvienoje rungtyje parodėte tvirtą sportinį charakterį ir užtikrintai iškovojote šaliai dar vieną aukso medalį.

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose šeštadienį nusileido lėktuvas, parskraidinęs misiją tarptautinėje operacijoje Afganistane baigusius Lietuvos karius. Karius pasitiko Aviacijos bazės viršininkas pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavičius ir Karinių oro pajėgų kapelionas majoras Virginijus Veilentas.

Tukume, Latvijoje, balandžio 19-20 dienomis vyks Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, Latvijos kariuomenės vadas generolas majoras Raimondas Graubė ir Estijos kariuomenės vadas brigados generolas Rihas Teras (Riho Terras). Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo aktualijoms.

Gruodžio 11–12 dienomis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius Vengrijos sostinėje Budapešte dalyvaus JAV karinių pajėgų Europoje vadavietės ir Vidurio Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje. Joje taip pat dalyvaus Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos kariuomenių vadai.

Lapkričio 2-3 dienomis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius lankysis Kijeve (Ukrainoje), kur susitiks su Ukrainos gynybos ministru  Mykhailu Yezheliu ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu  generalinio štabo viršininku generolu pulkininku Hryhorii Pedchenko.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius rugsėjo 16-18 dienomis dalyvaus NATO karinio komiteto susitikime Sevilijoje, Ispanijoje, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama NATO misijai Afganistane. Susitikime 28 NATO šalių kariuomenių vadai aptars operacijos Afganistane situaciją, atsakomybės perdavimo Afganistano saugumo pajėgoms klausimą, taip pat kalbės apie šiuo metu vykstančią Aljanso transformaciją.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius sausio 20-21 dienomis dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime. Estijoje vyksiančiame susitikime dalyvaus Danijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos ir Švedijos kariuomenių vadai. Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadai planuoja aptarti situaciją Baltijos jūros regione, tarptautinę operaciją Afganistane, bendradarbiavimo klausimus kibernetinės gynybos ir Europos Sąjungos kovinių grupių rengimo srityse.

Generalinėje prokuratūroje ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ir JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) bendradarbiavimą konstatuota, kad šių duomenų pakanka išvadai, jog VSD ir CŽV bendradarbiavimą koordinavusių, jame dalyvavusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veikloje yra drausminio nusižengimo požymių, nes minėtieji pareigūnai neinformavo apie savo veiksmus aukščiausių valstybės vadovų.

Naujosios NATO strateginės koncepcijos įgyvendinimą, tarptautinę operaciją Afganistane, oro policijos misiją Baltijos šalyse, priešraketinės gynybos klausimus krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius aptarė su į Lietuvą atvykusiu NATO Karinio komiteto pirmininko pavaduotoju generolu leitenantu Walteriu E. Gaskinu.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius trečiadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Karinio komiteto susitikime Briuselyje (Belgijoje). Karinio komiteto posėdyje ES šalių kariuomenių vadai aptars vykstančias karines operacijas, diskutuos apie ES karines aktualijas ir karinių pajėgumų vystymą. Europos Sąjungos Karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius spalio 21–22 dienomis Rygoje dalyvaus Baltijos šalių karinio komiteto susitikime. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai aptars NATO oro policijos Baltijos šalyse klausimus, Tartu mieste įsikūrusio Baltijos gynybos koledžo vystymo ir karininkų rengimo aktualijas, bendrus Baltijos valstybių karinius projektus.

Rugsėjo 17–19 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius dalyvaus NATO karinio komiteto posėdyje Aukštuosiuose Tatruose Slovakijoje. Dvi dienas vyksiančiame karinio komiteto posėdyje ir susitikimuose 28 NATO šalių kariuomenių vadai diskutuos apie Aljanso operacijas, NATO reformas ir strateginę koncepciją, kuri, kaip tikimasi, turėtų būti patvirtinta per lapkričio 19 dieną Lisabonoje (Portugalija) vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Žuvusių Lenkijos politikų ir kariškių atminimą pagerbia ir Lietuvos kariai. Pagerbiant per aviakatastrofą Rusijoje žuvusius iškilius Lenkijos žmones Lietuvos kariuomenės daliniuose ir prie Krašto apsaugos ministerijos nuleidžiamos valstybinės vėliavos. Tai daroma krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės ir Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus nurodymu.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius baigė vizitą Danijoje, su kuria Lietuva karinėje srityje bendradarbiauja nuo 1994 metų. Balandžio 7-9 dienomis vykusio oficialaus vizito metu gen. mjr. A. Pocius susitiko su Danijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Knudu Bartelsu (Knud Bartels), Danijos divizijos vadu generolu majoru Agnusu Rokosu (Agnus Rokos), šios divizijos štabo karininkais ir divizijoje tarnaujančiais Lietuvos kariais.