Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius atsakė į balsas.lt klausimus apie padėtį, kurioje šiuo metu yra turimos sausumos, jūrų, oro ir specialiosios pajėgos. Nors pasidžiaugta, kad Lietuvos atstovai sulaukė tarptautinio pripažinimo, dėl skiriamo per menko biudžeto atsiveria vis daugiau skylių, kurias užlopyti darosi vis sunkiau.
– Kaip vertinate Lietuvoje surengtas tarptautines Specialiųjų operacijų pajėgų pratybas „Liepsnojantis kalavijas“? – balsas.lt paklausė A. Pociaus.
– Tokios pratybos yra itin reikalingos. Pagalvokite, tarkime, sportininkai treniruojasi kiekvieną dieną, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus. Tikrai yra svarbu save patikrinti, išbandyti tai, ką atliekame kiekvieną dieną, būtent tokias pratybas galima vadinti tarsi generaline repeticija prieš kiekvieną rimtą premjerą.
Mūsų kariai jau daug metų dalyvauja operacijoje Afganistane. Jau yra viešai paskelbta, kad Seimas leido Lietuvos kariams dalyvauti operacijoje „Ocean Shield“, t. y. kovoje su Afrikos žemyno regiono piratais. Todėl vienas iš vykusių pratybų elementų buvo būtent piratų („blogiukų“) užgrobto laivo bei įkaitų išlaisvinimas.
Tokį scenarijų turėjome. Veikėme ore, sausumoje, vandenyje, pačiame laive, po vandeniu. Svarbiausia, kad galėjome pasidalyti patirtimi su labiau patyrusių NATO šalių kariais. Norvegijos ir JAV atstovai turi ko išmokyti tiek lietuvius, tiek latvius, tiek estus. Latviai tik pradeda savo specialiąsias pajėgas kurti. Galime kaimynams patarti, nes turime šiokios tokios patirties.
Afganistane, sausumoje, mūsų kariai jau veikė savarankiškai, be kitų globos. Todėl tokia patirtis, kai vaduojami laive paimti įkaitai, yra itin reikalinga. Turime kaupti patirtį, o tą daryti yra lengviausia, kai veikiama išvien.
– Kada praktikoje lietuvių pajėgos galėtų pradėti patruliuoti Afrikos regione?
– Realu, kad tai galėtų įvykti kitais metais. Reikia labai rimtai pasiruošti. Per kelias savaites to nepadarysi. Reikia atlikti rimtą analizę, įsigyti specialią įrangą ir itin atsakingai pasiruošti. Todėl neketiname skubėti. Turime laiko.
Turėjome karių, kurie dalyvavo misijose stebėtojų teisėmis. Kitaip sakant, surengėme žvalgybą. Viskas yra taip, kaip ir turi būti.
– Kaip vertinate Lietuvos pajėgas bendrame didžiųjų NATO šalių kontekste?
– Dažnai tenka aplankyti mūsų vyrus Afganistane, galiu pasakyti, kad būtent ten, kai kalbamės su mūsų sąjungininkais, senaisiais NATO nariais, jaučiama ta laisvė veikti savarankiškai. T. y. pasitikėjimas, įvertinimas, parodymas, kad lietuviams nereikia to globėjo šalia.
Mes daug metų siekėme tokio įvertinimo. Tai buvo sunkus, ilgas darbas, tačiau rezultatai – akivaizdūs. Net latvius apmokėme. Padėjome jiems suprasti, išmokti tam tikrus dalykus, kurie privalomi atliekant misiją Afganistane.
– Kokie yra Lietuvos kariuomenės prioritetai – sausumos, jūros, oro ar specialiosios pajėgos?
– Sunku pasakyti. Palyginsiu su tėvu, kuris turi keturis vaikus – sausumos, jūrų, oro ir specialiąsias pajėgas. Ar galima juos skirstyti? Nesvarbu, kad didesnis vaikas yra vyresnis, bet kiekvienam tenka sava vieta ir savos užduotys.
Mes judame lygiagrečiai. Visos pajėgos turi gauti tam tikrą finansavimą, turi gauti tas gaires, kuriose aiškiai atsispindėtų, kur mes einame ir ko siekiame. Bet prioritetas visada buvo, yra ir bus – valstybės gynyba. Pajėgas kuriame ne dėl kažko, o tam, kad reikalui esant jos galėtų ginti savo šalį.
Kita svarbi užduotis mums, kaip NATO nariams, duoti bendram pajėgų katilui savąją dalį. Turime padėti kitiems. Esame NATO ir ES nariai. Trijų muškietininkų principas – vienas už visus ir visi už vieną.
– Ar pakanka lietuviškų pajėgų, kad išpildytume savo karinius įsipareigojimus?
– NATO vadavietėse yra tam tikros lentelės ir skaičiai, kurie parodo, kad maža šalis negali skirti itin didelio kiekio pinigų ir pajėgų. Siekiama, kad kiekviena šalis skirtų 2 proc. BVP. Kai kurios šalys skiria 2 proc., kitos – 1,5 proc., o Lietuva – vos 0,77 proc.
Dažnai visuomenė galvoja, kad mes gauname tuos 2 proc., bet taip toli gražu nėra. Per krizę labai stipriai susiveržėme diržus. Išlikome pakeltomis galvomis, toliau vykdėme užduotis, rengėmės nė kiek nesumažindami tempo.
Sraigtasparniai ir laivai sensta, todėl juos reikia pakeisti naujais, o tam reikalingos investicijos. Norėdami būti tarp visų NATO sąjungininkų ir veikti petys į petį, turime ateiti su atitinkama įranga, ginkluote.
