Vienoje vykusiame pirmajame Lietuvos ir Austrijos bendros darbo grupės, tiriančios Sausio 13-osios byloje įtariamo Rusijos piliečio Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, susitikime paaiškėjo nedaug. Daugelis neaiškių klausimų taip ir liko be atsakymų.
„Buvo ieškota atsakymų į mums svarbius klausimus, austrai bandė į juos atsakyti, tačiau, deja, ne į visus juos buvo atsakyta. Sakyčiau, į tuos, kuriuos priskirčiau prie esminių, atsakymo nebuvo gauta“, – taip ketvirtadienį Teisingumo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje darbo grupės posėdžio rezultatus komentavo teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
Anot jo, darbo grupė iš tiesų ketvirtadienį svarstė tik paties M. Golovatovo sulaikymo ir paleidimo liepos 14–15 dienomis aplinkybes ir nepriartėjo prie galutinio įvertinimo. Tam, pasak viceministro, pritrūko laiko, be to, austrai neatsakė į visus klausimus, nepateikė paaiškinimų, kurie būtų svarbūs galutiniam įvertinimui.
Esminis klausimas, kodėl Austrijos pusė manė, jog Lietuvos pateikta informacija apie M. Golovatovui pareikštus įtarimus nepakankama, taip ir liko neaiškus. Pasak teisingumo viceministro, austrai teigė sukonkretinę, kokios jiems informacijos trūksta, tačiau tokio sukonkretintos informacijos prašymo Lietuva nėra gavusi. Taip ir liko neaišku, kas atsitiko, konkrečių paaiškinimų nebuvo gauta, sakė T. Vaitkevičius.
Pasak jo, sutarimo dėl įvykio vertinimo iš tiesų nepasiekta, nors darbo grupės susitikimą viceministras vertino kaip konstruktyvų. T. Vaitkevičius paminėjo tik vieną svarbų dalyką, kad Austrijos pusė pripažino, jog konsulinė pagalba, kuri buvo suteikta M. Golovatovui, viršijo įprastą konsulinės pagalbos praktiką – labai intensyviai veikė Rusijos ambasados darbuotojai.
Darbo grupė, kurioje buvo Lietuvos, Austrijos ir Europos Komisijos atstovai, konkrečios kito posėdžio datos dar nenumatė, tačiau darbas bus tęsiamas ir kitas posėdis irgi vyks Vienoje. Lietuvos darbo grupės nariai ketvirtadienį iš Vienos grįžta į Lietuvą.
