Lietuvos ir Austrijos atvejai suteikiant arba nesuteikiant teisinę pagalbą iš esmės skiriasi ne tik teisinėmis aplinkybėmis, bet ir politinės valdžios laikysena, teigia teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Lietuva pripažįsta, kad tai yra atvejis, kuris nedaro mums garbės, ir kad tai yra dalykas, kurį reikia ištaisyti, ką sistemingai ir tikslingai darome. Tuo tarpu, leisiu sau pakomentuoti, Austrija tyliai priėmė Rusijos ambasadoriaus šioje šalyje pagyrimus, kad Austrija neva išlaikė teisinės valstybės egzaminą, ir ji lieka tarsi pakelta galva, tarsi nematydama tų problemų, kuriose skendi pagalbos nesuteikimas Lietuvai“, – teigė R. Šimašius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.
Pasak teisingumo ministro, Lietuvos ir Austrijos situacija skiriasi ne tik įvairiomis teisinėmis aplinkybėmis, teisiniais niuansais, bet ir politinės valdžios laikysena.
„O dėl viešumos, be abejo, Lietuvai, viena vertus, šita istorija nėra naudinga ir nesustiprina Lietuvos pozicijų Golovatovo byloje, bet kita vertus, manau, kad laikysena po duomenų perdavimo kaip tik tas pozicijas turėtų ir sustiprinti“, – sakė R. Šimašius.
ELTA primena, jog Austrija neperdavė Lietuvai ir paleido į laisvę Sausio 13–osios byloje įtariamąjį Michailą Golovatovą. Po kilusio skandalo buvo sudaryta Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, kuriai pavesta ištirti visas faktines aplinkybes dėl M. Golovatovo paleidimo incidento. Austrija ligi šiol neigia padariusi klaidų.
Lietuvos ir Baltarusijos istorija yra taip pat susijusi su teisinės pagalbos mechanizmais. Šiuo atveju oficialiai pripažinta, kad galimai nebuvo pasinaudota visais instrumentais neišduoti duomenų Baltarusijai apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ finansavimui skirtų sąskaitų operacijas.
Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, yra sudarytas praktinis bendradarbiavimo tarp įvairių su teisinės pagalbos teikimu susijusių žinybų, kuris turėtų užkirsti kelią tokiems nutikimams ateityje, mechanizmas.
„Matome, kad Užsienio reikalų ministerija su Valstybės saugumo departamentu turėtų giliau, intensyviau ir efektyviau preventyviai svarstyti galimai iškilsiančias problemas, kad atitinkamos tarnybos būtų iš anksto tinkamai perspėtos“, – pažymėjo A. Kubilius pirmadienį.
Po šio incidento Lietuva pasinaudojo dvišalėje sutartyje numatyta teise nagrinėti teisinės pagalbos prašymus iš Baltarusijos tiek ilgai, kiek jai atrodys būtina.
„Šiuo atveju mes tuos prašymus sudėjome į krūvą ir kol nebuvo sukurtas mechanizmas, kuris leistų išnagrinėti visus aspektus, tol tie prašymai nebuvo siunčiami į Baltarusiją patenkinti“, – sakė teisingumo ministras.
Dabar, kai mechanizmas yra sukurtas, pasak R. Šimašiaus, prašymai bus nagrinėjami toliau. Jie buvo gaunami ir šio skandalo fone.
Po tarpžinybinės darbo grupės išvadų Teisingumo ministerija nusprendė pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl dviejų savo darbuotojų veiksmų. Priklausomai nuo nusižengimo, jei jis bus įrodytas, jiems gresia nuo įspėjimo iki atleidimo iš darbo. Teisingumo ministras šiuo atveju siūlo neskubėti ir ragina susilaikyti nuo skubotų išvadų.
Po to, kai į viešumą iškilo istorija apie Baltarusijai išduotą informaciją apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ finansavimui skirtų sąskaitų operacijas, iš pareigų pasitraukė tuometė Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento vadovė Aušra Bernotienė.
Minėtąsias sąskaitas buvo atidaręs Alesius Beliackis, kuris dabar Baltarusijoje yra kaltinamas mokesčių vengimu ir jam gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Duomenis Baltarusijos valdžiai buvo išdavusi ir Lenkija. Kai tai paaiškėjo, atsistatydino šios šalies Generalinės prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovas Krzysztofas Karsznickis, o jo pavaduotoja atleista.
