Austrijos pareigūnai patvirtino, kad Lietuvos prokurorams praėjusį penktadienį buvo duotos mažiau nei keturios valandos sukonkretinti įtarimus Sausio 13-osios byloje įtariamam Michailui Golovatovui.
Nors praktikoje kartais leidžiamas ir 40 dienų terminas, lietuviai duomenis pateikė nepraėjus nė penkioms valandoms, bet nespėjo, ir M. Golovatovas buvo paleistas, – rodo teisėsaugininkų pateikti duomenys.
Pagal Austrijos teisingumo ministerijos atstovo Kristiano Pilnaceko pateiktą informaciją, penktadienį 10.25 val. (visur Vienos laikas) gavę arešto orderio kopiją, Austrijos prokurorai nusprendė, kad dokumente nepakankamai konkrečiai nurodyta, kokie konkretūs nusikaltimai inkriminuojami M. Golovatovui. Todėl Lietuvai duota laiko iki vidurdienio, o paskui terminas pratęstas iki 14 valandos juos sukonkretinti. M.Golovatovas paleistas 14.45 val.
Lietuvos prokuratūra teigia visus reikalingus duomenis Austrijai perdavusi penktadienį 15.37 val. Lietuvos laiku, tai yra 14.37 val. Vienos laiku – aštuonios minutės prieš M. Golovatovo paleidimą į laisvę. Tačiau kad M. Golovatovas paleistas, Lietuvos generalinė prokuratūra sako buvusi informuota ankstų šeštadienio rytą – 5.39 val. Vilniaus laiku.
Austrijos teisingumo ministerijos atstovas teigė, kad Lietuva neatsakė į klausimus, kokie veiksmai konkrečiai inkriminuoti M. Golovatovui.
„Lietuviams buvo visiškai aišku, kad 14 valanda yra galutinis terminas ir kad po jo Golovatovas bus paleistas“, – aiškino K. Pilnacekas. Tačiau Lietuvos generalinė prokuratūra teigia, kad oficialiuose raštuose Austrija formulavo, kad papildomą informaciją reikia pateikti „kaip galima greičiau“, ir pagal įtarimą turėjo būti akivaizdu, jog šis terminas negali būti prilyginamas valandų skaičiui.
Lietuvos pareigūnų teigimu, išduoti asmenį prašančiai šaliai turėtų būti suteiktas iki 18 dienų terminas pateikti informaciją ir 40 dienų suteikti papildomos informacijos. Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame komentare teigiama, kad neseniai panašus atvejis dėl įtariamojo išdavimo buvo su Italija, ir Roma davė Lietuvai 40 dienų informacijai pateikti.
Aiškindamas apie papildomos informacijos poreikį, K. Pilnacekas vakar teigė, jog fakto, kad M. Golovatovas Sausio 13-osios naktį vadovavo specialios paskirties kovotojų būriui Vilniuje šturmuojant televizijos bokštą, „kaip įrodymo nepakanka“. Jis problemiška pavadino situaciją, kai pirma sulaikomas asmuo, o tik vėliau sukonkretinami kaltinimai jam.
Lietuvos teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui tokia austrų pozicija kelia nuostabą.
„Asmeniškai peržiūrėjau Generalinės prokuratūros Austrijai siųstus dokumentus, ir man visiškai nesuvokiama, kokios informacijos ji galėjo pritrūkti. Į šį klausimą Austrijos pusė iki šiol negali atsakyti“, – sako ministras.
R. Šimašiui kilo klausimas, ar Austrija nepažeidė Europos Sąjungos teisės, nors teisiniu požiūriu neprivalėjo vykdyti Europos arešto orderio. „Šiuo atveju, kadangi Europos arešto orderis netaikomas, buvo taikomos ekstradicijos taisyklės“, – teigia ministras. T. y. atsižvelgiant į Austrijos išlygą orderį taikyti tik nusikaltimams po 2002 metų, visos procedūros vykdytos pagal kitokias – ekstradicijos – taisykles, kurios leidžia šalims reikalauti daugiau informacijos sprendžiant dėl asmens išdavimo nei perdavimo atveju pagal Europos arešto orderį.
R. Šimašiaus nuomone, Lietuva abejoja, ar ši procedūra atlikta tinkamai.
