Įvykis, kuomet neilgai trukus po sulaikymo buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas, nedarytų tiesioginės įtakos Lietuvos ir Austrijos santykiams, jei abi šalys atvirai pripažintų, kas buvo nepadaryta arba nepakankamai įvertinta, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Jeigu visos šalys, tarp jų ir Austrija, ir Lietuva, gebėsime atvirai pripažinti, kas buvo arba nepadaryta, arba nepakankamai įvertinta, manau, kad tiesiogiai (įvykis dvišalių santykių - ELTA) veikti neturėtų. Esame vienos organizacijos nariai, bet svarbiausia orientuotis ne į praeitį, kas įvyko, o į tai, kad nepasikartotų tokie atvejai ir ne tik šio žmogaus, bet ir kitų įtariamųjų padarius nusikaltimus, ypač žmoniškumui, atvejais, kad kitos šalys, taip pat ir Austrija, antrą kartą tokių veiksmų nepadarytų“, - sakė D. Grybauskaitė žurnalistams trečiadienį Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime.
Šalies vadovė akcentavo būtinybę visas šalis informuoti apie Lietuvos poziciją, kad jos žinotų, kodėl mūsų valstybė taip sureagavo į įtariamojo paleidimą.
„Antra - yra bendras europinis klausimas, kaip Europos arešto orderis yra traktuojamas ir naudojamas kitose Europos šalyse. Atrodo, kad precedentų yra ir daugiau, ne tik Austrijoje, kai įtariamieji padarius nusikaltimus keliauja Europoje nesulaikomi. Matyt, tai yra daug platesnė problema, kaip bendradarbiavimas ir Europos teisė vykdoma ir realizuojama Europos erdvėje“, - sakė D. Grybauskaitė.
Kaip ELTA jau skelbė, M. Golovatovo paleidimo priežastis sutarta aiškintis dvišalėje darbo grupėje. Dėl to susitarė Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrai Remigijus Šimašius ir Beatriks Karl (Beatrix Karl).
