darbdavys

Nepasaint to, kad darbas sudaro nemažą dalį gyvenimo, ne visi skiria legalų darbdavio elgesį nuo draudžiamo. Taigi dalyje darboviečių žmonės yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Dėl šios priežasties darbuotojams yra svarbu žinoti savo teises ir nesitaikstyti su tokiu darbdavių elgesiu. „Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

Lenkija svarsto naujovę – sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki 7 valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonėse darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Tačiau darbdavių konfederacija tokius planus laiko utopija, mat ne visuose sektoriuose 4 dienų darbo savaitė yra įmanoma.

Dalis gyventojų yra įsitikinę, kad darbdavys turi visišką laisvę spręsti, ką į darbą priimti, o ko ne. Ir nesvarbu, ar jo sprendimas yra pagrįstas, o gal tiesiog nepatiko kandidato lytis, tautybė ar šukuosena. Tačiau tai klaidingas požiūris, nes bet kokiu atveju diskriminacija yra draudžiama. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi istorijomis, kai jų į darbą nepriėmė dėl to, kad jie turi tatuiruočių, rūko, buvo ne taip apsirengę ar dėl kitų keistų, įžeidžiančių priežasčių.

Pasaulyje, kuriame daugelis žmonių norėtų, kad jiems pavyktų išsisukti nuo darbo praleidus dieną ar dvi, vienas vyras Ispanijoje pasiekė visiškai naują lygį. Susipažinkite su 69 metų Joaquinu Garcia, vyru, kuris šešerius metus nėjo į darbą, niekam to nepastebėjus – kol, kaip bebūtų ironiška, gavo apdovanojimą už ilgametį darbą, skelbia portalas „Unilad“. Viskas prasidėjo gana nekaltai.

Neseniai įsidarbinę darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai neišleidžia slaugyti vaikų ar atostogauti. Darbo teisės specialistai siūlo dėl atostogų tartis draugiškai, o nedarbingumą, anot jų, turėtų suteikti gydytojai, ne darbdaviai. Taip pat specialistai vardija, kam atostogos priklauso ir neišdirbus numatyto laikotarpio. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad neseniai įsidarbinus darbdaviai nesutinka išleisti atostogų arba pasiimti nedarbingumą slaugyti vaiką.

Įprasta praktika, kad, darbuotojui susirgus, darbdavys pats turi suorganizuoti, kaip vyks darbas, kol darbuotojas sugrįš. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet šią pareigą vadovas užkrauna biuletenį turinčiam asmeniui. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris pasiskundė, kad susirgus vaikui išėjo į nedarbingumą, kuris, gydytojo nurodymu, buvo pratęstas dar savaitei.

Paprastai darbuotojams atlyginimas išmokamas kartą ar du kartus per mėnesį. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi šios tvarkos. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad algą anksčiau gaudavę tris kartus per mėnesį, tačiau galiausiai darbdavys iš viso nustojo ją mokėti. Specialistai aiškina, kaip susigrąžinti nesumokėtus pinigus ir vardija sektorius, kuriems gresia nemokumas ir vėluojančios algos darbuotojams.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Šiuolaikinės darbo rinkos dinamika neabejotinai keičiasi, o su ja gimsta ir naujos darbo formos, tokios, kaip laikinasis įsidarbinimas per interneto platformas. Šios įsidarbinimo galimybės pritraukia tiek jaunimą, tiek ir patyrusius darbuotojus. Tačiau kartu kyla ir klausimų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo bei saugumo.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Ne paslaptis, kad už šiurkščius pažeidimus, pavyzdžiui, pravaikštas ar neblaivumą darbo vietoje, darbdavys gali atleisti iš karto be jokios išeitinės išmokos. Vis tik nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ir dėl tokių smulkesnių darbuotojo pažeidimų, kaip naršymas internete ar kalbėjimas telefonu. Tačiau, pasak specialistų, tokiais atvejais svarbu atsižvelgti, kas yra nurodyta įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, kurios kiekvienoje darbovietėje yra skirtingos.

Primenama, kad 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai praras galimybę pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju už neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija. Tokia kompensacija nebūtų mokama nei tęsiantis darbo santykiams, nei išeinant iš darbo.

Seimas nutraukė svarstymus, ar įpareigoti darbdavius atlyginti dalį darbuotojų išlaidų jiems ginčijantis Darbo ginčų komisijoje.    Seimas antradienį po svarstymo atmetė tai numatančias Darbo kodekso pataisas. Už jų atmetimą balsavo 109 parlamentarai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė. Dabar šias pataisas iniciatoriai galės tobulinti ir vėl teikti.

Rūpindamasi įvairiapusiška komandos narių gerove, įmonė „Lidl Lietuva“ visus savo darbuotojus jau penktus metus iš eilės draudžia papildomu privačiu sveikatos draudimu. Visiems prekybos tinklo darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo vietos ar užimamų pareigų, yra suteikiamas vienodos vertės ir galimybių draudimo paketas. Praėjusiais metais įmonės darbuotojai pasinaudojo paslaugomis už daugiau nei 400 tūkst.

Baigiantis metams neretai darbdaviai nori paskatinti gerai dirbančius darbuotojus. Taigi jiems kyla klausimų, kaip darbo teisėje reglamentuojama premijų darbuotojams mokėjimo tvarka. Na, o darbuotojams kyla klausimų, ar premijų skyrimas yra darbdavio geranoriškumo išraiška, ar darbdavys yra teisiškai įpareigotas mokėti metines premijas. Valstybinė darbo inspekcija atsako, kada darbdavys turi sumokėti šventines premijas darbuotojams.

Lietuvoje stingant darbuotojų, geriausios įmonių praktikos rodo, kad dėmesys darbuotojui ir jo šeimai tampa priežastimi, kuri padeda surasti ir išlaikyti profesionalius ir savo darbą vertinančius darbuotojus. Antradienį per asociacijos LYDERĖ ir Personalo valdymo profesionalų asociacijos forumą „Šeimos ir karjeros derinimas: praktikos ir rekomendacijos“ pristatytos geriausios patirtys Lietuvoje, kaip padedama darbuotojams derinti šeimą ir darbą.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Ukrainietis Oleksandras (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) apie 3 mėnesius dirbo vienoje Lietuvos statybviečių, kurios vadovas taip pat ukrainietis, tačiau už triūsą taip ir negavo nė cento. Paaiškėjo, kad nesąžiningas darbdavys vyrui nesumokėjo 3,5 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tiesa, Oleksandras nukentėjo ne vienas – pinigų nesulaukė ir kiti jo bendradarbiai iš Ukrainos.

Panevėžio miesto savivaldybė skelbia, kad mieste vasarą dirbs visos 29 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau tarp darželinukų tėvų kilo pasipiktinimo banga. Mat, norėdami vesti mažamečius į darželius per vasarą, jie iš darbdavių ugdymo įstaigai turi pristatyti pažymas, kuriose būtų nurodytas planuojamų atostogų laikas ir patvirtinta, kad jų darbas negali būti atliekamas nuotoliniu būdu.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Darbuotojų atstovai primena, kad medikams, pareigūnams ar švietimo darbuotojams užsikrėtusiems COVID-19 darbo metu priklauso didesnė nei įprastai ligos išmoka. Darbuotojų atstovė tikina, kad dažnai patys darbuotojai apie ją pamiršta ir nepaprašo gydytojų tam reikalingų dokumentų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukia darbuotojų klausimų dėl profesinės ligos išmokos.

Vidutinis ilgalaikis bedarbis Lietuvoje per dešimtmetį paseno 4 metais, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Specialistai sako, kad tokia tendencija rodo vieną – kad vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje gilėja. Visgi darbdaviai mano, kad tai vyksta natūraliai, nes naujos darbo vietos jauniems darbuotojams dažnai būna tiesiog tinkamesnės. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiemet vidutinis registruoto bedarbio amžius Lietuvoje – 43 metai, o ilgalaikio – 44 metai.

„Duok, darbe atspausdinsiu“ – frazė, kurią turbūt yra ištaręs ar girdėjęs ne vienas. Spausdinti, parsinešti tušinuką ar į krepšį įsimesti tualetinio popieriaus ritinėlį kai kurių darboviečių darbuotojams vis dar yra norma. Visgi darbdaviai tokį darbuotojų elgesį vadina tiesiog vagiliavimu. Vieno vadybos eksperto įrašas apie tai, ką ir kiek įmonėse vagia darbuotojai, socialiniame tinkle privertė susimąstyti ir kitus darbdavius.

Pirmasis darbas kiekvienam jaunam žmogui yra naujo gyvenimo pradžia, atsakingas žingsnis. Tam, kad pirmoji darbovietė nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti savo teises ir pareigas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su jomis ir atkreipia dėmesį, kad bet kokio amžiaus darbuotojui svarbiausia įsidėmėti, kad įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Darbas nepasirašius sutarties – nelegalus darbas.

Supratęs, kad reikia daugiau pinigų, maža tikimybė, kad jų ieškoti eisi į loteriją. Dažnesniu atveju vadovo prašysi pakelti algą. Žinome, kad baisu, bet tu tai gali padaryti.   Efektyvus būdas – pasitikėti savimi, eiti su mintimi, kad tikrai gausi to, ko nori. Iškart, kai surandi priežastį, kodėl tau reikėtų pakelti algą, surenki tą papildančius įrodymus, tada galite iš karto šia informacija pasidalinti su vadybininku. Paprasta.   Kokių įrodymų tam reikėtų? Portalas metro.co.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas, tačiau darbinantis sezonui gali kilti šiokių tokių pavojų, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Pastarieji metai daugelį dalykų padarė ne tik įmanomais, bet ir įprastais. Vienas jų – darbas iš namų arba užsienio, nors iki tol daug įmonių net nesvarstė tokios galimybės. Dabar klausimas – ar žengsime dar toliau, ar darbas iš bet kurios vietovės mėnesiui ar metams irgi taps įprasta praktika? Į šį ir kitus iš to kylančius klausimus atsako Rimantas Stanevičius, Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos pirmininkas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Darbo santykiuose kartais pasitaiko atvejų, kada darbuotojo paprašoma išeiti iš darbo darbdavio valia. Įmonei priėmus tokį sprendimą, svarbu atsižvelgti į Lietuvoje galiojančius įstatymus bei esamą praktiką, sako advokatų profesinės bendrijos advokatas.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje įmonės savininkas yra kaltinamas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.  Jos teigimu, pernai vasarą Panevėžio įmonėje nelegaliai dirbęs 14-metis metalo apdirbimo staklėmis nusipjovė plaštaką ir taip patyrė sunkų sveikatos sužalojimą.

Žmonės vis labiau nerimauja, kaip išgyventi, kai vieni varomi nemokamų atostogų, kitiems nurėžiami atlyginimai ar iš viso atleidžiami iš darbo. Kaip elgtis tokiose situacijose? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Baiginėjasi trečioji karantino savaitė. Kokia situacija yra darbo rinkoje? Kokiomis nuotaikomis žmonės kreipiasi į jus? Padėtis yra sunki ir tvyro nerami atmosfera.

Revoliucinė idėja: jeigu jai bus pritarta – Lietuvoje neliks atostoginių. Tokį siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia valdininkai. Jie siūlo atostogoms skirtus pinigus paskirstyti kiekvieną mėnesį su atlyginimu. Finansų ekspertai sako, kad taip atostogoms teks taupyti patiems ir iš anksto, o profsąjungos stoja piestu – esą galą su galu vos suduriantys lietuviai iš viso liks be atostogų. Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas.

Teismas ėmėsi bylos, kurioje įmonės darbų vadovas kaltinamas neatlikęs pareigų, dėl ko pasekmės skaudžios. Dėl elektros smūgio nukritęs darbininkas itin sunkiai susižalojo. Nukentėjusiojo šeima beveik po metų susitaikė su įmone, kurioje jis dirbo. Norėjo taikytis ir su buvusiu darbų vadovu, kuriam teliko pripažinti savo kaltę ir byloje būtų padėtas taškas. Tačiau vyriškis pasirinko bylinėjimąsi. Kaišiadorių teismas atverčia sudėtingą bylą.

Šiaurės Airijoje jauna lietuvė buvo atleista dėl priežasties, susijusios su jos nėštumu. Darbdaviai pripažinti kaltais ir privalės išmokėti buvusiai darbuotojai kompensaciją. Laura Gruzdaitė praėjusių metų pradžioje įsidarbino už 25 mylių į pietvakarius nuo Belfasto Tandragee miestelyje esančioje bendrovėje, kuri verčiasi didmenine gėlių prekyba. 2018-ųjų spalio pradžioje moteris sužinojo, kad laukiasi ir apsilankė pas gydytoją iš anksto suplanuotai apžiūrai.

Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat auga ne tik darbuotojų algos, bet ir verslininkų pelnai. O padidėję įmonių uždarbiai ne visada pasiekia darbuotojų pinigines. Tokią išvadą darantys Lietuvos banko ekonomistai aiškina, kad Lietuviai pagal verslininkų šykštumą ir pridėtinės vertės pasidalijimą su darbuotojais atsilieka nuo Europos. Statistika rodo, kad ir iš visų Baltijos šalių Lietuvos verslininkai pelno darbuotojams atiduoda mažiausiai.

Profesinių sąjungų atstovai neslepia: darbuotojai su mažu vaiku ant rankų – reto darbdavio svajonė. Negana to, nors ir priversti išleisti vaiko priežiūros atostogų, naujasis Darbo kodeksas trejus metus laikyti darbo vietos jų nebeįpareigoja. Štai 39 vilnietė Gitana, dirbanti dailės-technologijų mokytoja, sako jau kurį laiką nesėkmingai ieškanti papildomo darbo. Anot jos, pagrindinė priežastis, dėl ko galimi darbdaviai užtrenkia duris – maži vaikai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito nuo darbdavio nukentėjusios moters laiškas, kuris savo turiniu pribloškė interneto bendruomenę. Laiške rašoma apie darbo vietoje traumą patyrusią moterį, kuriai sužalotą ranką teko gydytis du mėnesius. Bet apie ramybę gydymosi metu 49-erių Pasvalio rajono gyventoja Rita turėjo pamiršti. Mat iškart sulaukė skambučių iš darbovietės, kur jos buvo reikalaujama pakeisti pareiškime nurodytą aplinkybę, kad traumą ši patyrė darbo vietoje.

Kauno apylinkės teisme neeilinė byla. Kaltinimai žeriami plautuves gaminančios įmonės savininkui. Jei kaltinimai pasitvirtins – jam gresia ilgi metai nelaisvės. Įtariama, kad darbdaviui tinkamai nepasirūpinus darbuotojų sąlygomis du susirgo sunkia plaučių liga – vienas mirė, o kitas pasekmes jaučia iki šiol. Esą susirgusiųjų yra ir daugiau. Į teismą atvykęs nukentėjusysis Mindaugas Sebeckas jau tris metus serga sunkia plaučių liga – ūmine silikoze. Šios ligos atvejai itin reti Lietuvoje.

Artėjant atostogų įkarščiui, specialistai primena, kaip suskaičiuoti kiek laisvų dienų jums priklauso, kada pats metas pateikti atostogų prašymą bei kaip suskaičiuoti, kokia išmoka jūsų laukia. Dirbantiesiems primenama ir apie galimą  laisvą laiką darbo metu.  Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui darbuotojų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Anksčiau atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Darbdaviai turi gerų žinių. Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad net pusė šalies įmonių šiemet darbuotojams ketina didinti algas. Dar pernai tokių buvo tik trečdalis. Maža to, darbdaviai jau supranta, kad to neužteks, todėl atlyginimus jie pasiryžę didinti bent kelerius metus iš eilės. Tiesa, augimas žadamas keliais procentais mažesnis nei pernai. Vis daugiau Lietuvos darbdavių supranta, kad nuo algų didinimo savo darbuotojams neišsisuks.

Grupė konservatorių siūlo valstybės institucijose įrengti zonas skirtas darbuotojų vaikams. Tai esą būtų simbolinis žingsnis siekiant geresnių sąlygų dirbantiems tėvams. Tuo pačiu taip būtų parodytas geras pavyzdys ir privačiam sektoriui: darbuotojams sudaryti kuo geresnes sąlygas derinant profesinę karjerą su įsipareigojimais šeimoje. Verslo atstovai mano, jog jei valdininkai sugebėtų išspręsti kai kurias socialines problemas, apie tokius siūlymus nė nereikėtų galvoti.

Savo viršininko vengiate, nes su jumis jis kalba kaip su pirmoke, kuri nuolat išsitepa veidą rašalu, skaito skiemenimis ir nemoka skaičiuoti iki šimto… Žodžiu, verčia jaustis nevykėle, kuri nežinia ką veikia jo kontoroje, taigi, jis nuolat moko, auklėja, primena senas klaidas, abejoja jūsų gabumais, reikalauja daugiau, nei galite duoti.

Beveik 48 proc. įsidarbinusių Lietuvos įmonėse teigė, kad jiems taip ir neprireikė vieno ar kelių gebėjimų, kuriuos darbdavys nurodė savo darbo skelbime. Dar ne taip seniai darbdaviai lyg niekur nieko ieškojo valytojų, mokančių užsienio kalbas ar kelis aukštuosius turinčių prekybos centro kasininkių, tačiau dabar netgi pagrįstus reikalavimus specialistams darbdaviai priversti švelninti. Ne vienas sutinka ir pats apmokyti, ir atsivežti, ir net apgyvendinti pasiryžusius pas jį dirbti.

Pica „skaninama“ vandeniu iš čiaupo skiestu padažu ir pasibaigusio galiojimo produktais – vargu, ar toks reklaminis šūkis pritrauktų daug lankytojų. Tačiau apie tokią situaciją pasakoja vienoje populiariausių šalies picerijų dirbusi vilnietė. Maža to, įmonė darbuotojus vilioja puikiais atlyginimais, tačiau mėnesio pabaigoje darbuotojai žadėtos algos neva neišvysta.

Sunku patikėti, kad civilizuotoje šalyje darbdavys su darbuotojais leidžia sau elgtis kaip vergvaldys su vergais. Tačiau būtent taip nutiko iš Širvintų rajono į Vilnių persikėlusiai jaunai šeimai su trimis vaikais. Statybose Vilniuje dirbės Vilius po dviejų metų nutarė išeiti iš darbo, kai negavo uždirbtų pinigų. Vyras skaičiuoja, kad darbdaviai jam skolingi apie tūkstantį eurų. „Penktą keliuosi ir važiuoju į darbą.