Darbas – katorga?
Išmanote ir mėgstate savo darbą, esate gabi, darbšti, pareiginga, kompetentinga, lojali, žinote, ko norite pasiekti, tačiau į darbą einate kaip į katorgą. Kodėl? Nes jums vadovauja žmogus, kurio tiesiog negalite pakęsti.
Tad nenuostabu, kad prisikaupė neigiamų emocijų – juk viršininkas nuolat kartoja, kad viską darote blogai, mato tik klaideles, kritikuoja kolegų ir net klientų akivaizdoje, piktai traukia per dantį, pasišaipo. Arba verčia jaustis blogai tik dėl to, kad jam nepatinkate… Despotas – ne kitaip.
Štai prieš kelias dienas skrajojote ant sparnų, nes pavyko užmegzti santykius su keliomis firmomis, su jų savininkais, parašėte puikų prekių pristatymą, daug jų pardavėte, sudarėte pelningą sandorį. Tikėjotės pagyrimo, o išgirdote: „Galite ir dažniau tuo pasirūpinti.“ O juk užtektų, kad padėkotų, pasidžiaugtų arba bent jau tiesiai šviesiai pasakytų, ko iš jūsų tikėjosi ir negavo, ką turėtumėte daryti kitaip… Galvoje ir vėl ima suktis įkyri mintis: „Laikas nešdintis iš čia…“
Viršininkas turi teisę kritikuoti savo pavaldinius, būti reiklus ir netgi griežtas, tačiau negali darbuotojų žeminti ar manipuliuoti jų jausmais. Deja, ne visi vadovai paiso šių taisyklių. Tiesa, vieni iš jų pavaldinius užsipuola garsiai, tačiau tą daro kartą per savaitę ar per mėnesį, o kiti kasdien, nors tą daro ramiu balsu arba kritikos strėles susmaigsto tarp eilučių.
Kaip atpažinti blogiuką?
Blogiukas viršininkas nuolat primena šimto metų senumo klaidas ir kritikuoja jus („Kur jūsų atsakomybė?“ „Neapsimeskite nežinanti“, „Šiam darbui atlikti reikia talento…“), užuot pasakęs, kad konkrečiu atveju suklydote, tartasi buvo kitaip, nesupratote užduoties… Iš aukšto su pavaldiniais elgiasi žmonės, netvirtai sėdintys savo kėdėje arba siekiantys bet kokia kaina pranašumo, nes iš tiesų nelabai pasitiki savimi, netvirtai jaučiasi. Tokio viršininko tikslas pažadinti emocijas (smagu žiūrėti, kaip jaudinatės, išraustate iš pykčio ar išbąlate iš nevilties), priversti šokti pagal jo dūdelę, kontroliuoti ir manipuliuoti.
Viskas labai paprasta: žmogus aprėkia jus dėl to, ką padarėte šiandien, paskui primena, kad ir anksčiau kažko panašaus pasitaikydavo. Jūs pasijuntate silpna ir pažeidžiama, o jis virsta ereliu. Tačiau tuomet verta prisiminti garsaus psichologo Wayne`o W.Dyerio (knygos „Laisvas žmogus ar auka?“ autoriaus) žodžius: „Žmogus tampa auka, kai nustoja kontroliuoti savo emocijas, mintis, poelgius ir paklūsta kitų valiai.“
Penkios situacijos: reikia kovoti!
Ar norite, kad jūsų santykiai su viršininku imtų keistis, ar svajojate pajusti kitokį požiūrį į save? Prireiks kantrybės, pastangų ir laiko, bet juk žinote, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo…
Pirma situacija: „Jūs privalėjote!“
Kai viršininkas užsipuola tokiais žodžiais, išsyk nubunda kaltės jausmas, prisimenate, kad pasigirti galite tik trūkumais ir neturite nė vienos geros savybės. Nenuostabu: kai tokios mintys sukasi galvoje, sunku susikaupti ir rasti teisingą išeitį ar sprendimą atliekant užduotį. Tarkime, vadovas piktai pareiškia: „Privalėjote pasakyti anksčiau, kad klientas nori susitikti su manimi šiandien. Po pusvalandžio išvykstu į svarbų susitikimą, kuris ilgai užtruks, taigi jo negalėsiu priimti.“
Kaip jums elgtis?
Psichologai pataria ramiai atsakyti: „Suprantu, kad situacija kebli, tačiau klientas labai svarbus ir maldavo paskirti pasimatymą šiandien. Jums neprisiskambinau, nes telefonas buvo išjungtas. Gal galime rasti išeitį: arba su klientu susitiksiu viena, arba bandysiu susitikimą perkelti kitai dienai. Kas geriau?“
Kaip turėtų elgtis vadovas?
Pirmiausia iš savo žodyno jis turėtų išbraukti žodį „privalėjote“. Viršininkas galėjo reaguoti taip: „Gaila, kad apie svarbų susitikimą nepasakėte anksčiau. Ši žinia mane pastatė į keblią padėtį. Reikia pagalvoti, kaip geriau pasielgti…“ Jeigu žmogus kalbėtų draugiškai, turėtumėte galimybę paaiškinti, kodėl taip nutiko, atsiprašyti. Na, o kai piktai pareiškia, kad esate dėl visko kalta, pasidaro aišku, kad jis nenusiteikęs klausytis jokių paaiškinimų, kad jis tenori, jog jūs suprastumėte – „žiauriai prasikaltote“. Kai viršininkas visą dėmesį skiria faktui, kurio negalite pakeisti, o ne ieško problemos sprendimo, ginatės, pasijuntate silpna ir pažeidžiama. Būtų puiku, jei sugebėtumėte pakreipti pokalbį tinkama linkme.
Antra situacija: „Kodėl taip pasielgėte?“
Išgirdusi tokį klausimą pasijuntate įvaryta į kampą ir pradedate vėl knaisiotis po praeitį. O juk būtų geriau, jei ramiai ieškotumėte išeities iš susiklosčiusios padėties.
Kaip jums elgtis?
Trumpai ir aiškiai išdėstykite, kas nutiko, ir kalbėkite tik apie konkrečią užduotį, kurią vykdėte, nenuklysdama į lankas ir nesiteisindama. Kai pasakysite viską, ką norėjote, leiskite suprasti, kad tema išsemta. Jeigu viršininkas ir toliau lies ant jūsų blogas emocijas, atsitraukite nuo jo per kelis žingsnius.
Kita išeitis – atsakymas: „Kitą kartą pasistengsiu, kad nieko panašaus nenutiktų.“ Pripažinti savo kaltę, žinoma, jei iš tiesų esate kalta, geresnė išeitis, nei gintis, sukti galvą, kodėl nutiko taip, o ne kitaip, knaisiotis po kelių dienų senumo įvykius“, – teigia psichologas W.W.Dyeris.
Trečia situacija: „Jeigu manęs klausytum…“
Ne veltui sakoma: „Kas pakels šuniui uodegą, jeigu ne jis pats?“ Panašu, kad viršininkas dar sykį nori priminti, kas čia yra vadovas, kieno reikia klausyti, taigi jūsų sąskaita kelia savo autoritetą. Kitaip tariant, neketina jums padėti, o tenori pasakyti: „Prasikaltote? Nusipelnėte bausmės.“
Kaip jums elgtis?
Galite ramiai pasakyti: „Jei manote, kad problemą išsprendžiau netinkamai, aptarkime jūsų patarimus bei pasiūlymus.“ Taip nukreipsite dėmesį nuo savo poelgio ir parodysite, kad galite turėti ir savo nuomonę.
Ketvirta situacija: „Kodėl apsigalvojote?“
Toks vadovo klausimas netinkamas, nes jis atima iš jūsų teisę keisti nuomonę. Prieš savaitę atrodė, kad priėmėte teisingą sprendimą, šiandien manote, kad turite aptarti ir kitas galimybes. Jeigu jums keliamas klausimas: „Kodėl apsigalvojote?“, atsakykite: „Apstulbinau, nes anksčiau maniau kitaip, ar ne?“ Atkreipkite dėmesį į dabartinę padėtį (viršininkas apstulbęs), paskatinkite pokalbį apie jausmus ir, ko gero, įgysite bent kelioms minutėms pranašumą, nes viršininkas jūsų tuo metu nekaltins. Jūsų užduotis – greitai ir suprantamai paaiškinti, kodėl šiandien manote kitaip nei prieš savaitę.
Prisiminkite: turite teisę persigalvoti, tačiau savimi nelabai pasitikintis šefas to negali pakęsti. Mat jaučiasi nesaugus.
Penkta situacija: „Tai jūs dėl visko kalta!“
Išgirdusi šiuos žodžius, reaguokite akimirksniu. Negerai, kai viršininkas, užuot paaiškinęs, ką padarėte ne taip, ima ir užsipuola.
Kaip jums elgtis?
Ramiai ištarkite: „Pasakykite, kokią padariau klaidą, ir aš ją ištaisysiu.“ Jei nesijaučiate kalta, tai ir išdėstykite, leisdama suprasti, kad jūs – ne tas žmogus, kurį galima paversti atpirkimo ožiu.
Neužsikrėskite prasta nuotaika
Tada ir su vadovu bus lengviau bendrauti… Darbe tikriausiai kone kasdien pasikalbate apie vis didėjančius mokesčius, blogą orą, pernelyg greitai bėgantį laiką, kvailus valdininkus, piktus mokytojus ir pan. Pasidaro negera, nes tai baugina, o daugelio dalykų tiesiog negalite pakeisti.
Nuotaiką gadinančius pokalbius dažniausiai inicijuoja žmonės, mėgstantys kitais manipuliuoti, todėl juose geriau nedalyvaukite. Kitaip tariant, neišsiduokite, kokie esate silpnumo akimirką. Kaip elgtis? Geriausia išeitis – juokas.
Jei pastebite, kad kolegos pernelyg įsijautė, pašmaikštaukite arba, atvirkščiai, pasitelkite į pagalbą fantaziją ir sukurkite tokį baisų kokios nors papasakotos istorijos tęsinį, kad… visas kolektyvas imtų leipti juokais.
Virginija Barštytė
