Vilnietė Rimantė (tikrasis vardas redakcijai žinomas) su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti savo istorija, kurią išgyveno praėjusių metų rudenį, atsiliepusi į „Čili picos“ darbo skelbimą kepėjams. Anonime moteris pageidavo likti dėl to, kad po internete paviešintos istorijos apie įmonę jai sunku rasti darbą.
Žadėtos algos neišvydo
Skelbime, kuris po moters skundo socialiniame tinkle „Facebook“ jau nebeaktyvus, ieškota kepėjo pilnai darbo dienai, siūlytas bruto atlyginimas – nuo 700 eurų. Ilgą darbo patirtį sukaupusi kepėja Rimantė susitarė dėl darbo pokalbio ir netruko įsidarbinti sostinės Pilaitės mikrorajone esančioje picerijoje.
„Pasiūlė atlygimą 4,2 euro už valandą, bet skelbime buvo nurodyta nuo 700 eurų atlyginimas. Gavau 450 „į rankas“. Valandų man nepriskaičiavo, išmetė po vieną valandą pietų, išmetė naktines valandas, niekas neapmokėjo viršvalandžių, dar man turėjo pritaikyti PNPD, nes auginu vieną vaiką, kurio taip pat nepritaikė“, - tv3.lt pasakojo Rimantė.
Jei moteris „į rankas“ gavo 450 eurų, o jai nepritaikyta mokesčių lengvata už vaiką, nesunku suskaičiuoti, kad jai mokėtas atlyginimas „popieriuje“ buvo ne 700 eurų, o apie 547 eurus.
Rimantė pasakojo, kad Pilaitėje esanti picerija darbą pradėdavo 11 val., tačiau moteris teigia turėdavusi ateiti anksčiau, pasiruošti, mat dirbo viena. Vis dėlto už papildomą darbą Rimantė užmokesčio neva nesulaukė. Picerijoje moteris išdirbo pusantro mėnesio.
„Faktiškai pagal juos darbas buvo nuo 11 val. iki 23 val. darbo dienomis. O penktadienį ir šeštadienį nuo 11 val. iki 1 val. nakties. Bet ateidavau 10 val. ryto į darbą, nes reikėdavo pasiruošti darbui, už tą valandą niekas nemokėjo pinigų“, - tvirtino Rimantė.
Pradėjus nuo picų kepimo, kepėjos esą paprašyta kepti ne tik picas, bet ir kebabus bei mėsainius. Moteris savo padalinio vadybininkei sakė, kad tam paprasčiausiai per mažai laiko, bet vadybininkė patikino moterį, jog šiai pagelbės kasininkė.
„Kasininkė buvo tik viena. Ir tai, ateidavo jaunos merginos vienai dienai, pamatydavo, kaip ten kas, ir išeidavo. Tikrai nebuvo taip, kad man padėtų, joms pačioms mokytis reikėjo“, - kalbėjo buvusi picerijos darbuotoja.
Klastojo produktų galiojimo laiką?
Rimantė taip pat atskleidė, kokia produkcija picerija esą maitino savo lankytojus. Anot buvusios kepėjos, tekdavo vandeniu iš čiaupo skiesti padažą, o picų tešlą maišyti su pigesniais miltais.
„Padažas tai būdavo „Campino“ (pomidorų padažas su prieskoniais – red. past.). Gaudavome jį jau gatavą plastikiniuose indeliuose ir jis yra gan tirštas, normalus padažas. Tai tiesiog jį liepdavo atskiesti su vandeniu, paprastu iš krano. Aš dar sakau, ar su virintu atskiesti, ne, tiesiog iš krano įpili vandens ir viskas.
Dar buvo itališki miltai, pamiršau, kaip jų pavadinimas. Eidavo „Malsenos“ miltai. [Recepte] reikėdavo dėti itališkus, „Malsenos“ eidavo labai mažai, tai man liepdavo itališkų miltų dėti mažiau, o „Malsenos“ daugiau, nes tie pigesni. Ir šiaip taupyti viską“, - pasakojo Rimantė.
Buvusi kepėja neslėpė, kad įmonė neva falsifikavo baigusių galioti produktų galiojimo datą.
„Lipdukus kiekvieną vakarą reikėdavo nuplėšti. Vištienai, dar kažkam yra galiojimo valandos. Pavyzdžiui, galioja šešias ar dvylika valandų, marinuota višta galioja dvylika valandų. Tai vakare nuo vištos nuplėši ir pratęsi galiojimą – užklijuoji lipduką, kad toliau galioja ta pati, nors jos galiojimas jau pasibaigęs“, - dėstė moteris.
Kita medalio pusė
Portalas tv3.lt taip pat susisiekė ir su UAB „Čili pica“ su prašymu plačiau pakomentuoti situaciją. Įmonės direktoriaus Donato Vaitasiaus teigimu, moters uždarbis atitiko darbu sutartyje numatytas sąlygas.
„Minėtoji moteris įmonėje išdirbo nepilnus du mėnesius. Per tą laiką visi atsiskaitymai buvo atlikti taip, kaip numatyta darbo sutartyje, kuri buvo su minėtąja sudaryta pagal abiem šalims sutartas ir priimtinas sąlygas. Dar svarbiau: vadovaujantis teisės aktais apskaičiuoti ir pilnai sumokėti faktiškai dirbtos valandos, darbas nakties metu ir šventinėmis dienomis ir kt. PNPD už vaiką taikymui ši moteris dokumentų pateikusi nebuvo. Jeigu ši moteris savo teiginius Jums pagrįstų rašytiniais įrodymais, iš karto būtų matyti, jog jos teiginiai neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių“, - atsakyme tv3.lt rašė G. Vaitasius.
Reaguodamas į moters kaltinimą dėl tariamo pasibaigusio galiojimo produktų naudojimo kepiniuose, G. Vaitasius sakė, kad kaltinimas „yra švelniai tariant absurdiškas ir neatitinkantis realybės“.
„Yra švelniai tariant absurdiškas ir neatitinkantis realybės. Visuose savo picerijose, tame tarpe ir ČILI TAKE-AWAY taške Vydūno g./Papilėnų g. naudojame aukščiausios kokybės produktus, ir turime eilę kontrolės procedūrų. Teiginys yra ne kas kitas, kaip noras ir bandymas sumenkinti įmonės vardą bei įvaizdį. Mūsų šūkis yra Viskas Dėl Skonio. Juo ir vadovaujamės kasdieninėje savo veikloje“, - teigė įmonės direktorius.
Skundų yra ir daugiau
Po moters skundo portalas tv3.lt kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), prašydami informacijos apie kitus skundus dėl darbo sąlygų įmonėje.
„Informuojame jus, kad 2017 m. dėl UAB „Čili pica“ VDI yra užregistravusi 9 skundus (4 dar tiriami) bei Darbo ginčų komisijos prie VDI teritorinių skyrių nagrinėjo 2 darbo ginčus“, - atsakyme tv3.lt rašo VDI atstovė Nerita Šot.
Papildyta 2018 sausio 16 d.
Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba portalui tv3.lt pateikė informacijos, kad pernai UAB „Čili pica“ kavinės, picerijos ir restoranai tikrinti 39 kartus.
„Iš šių patikrinimų, 24 patikrinimai buvo atlikti reaguojant į vartotojų skundus. Vartotojai dažniausiai skundėsi, kad patiekalas nebūdingo skonio, kad išvaizda skyrėsi nuo to, kuris pavaizduotas meniu, kad suvalgę tam tikrą patiekalą pasijuto blogai, juos pykino, pakilo temperatūra ir pan.
Daugeliu atvejų pagrįsti vartotojų skundų nepavyksta, nes skundą vartotojai pateikia dažniausiai ne tą pačią dieną, kada valgė, patikrinimas gavus vartotojo skundą turi būti atliktas kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, todėl ne visada pasiseka aptikti susirgimą ar šiaip nepasitenkinimą sukėlusį produktą/patiekalą, todėl atliekant vartotojo skundo tyrimą vertinamos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos maisto saugai“, - atsakyme tv3.lt rašė VMVT atstovė Jurgita Savickaitė.
Anot J. Savickaitės, tikrinami maisto produktų gavimo dokumentai savikontrolės įrašai, receptūros bei technologijos aprašymai, patalpų ir inventoriaus būklė, jeigu pažeidimų nenustatoma, skundas laikomas nepagrįstu.
Taip pat, pasak J. Savickaitės, 2017 m. UAB „Čili pica“ 28 % patikrinimų metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai: netinkama patalpų higiena, netinkama ventiliacija, susidėvėję kai kurie įrenginių paviršiai, neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas, netinkamos maisto produktų laikymo sąlygos (per aukšta temperatūra) ir kt.
Kur kreiptis?
Įvertinusi aprašytą situaciją, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Eglė Radvilaitė susidūrusiems su panašiomis situacijomis rekomenduoja kreiptis į galinčias padėti institucijas.
„Konkrečiu atveju darbuotoja turėtų nedelsdama kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl nepilno atsiskaitymo už darbą pagal darbo sutartį, o taip pat – dėl faktiškai dirbtų ir neapmokėtų viršvalandžių. Kaip minėta, reikalavimus pagrindžiantys įrodymai galėtų būti bet kokia raštu užfiksuota informacija bei liudytojų parodymai“, - tv3.lt kalbėjo E. Radvilaitė.
Nemokamą teisinę pagalbą teikianti Vilniaus universiteto Teisės klinika taip pat siūlo asmenims, atsidūrusiems panašioje situacijoje, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl darbovietėje egzistuojančių darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo pažeidimų.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 99 str. 1 d., už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus darbdaviams skiriama 150–1 400 Eur dydžio bauda ir tokio paties dydžio bauda už netinkamos apskaitos tvarkymą pagal 100 str. 1 d. Neatmetama galimybė, kad ateityje būtų daromi pakartotini patikrinimai.
