Bet apie ramybę gydymosi metu 49-erių Pasvalio rajono gyventoja Rita turėjo pamiršti. Mat iškart sulaukė skambučių iš darbovietės, kur jos buvo reikalaujama pakeisti pareiškime nurodytą aplinkybę, kad traumą ši patyrė darbo vietoje.
Moteris atsisakė meluoti ir sulaukė darbdavių keršto. Po dviejų mėnesių sugrįžusi į darbą vietoj melžėjos pareigų jai buvo „patikėta“ kuopti mėšlą. O vos po trijų savaičių jai ant stalo buvo padėtas susitarimas dėl išėjimo iš darbo.
Šį susitarimą, kaip teigia Rita, ji pasirašė mažai suprasdama, kad daro didelę klaidą, nes savo noru atleido darbdavį nuo bet kokios atsakomybės. Nors Rita ir nesiekia sugrįžti į buvusią darbovietę, tačiau tikisi, kad jos istorija padės kitiems panašioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms sureaguoti teisingiau nei tą padarė ji.
Nelemtas įvykis
Pasvalio rajone veikiančioje bendrovėje „Tetirvinai“ Rita įsidarbino praėjusių metų liepą. Jai buvo patikėtos ūkio operatorės pareigos.
„Nors darbo buvo daug, bet džiaugiausi dėl pastovumo, draugiško kolektyvo. Dėl mano atliekamų darbų nesulaukiau nė vieno priekaišto. Atlyginimas buvo pastovus, todėl pradėjau planuoti ateitį, galvoti apie namų sutvarkymą, patogesnį gyvenimą. Kol situacija neapsivertė aukštyn kojomis.
Šių metų vasario viduryje darbo vietoje man į ranką įspyrė karvė (nykščio sąnario srityje – aut. past.). Pavyko apsaugoti galvą, bet ne ranką. Ranka tapo nejudri, nutirpo, bet nenorėjau užkrauti darbų kitiems ir pabaigiau savo pamainą. Bet vėliau ranka pradėjo tinti, formavosi kraujosruvos, todėl kreipiausi į gydytojus“, – pasakojo moteris.
Gydymo įstaigoje sužalotas pirštas buvo įstatytas į gipso įtvarą. Kaulo lūžio nenustatyta, tačiau moteriai teko rašyti prašymą dėl nedarbingumo. Ten Rita nurodė, kad traumą patyrė darbe.
„Iškart sulaukiau iš darbdavio skambučio su paliepimu atsiimti tokį pareiškimą. Buvo pabrėžta, kad šioje darbovietėje niekam „negalima“ nurodyti, jog trauma patirta darbe. Nusprendžiu laikytis savo ir iškart pajuntu darbdavių pagiežą.
Nedarbingumas tęsėsi apie du mėnesius. Balandžio viduryje sugrįžau į darbą, kaip įprasta, į rytinį melžimą. Bet po rytinės pamainos man buvo pranešta, kad esu perkeliama į mėšlo kuopėjos pareigas. Tai buvo akivaizdus kerštas“, – teigė Rita.
Nepaisant tokių aplinkybių, moteris ir toliau atliko jai patikėtas naujas pareigas: „Visada jaučiau piktus darbdavių žvilgsnius. Jie net kolegoms uždraudė bendrauti su manimi. O birželio 4-ąją vadovas man pateikė susitarimą dėl išėjimo iš darbo. Jame buvo įrašyta, kad išeinu savo noru ir gaunu 750 eurų kompensaciją.
Pasirašiau drebančiomis rankomis ir tai buvo viena iš didžiausių mano klaidų. Psichologiškai likti ten buvo sunku, bet darbai nesimėto, todėl apmaudu, kad taip lengvai „atleidau“ darbdaviui už tokį elgesį su manimi...“
Po šiuo įrašu buvo pateikta papildomos informacijos apie praėjusią savaitę ten pat kitos moters patirtą traumą. Teigta, kad moteriai darbo vietoje lūžo koja, nors ji nurodė, kad traumą patyrė buityje. Taip esą pasielgta, kad pavyktų išsaugoti darbą. Ritos teigimu, toks scenarijus yra visiškai tikėtinas.
Dirbo per lėtai
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su bendrovės „Tetirvinai“ direktoriumi Sauliumi Diliūnu, kuris teigė prisimenantis šią kelių mėnesių senumo istoriją:
„Kiek atsimenu, tai buvusiai darbuotojai buvo nustatytas rankos sumušimas. Tačiau jokio spaudimo dėl to, kad ji pakeistų aplinkybę, jog traumą esą patyrė ne darbe nebuvo. Aš neskambinau ir tokios informacijos neturiu.
Galiu patvirtinti, kad buvusi darbuotoja traumą patyrė darbe. Įmonė atliko vidinį tyrimą ir medžiagą pateikė Valstybinei darbo inspekcijai. Per metų laikotarpį, mano žiniomis, tai buvo vienintelė tokia nelaimė darbo vietoje.“
Paprašytas pakomentuoti, kodėl sugrįžus po nedarbingumo buvo pakeistas moters darbo pobūdis, S. Diliūnas situaciją papasakojo plačiau:
„Noriu kiek plačiau pakomentuoti situaciją. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje trūksta kai kurių profesijų darbuotojų. Ši problema neaplenkė ir žemės ūkio. Vienos bendrovės darbuotojus vežasi iš Ukrainos ar kitu šalių, mes dar stengiamės įdarbinti lietuvius, ieškome per užimtumo tarnybą ir darbo skelbimus.
Į vieną mūsų skelbimų atsiliepė jūsų minima moteris. Kadangi melžėjos nėra kažkaip specialiai apmokomos, o darbuotojų trūksta, pasitikime žodiniais žmogaus gebėjimais ir tvirtinimu, kad jis geba atlikti užduotis. Mes šią moterį įdarbinome melžėjos-operatorės pareigose.
Mūsų melžimo aikštelėje vienu metu melžiamos 48 karvės, vienu metu dirba 3 operatoriai – melžėjai. Visa sistema kompiuterizuota, matosi per kiek laiko pamelžiamas vienas užėjimas (48 karvės). Čia panašiai kaip gamykloje prie konvejerio, visa brigada turi dirbti vienu ritmu. Pastebėjome, kad pradėjus dirbti minimai darbuotojai prailgėjo melžimo laikas, nors karvių nepadaugėjo.
Kadangi melžimo metu gyvuliai būna įsprausti į metalinį rėmą, todėl dėl pailgėjusio melžimo laiko gyvuliai mažiau pailsi, tampa irzlūs, neramūs, gali susižeisti patys ar sužeisti darbuotoją. Mažėja primilžis, ilgėja darbo valandos. Nedidėjant darbo apimčiai, krenta įmonės ekonominiai rodikliai. Pradėjus analizuoti pamatėme, kad minima moteris nespėja dirbti kartu su kitais darbuotojais.
Su ja kalbėjomės, prašėme pasistengti, dar suteikėme laiko. Dar po kurio laiko ji pasakė, kad greičiau dirbti negali. Taip sutapo, kad tuo metu ji patyrė rankos sumušimą ir gavo laikiną nedarbingumą. Negalėdami likti be darbuotojo, į jos vietą priėmėme kitą darbuotoją, o jai grįžus – suteikėme kitą darbo vietą. Kadangi moteris, kaip žmogus yra gera, vėliau dar kartą leidome pabandyti melžti, bet rezultatams negerėjant, nusprendėme nutraukti darbo sutarti šalių susitarimu. Jos nedarbingumas neturėjo įtakos atleidimui.“
Prakalbęs apie atleidimą direktorius pakartojo, kad moteris buvo priimta melžėjos-operatorės pareigoms, bet darbui jų įmonėje ji netiko, todėl buvo atleista abipusiu šalių susitarimu, sumokėjus įstatymo numatytą kompensaciją.
S. Diliūnas taip pat paneigė informaciją apie kito darbuotojo traumą: „Darbuotojo su sulūžusia koja šiuo metu nėra.“
Atliko patikrinimą
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė teigė, kad atskiras patikrinimas konkrečiai dėl šio įvykio nebuvo atliktas:
„Apie jūsų minimą įvykį informaciją gavome prieš keletą mėnesių. Tuomet bendrovė buvo įpareigota atsiųsti raštą su visais reikalingais paaiškinimais apie tai, kas ten nutiko. Atskiro patikrinimo nevykdėme, juolab, kad nebuvo gautas joks skundas iš nukentėjusios moters pusės.
Bet jūsų minima bendrovė buvo įtraukta į planinių patikrinimų sąrašą. Tas patikrinimas buvo atliktas prieš daugiau kaip mėnesį ir jokių pažeidimų tada nenustatyta. Bendrovės atstovams buvo pateiktos rekomendacijos, ką turėtų pataisyti ir pagerinti.“
VDI patarėja pridūrė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo gautas 21 skundas dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje: „Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tai skundų gauta daugiau (pernai jų buvo tik 11 – aut. past.). Dažniausia skundų priežastis yra sunkesnės traumos, kai darbuotojui prireikia medikų pagalbos.“
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką apie sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe darbdavys privalo nedelsiant pranešti Darbo inspekcijai ir kitoms institucijoms, kurios atliks tyrimą.
„Tokių įvykių nuslėpti praktiškai neįmanoma. Pasitaiko bandymų nuslėpti nesunkius nelaimingus atsitikimus. Dažniausiai tai dėl nenoro atlikti visko pagal reikalavimus“, – situaciją reziumavo VDI patarėja.
