Lietuvoje dirbantis pardavimų vadybininkas ispanas Alberto rūkė 4-erius metus. Tačiau žalingas įprotis – jau praeitis. Beveik metus Alberto nerūko, ir darbe reguliarias 5 minučių su cigarete pertraukėles iškeitė į ramų pasėdėjimą biuro virtuvėlėje ar poilsio kambaryje.
„Tai buvo šiek tiek sunku, bet kai susitaikai, pasitikėjimas savimi sugrįžta. Vietoj cigarečių pradėjau kramtyti kramtomąją gumą, bandžiau užimti mintis kita veikla“, – pasakoja pardavimų vadybininkas Alberto.
Jį mesti rūkyti paskatino jo darbdaviai. Įmonė pasiūlė mainus. Jei darbuotojas atsisako cigarečių ir meta rūkyti, darbdaviai jam dovanoja penkis papildomus laisvadienius.
„Kai nerūkai, darbe išlaikai dėmesį, nesiblaškai. Tu nešvaistai laiko, tau nereikia vilktis palto prieš einant į lauką, ypač čia, Lietuvoje, kur šaltos žiemos“, – pasakoja Alberto.
Alberto toks ne vienintelis. Įmonėje, kur dirba apie pusšimtį žmonių, įprotį rūkyti į laisvadienius iškeitė dar keturi jo kolegos. Įmonės vadovai aiškina, kad tokie mainai naudingi visiems.
„Mes paskaičiavom, kad rūkymas yra labiausiai žalinga pertraukėlė. Bandėm paskaičiuoti, kiek įmonėje žmogus laiko per metus praleidžia rūkydamas. Ir pasiekėm nejuokingą skaičių – pusantro mėnesio. Žmogus mėnesį gauna atostogų, bet dar pusantro mėnesio rūko. Kiekvienoje įmonėje darbuotojai turi skirtingos trukmės rūkymo pertraukėles. Tačiau jei darbo metu sutraukiate bent pusę pakelio cigarečių, iššvaistytą laiką per metus galite drąsiai skaičiuoti savaitėmis“, – sako „Hotelston“ vadovas Saulius Pačekajus.
Tiesa, ne visi gatvėse kalbinti rūkantys lietuviai sutiktų su tokiais mainais.
Tokią naują praktiką kiti verslininkai bei darbo rinkos analitikai vertina labai pozityviai. Esą Lietuvoje vis daugiau įmonių pradeda rūpintis savo darbuotojų sveikata, ir siūlo ne tik prailgintas atostogas.
„Suderino vienu ėjimu ir darbuotojų sveikatinimą ir priskirdama tą priedą, kurio ir tikisi darbuotojai. Šie priedai, mes kiek stebim, tai daugiausia populiarūs informacinių technologijų įmonėse, telekomunikacijų įmonėse, bankuose. <…> Daugėja įmonių, kurios skiria papildomus priedus, kaip sveikatos draudimui, sveikatos paslaugos yra iš motyvacinių priemonių“, – sako „CVonline.lt“ marketingo vadovė
Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus taip pat pritaria tokiais idėjai.
„Logiška jam duoti papildomų atostogų, nes jis ar šiaip ar taip vis tiek prarūko tą laiką, čia toks kaip anglosaksai sako „win-win“ situacija, ir tas, ir tas laimi, nes ir žmogus saugo sveikatą, ir įmonė sutaupo to paties žmogaus darbo laiko“, – kalba V. Sutkus.
Verslininkams antrina ir medikai.
„Kodėl jiems reikalingos tokios pertraukėlės, dažniausiai tai yra dėlto, kad jie jaučia nikotininę abstinenciją ir nikotino koncentraciją būna sumažėjusi prieš tai kraujyje ir jiems, kad vėl ją pakelti, tai reikalinga parūkyti. Ir jiems taip klaidingai atrodo, kad neva tai, kad nerimą, baimę, dirglumą sukelia susiklosčiusi situacija, iš tikrųjų tai yra atvirkščiai“, – sako gydytoja toksikologė Gabija Laubner.
Tiesa, psichologai įžvelgia ir nedidelę rūkymo pertraukėlių naudą. Jie aiškina, kad jų metu žmogus nusiramina ir bendrauja su kolegomis.
„Jos duoda nusiraminimą, bet juos dar duodą ir pabendravimą, kad esame, kaip ir palaikantys ryšį, žmogišką ryšį kartu. Kartu rūkome. Blogai, kad kartu rūkome, bet gerai, kad palaikome žmogišką ryšį“, – pasakoja psichologas Gediminas Navaitis.
Įmonė, kuri metantiems rūkyti prailgino atostogas, neužmiršo ir nerūkančių – jiems automatiškai buvo padovanota po du papildomus laisvadienius.
