darbdavys

Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau klausimų dėl DK nuostatų praktinio įgyvendinimo.

Į pozicijas, kurioms nereikalinga specifinė darbinė patirtis, dažnai aplikuoja šimtai pirmo darbo ieškančių studentų. Visų jų gyvenimo aprašymai atrodo gana panašiai: aktyvi veikla studentų organizacijose, darbas kavinėje vasarą bei spindinčios asmeninės savybės: patikimumas, noras tobulėti ir pan. Taupydami laiką ir nebegalėdami pasikalbėti su šimtais kandidatų informacijos apie kandidatus darbdaviai vis dažniau ieško socialiniuose tinkluose.

Šis darbdavys – kiekvieno darbuotojo svajonė. Internautus nustebino jo reakcija sulaukusi netradicinio pavaldinės pareiškimo. Žiniatinklio kūrėja ir inžinierė Madalyn Parker nusprendė skirti sau laisvadienių. Tačiau ne dėl peršalimo ar kitų ligų. Mergina kelias dienas rūpinosi savo psichine sveikata. Bendradarbiams ji parašė laišką: „Miela komanda, šiandien ir rytoj rūpinsiuosi savo psichologine būkle.

Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir nelaimingų atsitikimų darbe, siūloma įpareigoti darbdavius tikrinti, ar žmonės į darbą ateina blaivūs. Tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas teikia konservatorių, „valstiečių“, socialdemokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Siūloma tikrinanti darbuotojus, kurie dirba pavojingą darbą ar vairuoja transporto priemones, įtarus, kad jie yra neblaivūs.

Seimas nusiteikęs nuo liepos 1-osios leisti darbuotojams ir darbdaviams pasirašyti susitarimus dėl nekonkuravimo. Tokias sutartis bus galima sudaryti dar galiojant darbo sutarčiai, o ne tik jai pasibaigus, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Seimas, antradienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, atmetė „valstiečių“ siūlymą kol kas nereglamentuoti darbuotojų ir darbdavių susitarimų dėl nekonkuravimo: už pataisą balsavo 42, prieš - 20, o susilaikė 29 Seimo nariai.

Seimo narė Greta Kildišienė pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketina įteikti prašymą nutraukti jos kaip Seimo narės įgaliojimus. Apie tai penktadienį BNS pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Pirmadienį Seimo narė G.Kildišienė paduos pareiškimą apie atsistatydinimą iš Seimo narių. Tiesiog matyti iš vienos pusės ta istorija, kurioje nebuvo jokio kriminalo, bet kaltinimai buvo baisūs, persekiojimas baisus“, – BNS sakė R.Karbauskis.

Seimo narė Greta Kildišienė atsisako parlamentarės mandato. Pareiškimą ji ketina įteikti pirmadienį, BNS pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Pirmadienį Seimo narė G.Kildišienė paduos pareiškimą apie atsistatydinimą iš Seimo narių. Tiesiog matyti iš vienos pusės ta istorija, kurioje nebuvo jokio kriminalo, bet kaltinimai buvo baisūs, persekiojimas baisus“, - BNS sakė R.Karbauskis.

Skelbimų portale įkeltas įrašas su pikantiška sąlyga netrukus sukėlė didžiulį ažiotažą internete. Socialiniame tinkle „Facebook“ išskirtinis vyro pasiūlymas tapo sensacija, kuria pradėjo dalintis tūkstančiai. Daugiau nei 33 tūkst. kartų perskaitytas skelbimas išties intriguoja. 40-metis verslininkas ieško namų tvarkytojos Vilniuje, kuriai mokėtų itin dosnų atlyginimą: 300 eurų už vienkartinę paslaugą ir 2400 eurų už mėnesį.

Finansinės įmonių krizės, pasunkėjusi ekonominė situacija ar patirti nuostoliai priverčia darbdavius imtis radikalių taupymo priemonių, kurių taikinyje dažniausiai atsiduria darbuotojai ir jiems priklausantis darbo užmokestis. Nemažai darbo ginčų kyla būtent dėl neišmokėto atlyginimo. Teisininkas pataria kaip darbuotojai turėtų elgtis, patekę į panašią situaciją. „Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą, kartu apima ir teisę į atsiskaitymą laiku.

Jauna moteris ateina į darbo pokalbį, kuriame jos, be kita ko, paklausia ir apie jos šeimyninius planus. Darbdaviai, įtarę, kad moteris gali greitu metu susilaukti vaiko, pasako jai „ne“. Taip pasielgia ir kiti darbdaviai, ir dar kiti.

Darbo rinkoje, ypač kai kuriose srityse, pastebint darbuotojų trūkumą, darbdaviams tenka pasukti galvą, kaip pritraukti naujų darbuotojų. Įmonės darbuotojus vilioja ne tik atlyginimu, bet ir įvairiais kitais privalumais. Tačiau kartais privalumų faktu žaidžiama – kaip išskirtinės sąlygos įvardijami savaime suprantami dalykai. Siūlomo darbo skelbimuose dažniausiai minimi privalumai vis dėlto yra neapčiuopiami, orientuoti į tokius kandidatus, kuriems darbe svarbūs iššūkiai ir galimybės.

Nuo kitų metų turėtų būti viešai skelbiami vidutiniai darbuotojų atlyginimai. Verslo konfederacija tokią prievolę vertina skeptiškai – esą vidutinis atlygis nieko nepasako apie tai, kiek uždirba konkretus darbuotojas. O apibendrinti skaičiai neturi jokios naudos nei darbdaviui, nei dirbančiajam. Tuo tarpu Seimo nariai atšauna, kad žmonėms bus sveika žinoti vidurkį ir jį palyginti su kitose įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimais.

 Seimo priimtame naujajame Darbo kodekse prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia taisytinų dalykų ir mano, kad reikės rasti balansą tarp darbdavių ir darbuotojų. „Turėsiu, turbūt, būti taikytoja tarp darbdavių ir darbuotojų. Iš tikrųjų, matyt, reikės rasti tą balansą, nes matosi, kad balansas nebuvo rastas tarp darbdavių ir darbuotojų socialinio saugumo ir interesų.

Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, - po balsavimo teigė parlamentaras.

Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.

Įsivaizduokime, kad socialinė medija yra centrinė Vilniaus gatvė ir elkimės ten taip, kaip elgtumėmės centrinėje Vilniaus gatvėje sekmadienį per pietus, „Žinių radijui“ sakė viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. „Ten mes nesikeiksime, ten negersime alkoholio, nedarysime dalykų, kurie mums gali pakenkti. <...> Skirtingos kompanijos vadovaujasi skirtingomis strategijomis.

Darbdaviai gali džiūgauti, nes Seimas antradienį nubalsavo už tai, kad darbuotojas, padaręs darbdaviui žalą dėl didelio neatsargumo, privalėtų jam sumokėti iki 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio žalą. Įstatymo pataisos kritikai sako, kad „didelis neatsargumas“ yra subjektyvi sąvoka, tad dėl to darbuotojai gali įklimpti į teisminius ginčus. Iki šiol darbuotojo žala siekė iki 3 VDU.

Pastaruosius kelerius metus sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis nenustelbia pagrindinio žmonių reikalavimo darbdaviams – galimybės dirbti įdomų ir jiems patinkanti darbą. Tiesa, finansinis atlygis išlieka svarbus veiksnys, nes didesnioji dalis darbą nusprendusių pakeisti šalies gyventojų tikėtųsi ir didesnio atlyginimo negu uždirbdavo iki tol, parodė atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Darbdavius ketinama įpareigoti apsvarstyti ir raštu atsakyti į visus darbuotojų prašymus, susijusius su įsipareigojimais šeimai. Atitinkamas naujojo Darbo kodekso nuostatas šią savaitę apsvarstė Seimas. Įstatymo projekte numatytas įpareigojimas darbdaviui „imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus“ gali suteikti tvirtesnį pagrindą darbuotojams prašyti lankstesnio darbo grafiko, nemokamų atostogų ar mokamų atostogų derinimo.

Lietuvą atrandantys užsienio investuotojai intensyviai konkuruoja dėl aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų. Kartu su nauja verslo kultūra šalyje pernai sveikatos draudimo paklausa didėjo 25 proc., o šiemet jos augimas gali būti rekordinis ir siekti 35 proc. „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad vien pernai į Lietuvą atėję užsienio investuotojai 2016–2018 metais sukurs daugiau kaip 2,6 tūkst. naujų darbo vietų, daugiausiai paslaugų centruose ir gamyboje.

Geri santykiai su vadovu darbuotojams yra vienas iš svarbiausių dalykų darbe. Daugumai atrodo geriausia, kai su vadovu galima bendrauti nevisai formaliai, bet ir ne per daug draugiškai. Vis dėlto dalis darbuotojų sako, kad pagarbos jausmą vadovui neretai lydi ir baimė su juo kalbėtis, diskutuoti. Vadovą gerbia dauguma Prieš keletą mėnesių portalo CVbankas.

Lietuvos gyventojai savo darbdavius dažniausia vertina stipriu septynetu, rodo atliktas tyrimas. Aukščiausią 9 ir 10 balų įvertinimą savo organizacijoms suteikė trečdalis (34 proc.) apklaustų respondentų, beveik pusė (47 proc.) savo darbdavius vertino vidutiniškai – 6-8 balais, o penktadalis (19 proc.) skyrė 5 balus ar žemesnį įvertinimą. „Šio tyrimo rezultatai parodė, kad bent trečdalis dirbančių lietuvių džiaugiasi savo darbo vieta ir savo įmone ar organizacija.

 Geriausių darbdavių organizacijas nuo vidutinių skiria vienas esminis veiksnys – darbuotojų įsitraukimas. Pastaraisiais metais Lietuvos darbuotojų įsitraukimas į organizacijų veiklą vidutiniškai siekia 47 proc.

 Kepti picas, plauti indus, tvarkyti virtuvę – tokius ir kitus darbus kavinės ir restoranai norėtų pasiūlyti į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams. Darbdaviai pabėgėlių laukia išskėstomis rankomis ir sako pasiruošę mokėti tokį patį atlyginimą kaip lietuviams, mat vietinės darbo jėgos katastrofiškai trūksta. Štai didžiausias Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklas tvirtina galintis įdarbinti iki 50-ies žmonių.

Jei krizės metu darbdaviai klausdavo – kiek bus mažinami atlyginimai, dabar situacija apsivertė aukštyn kojom ir sprendžiama, kiek darbuotojų atlygis turėtų didėti? Patys dirbantieji sako morališkai jaustųsi geriau, jei atlyginimai būtų kilstelėti iki 10 procentų. Tiesa, dažnas pripažįsta, jog pažadais jau nebetiki, mat kai kur atlyginimai ne didėja, o mažėja. Verslininkų apklausos rodo, kad trys iš keturių darbdavių kitąmet kels atlyginimus – tai planuoja daryti 75 procentai įmonių.

 Darbdaviams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms įklimpus derybose dėl naujojo Darbo kodekso, kol kas sutarta dėl vieno svarbiausių darbdaviams klausimų – išeitinių kompensacijų. Naujasis Darbo kodeksas skelbs, kad darbdavys atleistam darbuotojui privalės mokėti tik vieno jo atlyginimo dydžio kompensaciją. Visą kitą mokės naujai kuriamas Išmokų fondas, į kurį visi šalies darbdaviai už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį turės pervesti po  0,3 proc. darbuotojo atlyginimo dalies.

 Įvairūs tyrimai ir apklausos rodo, kad vartotojai atkreipia dėmesį į verslo organizacijų vykdomus socialinės atsakomybės projektus ir dažnai tai turi įtakos renkantis prekes ar paslaugas. Visgi naujausia visuomenės apklausa atskleidė, kad įmonės Lietuvoje savanorystės neskatina, nors dalis darbuotojų yra linkę tokioje veikloje dalyvauti. Analizuojant apklausos rezultatus matyti, jog vos 14 proc.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

 Ar turi idėją, kuria siektumei ne tik finansinės, tačiau ir visuomeninės naudos? Tiki, kad įmonei svarbu būti socialiai atsakingai, o socialinio verslo plėtra pasaulyje gali išspręsti ekologines ir visuomenines problemas? Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga kartu su „Swedbank“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kviečia dalyvauti Jaunimo socialinio verslo idėjų stiprinimo programoje.

 Gerai mokytis, puikiai išlaikyti valstybinius brandos egzaminus, įstoti į universitetą – vis dar priimtina karjeros perspektyvų formulė. Tačiau pasirodo, kad kartais aukštasis mokslas gali ne padėti karjerai, tačiau trukdyti ir atimti per daug jauno žmogaus laiko. Darbuotojas turėtų mokėti darbdaviui Aukštojo mokslo diplomas rodo asmens galimybę lankyti universitetą, tačiau negarantuoja, kad žmogus įsisavino jam teikiamas teorines žinias ar įgijo praktinių.

Šiemet gal jau paskutinį kartą lietuviai galės lepintis atostogomis, trunkančiomis iki 32 dienų. Naujas socialinis modelis atostogas numato sutrumpinti. Atitrūkti nuo darbų ir atostogauti reikia mažiausiai dukart per metus. Taip tvirtina psichologai. Ir vienerios atostogos turi trukti ne trumpiau dviejų savaičių, kad žmogus spėtų pailsėti ir psichologiškai, ir fiziškai. „Per savaitę žmogus giliai psichologiškai pailsėti nespėja.

Daugiausiai lietuvių norėtų įsidarbinti „Barclays Technology Centre Lithuania“. Tarp dešimties patraukliausiųjų Lietuvos darbdavių šiemet ir tokios Lietuvoje veikiančios įmonės kaip ‘Microsoft”, „Google” ir „IKEA”. Ne vienas iš dešimtuko kurti naujas darbo vietas planuoja ir šiemet.   Taip teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.

Aptarnavimo sferose, ypač kavinėse ir restoranuose, pasitaiko renginių, banketų, kai įprasto darbuotojų skaičiaus neužtenka ir tenka kviesti žmonės iš šalies. Dabartinis darbo kodeksas nenumato galimybės įdarbinti žmones kelioms valandoms. Tačiau naujo socialinio modelio kūrėjai siūlo įteisinti nulio valandų darbo sutartis, kai verslininkai galės bet kada kelioms valandoms ar dienoms išsikviesti pagalbą.

 Negalite rasti darbo pagal darbo skelbimus spaudoje ar internete? Esate darbdavys, pavargęs nuo neefektyvių darbo pokalbių? „Work in“ siūlo idėją, kaip visiškai paprastu būdu jauni žmonės gali susirasti gerą darbą, o darbdaviai – motyvuotą darbuotoją. „Work in“ platforma sujungia darbdavius ir kandidatus į darbuotojo postą į vieną tinklą, leidžia jiems bendrauti greitai ir efektyviai.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Klausiant tiesmukai, darbdaviai pripažįsta, kad lietuvių užsienyje įgytą patirtį jie vertina kaip trūkumą, o ne privalumą. Taip tvirtina Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas Egidijus Barcevičius, remdamasis instituto atlikta darbdavių apklausa.

 Pasaulinės tendencijos rodo, kad dabartiniai moksleiviai, vadinamoji Z karta, yra visai kitokie nei buvusios kartos prieš juos. Besikeičiantis gyvenimo tempas, naujųjų technologijų kaita, neišvengiamai keičia jų būdo savybes bei požiūrį į gyvenimą. Deja, ne visi tėvai ir pedagogai supranta, kad kiekviena karta iš prigimties yra kitokia. Užuot priėmę juos tokius, kokie yra, taiko senas ugdymo metodikas ir bando perauklėti savaip. O anot specialistų, tai didelė klaida.

 Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.

 Jei privačios įmonės vadovas dėl įstatymų neišmanymo vėjais paleistų keliasdešimt tūkstančių litų, tikėtina, akcininkai ne tik pasiūlytų užleisti vietą protingesniam, bet griežtai pareikalautų atlyginti bendrovės patirtus nuostolius. Tačiau Savivaldybės kišenėje sėdinčio lopšelio-darželio direktorė už tokius darbelius ne tik nenubausta, bet dargi, kaip kompetentinga vadovė, vertina savo kolegų švietimo įstaigų vadovų tinkamumą eiti tokias pareigas.

„Mane nuo tokio jo elgesio ištikdavo isterija – norėjosi ir šaukti, ir kartu verkti, o labiausiai norėjau, kad jis nuo manęs atsikabintų“, – prisimena seksualinio priekabiavimo siaubus darbe išgyvenusi 26 metų vilnietė Dovilė (vardas pakeistas – red. past.). Dovilė dirba padavėja viename sostinės restoranų. Ji nenori atskleisti jo pavadinimo, nes bijo prarasti darbą, be to, Dovilė sako, kad apie tokius dalykus kalbėti nėra malonu, ji baiminasi visuomenės pasmerkimo ir patyčių.

Žinių radijas Valstybinė darbo inspekcija kasmet gauna šimtus pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbo vietoje. Kai kurios nelaimės baigiasi ir žmonių mirtimi. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika „Žinių radijui“ sakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe nemažėja. „Praėjusiais metais buvo beveik 60 žmonių, kurių šeimos nesulaukė savo maitintojo, savo brangių žmonių. Yra per 100 sunkiai susižalojusių, kurie nebegali grįžti į savo darbo vietą.

Nepaisant dažnai pasigirstančių nuogąstavimų, kad aukštojo mokslo diplomas bėgant laikui nuvertėja, naujausia statistika rodo, kad Lietuvoje darbdaviams vis dar svarbu, kokį diplomą turi potencialus darbuotojas. Kaip parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta pirminė 2013 metų absolventų įsidarbinimo analizė, magistro diplomas darbo rinkoje vis dar gali garantuoti didesnį atlyginimą.

 Tik kas penktas dirbantysis teigia, kad juos pasamdęs darbdavys įvykdė pažadus, duotus prieš darbuotojui įsidarbinant. Dažniausiai Lietuvoje darbdaviai pažada ir pamiršta apie didesnį atlyginimą ar priedus. Tokias įžvalgas skelbia specialistų portalas cvmarket.lt.

Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai.

Žinių radijas Darbdaviai privalės nelegaliai pasamdytam asmeniui sumokėti minimalią algą už tris mėnesius, o nelegaliai dirbusieji turės grąžinti gautas nedarbo pašalpas, – tam antradienį pritarė Seimas, siekdamas mažinti nelegalaus darbo mastą. Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės, kitų šalių patirtis rodo, kad toks būdas – veiksmingas. „Nėra efektyvesnių būdų, kaip įtraukti patį žmogų, kuris tiesiog priverstas dirbti nelegaliai.

Seimas antradienį ketina griežtinti atsakomybę už nelegaliai įdarbintus žmones. Jiems darbdaviai turės mokėti mažiausiai trijų mėnesių mininmalią algą. O nelegaliai dirbęs asmuo, jei pats nepraneš apie tai, privalės grąžinti gautas nedarbo išmokas. Eurobarometro duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje – trečia pagal nelegaliai dirbančių žmonių skaičių. Bet, pagal tyrimą, lietuviai labiausiai bendrijoje susimąsto, kad nelegalus darbas yra rizikingas dėl galimybės būti pagautiems.

Tie, kas per pastaruosius 5-6 metus mėgino susirasti pirmą savo gyvenimo darbą, puikiai žino, koks ilgas ir emociškai nelengvas gali būti šis procesas. Kruopščiai šlifuotas CV ir motyvacinis laiškas, valandų valandos praleistos darbo skelbimų portaluose ir dešimtys išsiųstų laiškų potencialiems darbdaviams nebūtinai reiškia, kad kas nors pakvies į pokalbį. Net atsako – tik vienetai.

Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam. Išbandymas gali būti tik sudarant darbo sutartį Dėl išbandymo galima susitarti tik sudarant darbo sutartį; galimybė išbandymo terminą nustatyti darbo eigoje keičiant darbo sutartį nenumatyta.

 Parengė Sandra Miškinienė Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Jaunimas, kuris išvyksta studijuoti ar stažuotis užsienyje, ne tik įgyja žinių bei patirties, tačiau ir padidina savo galimybes rasti darbą grįžę namo. Tai paaiškėjo paskelbus Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatus, kurie parodė, kad užsienio patirties turinčius jaunus kandidatus darbdaviai vertina palankiau. Tikimybė, kad toks kandidatas liks be darbo ilgą laiką, yra net perpus mažesnė.