Įmonės „Personalo akademija“, padedančios darbdaviams rasti darbuotojus, o darbuotojams – darbdavius, vadovas Kostas Zalatoris tv3.lt nurodė apstulbęs, kuomet sulaukė jaunos merginos gyvenimo aprašyme, kuriame ji nurodė, kad artimiausiu laiku neplanuoja turėti vaikų.
„Pirmą kartą per savo veiklos dešimtmetį savo veiklos susidūriau su tokiu momentu, kad mergina, rašydama savo gyvenimo aprašymą pasako ir apie savo planus greitu metu neturėti vaikų.
Ne pirmą dešimtmetį šnekama, kad merginos ar moterys gimdymo rizikos laikotarpyje darbo rinkoje yra nepageidaujamos. Mane paėmė pyktis – aš esu vyras, savo vaikų tėvas, potencialių anūkų belaukiantis žmogus,. Mano marčios yra 24-28 metų. Kai mergina savo motyvaciniame laiške pasižada neturėti vaikų, tai yra absurdas. Praktiškai – nutylėtas genocidas“, – tv3.lt sakė K. Zalatoris.
Darbdaviai aiškinasi moterų planus
Jis taip pat nurodė, kad darbdaviai dažnai jo paties klausia apie būsimų darbuotojų nėštumo riziką – apie tai užsimena tiek darbdaviai vyrai, tiek moterys.
„Dažnai darbdaviai bando išsiaiškinti moterų ateities planus, žiūri, ką jos atsakys ir didžioji dalis darbdavių to galimo darbuotojos nėštumo baidosi. Tas planuojamas kandidatės nėštumas ją išbraukia iš tinkamų darbuotojų sąrašo ir nubloškia į eilės galą“, – kalba K. Zalatoris.
Pasak jo, dažnai darbdaviai klausia kandidačių, kiek jos turi vaikų ne dėl nedarbingumo dienų, kurias joms gali tekti pasiimti dėl vaikų, o dėl to, kad išvengtų darbuotojos, kuri ketina turėti vaikų netolimoje ateityje. Manęs darbdaviai net klausia patarimų, kaip patarčiau sužinoti, ar kandidatė į darbo vietą neplanuoja turėti vaikų, ar nesilaukia.
„Tai merginai, kuri mums parašė savo gyvenimo aprašymą ir pridėjo tai, kad neplanuoja turėti vaikų, tėviškai pasakiau: kokios išorės jėgos jai gali uždrausti planuoti šeimą? Ji atsakė, kad nebežino, kokių priemonių imtis, kad rastų darbą..Tokia darbdavių politika moterų atžvilgiu veda į gimstamumo mažėjimą“, – nurodė K. Zalatoris.
Pavojinga nuostata
Be to vyras, turintis ir psichologo įsilavinimą, nurodė, kad tokie moterų pareiškimai veikia ir kaip tam tikras kodas – nuo tokių įsitikinimų, pasak jo, gali prasidėti net ir nevaisingumas.
„Aišku, reikia ne baudomis šį reikalą spręsti, bet reikia sugalvoti sprendimą – valstybė galėtų darbdavius remti, kad jiems nebūtų nuostolis išleisti darbuotoją į dekretines atostogas. Reikia valstybės paramos, bet ne baudimo“, – nurodė K. Zalatoris.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad tokia darbdavių politika yra žmogaus teisių pažeidimas.
Jaunų merginų nenori imti
K. Zalatoriui gyvenimo aprašymą siuntusi Ugnė tv3.lt papasakojo, kad, neseniai baigusi studijas ir įgijusi konstruktorės specialybę, Šiauliuose niekaip negalėjo rasti darbo.
„Į kai kuriuos darbus paimdavo mano kurso draugus vyrukus, o ne mane, nors aš žinojau, kad jie yra šiek tiek silpnesni mano srityje. Paskui pradėjau kalbėti su pažįstamais žmonėmis, ir jie man tiesiai šviesiai pasakė, kad yra tokia problema, kad jaunų merginų niekas nenori priimti į darbą, nes jos gali greitu metu susilaukti vaikų. Tad draugai man patarė „Facebooke“ paslėpti nuotraukas, kuriose esu su vaikinu, o į gyvenimo aprašymą įtraukti frazę, kad artimiausiu metu neplanuoju turėti vaikų. Taip ir padariau“,– nurodė 24-erių mergina.
Ugnė sako, kad dabar darbą ji jau turi – persikėlus į Vilnių, rasti darbovietę buvo lengviau.
„Dabar gyvenu Vilniuje ir manau, kad čia yra šiek tiek kitokia darbo rinka, čia labai reikia darbuotojų, sostinėje labiau atsižvelgiama į tai, ką tu moki, o ne į tai, ar esi jauna, būsima mama. Vilniuje net kai radau darbą, man ir toliau skambino ir kvietėsi į darbo pokalbius, nors neturiu aš dar tos patirties tiek. Šiauliuose yra kitaip – ten stengiamasi priimti vaikinus, nes su jais mažiau problemų“, – kalbėjo Ugnė.
Neturi teisės klausti
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.tv3.lt nurodė, kad darbdaviai neturi teisės uždavinėti asmeninio pobūdžio klausimų darbuotojams, kaip ir nepriimti į darbą dėl to, kad mergina gali greitu metu pastoti.
„Čia yra neoficiali problema. Moterys apie patiriamą spaudimą šneka, bet tai yra labai sudėtinga įrodyti. Viena europinė apklausa parodė, kokie yra pagrindiniai kriterijai, priimant vyrus ir moteris į darbą. Paaiškėjo, kad priimant moteris, pagrindiniai kriterijai yra tokie, ar ji turi vaikų ar ne; ar ji pakankami lanksti, nėra sukaustyta įsipareigojimų šeimai; trečias punktas – ar moteris graži,o kompetencija – tik penktoje vietoje.
Tuo tarpu priimant vyrus į darbą niekas nesigilina, ar jis turi vaikų ir ar planuoja jų turėti. Vieša paslaptis, kad vaikų klausimas, net jei moteris iš principo neplanuoja artimiausiu laiku jų turėti, yra pakibęs kaip damoklo kardas virš jos“, – sakė M. Jankauskaitė.
Siūlo keisti vaiko priežiūrą
Pasak jos, padėtį būtų galima ištaisyti, jei įstatyme dėl vaiko priežiūros atostogų būtų įtvirtinta kvotų sistema, kur atostogos būtų suteikiamos abiem tėvams po vienodą laiko kiekį. Taip abu suaugę asmenys, pasak jos, būtų įsipareigoję savo šeimai vienodai.
„Islandijoje vaiko priežiūros atostogos padalintos į tris dalis: vienas trečdalis mamos, kitas trečdalis tėčio, o dėl trečio trečdalio tėvai gali nuspręsti patys. Jei vienas iš tėvų atostogų nepasiima, jos tiesiog dingsta. Praktika rodo, kada įstatyme atsiranda kvota, vyrų skaičius, kurie pasinaudoja šita galimybe, iš karto išauga, ir tada keičiasi visa darbo kultūra.
Islandijoje ir Norvegijoje požiūris į moterį kaip darbuotoją pasikeitė iškart. Tapo nebesvarbu, ką tu priimi į darbą, nes tiek vyras, tiek moters gali išeiti vaiko priežiūros atostogų“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Pašnekovė nurodė, kad moteris šiuo metu Lietuvoje vertinamos kaip rizikinga darbo jėga, o tai galima pakeisti, anot jos, tik vienu būdu – vaikų priežiūra turi tapti visų suaugusiųjų atsakomybė.
„Dabar moteriai nuleidžiamas imperatyvas dirbti, ji privalo dirbti, nes kitaip ji neužsidirbs savo socialinių garantijų, bet jai taip pat užkraunama atsakomybė ir už vaiko priežiūrą. Kol nepakeisim lyčių vaidmenų, tol niekas nepasikeis. Turi pasikeisti suvokimas, kad vyras gali lygiai taip pat pasirūpinti vaiku“, – teigė M. Jankauskaitė.
Nelinkę bausti
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Mintautė Jurkutė tv3.lt nurodė, kad labai sunku įrodyti tokius atvejus, kai moteris nepaimama į darbą dėl to, kad ji greitu metu gali susilaukti vaikelio.
„Jeigu tai vyksta pokalbio metu, o liudininko, įrašų ar apčiuopiamų įrodymų nėra, atsitinka taip, kad darbdavys sako vienaip, o bandęs įsidarbinti žmogus -kitaip. Esame turėję tokių skundų, bet galiausiai juos nutraukiame, nes neturime pakankamai duomenų.
Jei lygių galimybių pažeidimas visgi įrodomas, kontrolierius gali priimt sprendimą savo nuožiūra. Jis gali darbdavį įspėti ar skirti baudą . Administracinės baudos yra nedidelės: nuo 28 iki 579 eurų,. o už pakartotiną pažeidimą arba jeigu asmuo jau baustas administracine bauda, asmuo galėtų sulaukti baudos nuo 579 iki 1158 eurų“, – kalbėjo M. Jurkutė.
Ji taip pat pažymėjo, kad kontrolierė dažniau nutaria skirti įspėjimus, o ne baudas, nes, jos manymu, svarbiausia, kad žmogus suprastų, kad padarytas pažeidimas.
M. Jurkutė nurodo, kad, siekiant išvengti tokių pažeidimų, reikia ir darbdavių, ir darbuotojų indėlio.
„Pirmiausia reikėtų šviesti darbdavius, nes gana didelis darbdavių skaičius nežino apie lygių galimybių įstatymus ir apie pareigą taikyti tuos įstatymus taikyti. Kita problema – darbo ieškantieji. Nors jie yra labiau pažeidžiami, vis tiek visomis išgalėmis turėtų stengtis apsidrausti – neatsakyti į asmeninius klausimus ar pasidaryti pokalbio įrašą“, – kalbėjo ji.
