Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiausios įtakos darbuotojų nuomonei ir jų motyvacijai, įsitraukimui į organizacijų veiklą turi bent keletas skirtingų faktorių: karjeros galimybės, teisingas atlygis už atliekamą darbą ir organizacijos reputacija.
„Lietuvoje pasitenkinimas šiais veiksniais, palyginti su ankstesniais metais, vidutiniškai sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tačiau geriausių darbdavių organizacijose išvardytus aspektus teigiamai įvertino daugiau kaip trečdaliu darbuotojų daugiau nei kitur. Tokie rodikliai patvirtina, kad darbuotojams svarbu ir būti įvertintiems, ir didžiuotis organizacija, kurioje jie dirba“, – sako Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė, „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė.
Tokią galimybę turintys darbuotojai tampa ambasadoriais – dalindamiesi savo nuomone jie stiprina organizacijos, kaip svajonių darbdavio, reputaciją už jos ribų. O ši, kaip teigia geriausiais 2015 metų darbdaviais Baltijos šalyse tituluotos bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir „Balta“, prireikus padeda pritraukti talentų, suteikia įvairių kitų privalumų.
Karjeros ir tobulėjimo galimybės
Darbuotojų įsitraukimo į savo organizaciją tyrimai rodo tendenciją, kad vidutiniškai tik 32 proc. darbuotojų Lietuvoje karjeros galimybes savo organizacijoje laiko patraukliomis. Vis mažesnis pasitenkinimas karjeros galimybėmis stebimas visame pasaulyje – ateities perspektyvas organizacijoje, kurioje dirba, teigiamai vertina vos 44 proc. darbuotojų.
„Jauniems žmonėms labai svarbi ir galimybė tobulėti, išmokti naujų dalykų. Reikšmės turi tam tikra atliekamų veiklų įvairovė, dinamika – galimybė nestovėti vietoje, vadovybės reakcija į kylančias idėjas, sugeneruojamus pasiūlymus“, – vardija A. Jakštaitė-Vinkuvienė.
Kaip sako „Lietuvos draudimo“ personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė, „Aon Best Employers Program“ tyrimo metu paaiškėjo, kad karjeros galimybes bendrovėje teigiamai vertina didžioji dauguma darbuotojų. Jų dalis net 11 proc. viršijo geriausių darbdavių organizacijose užfiksuotą vidurkį. Kitas atsiskleidęs bendrovės išskirtinumas – darbuotojo veiklos kokybės įtaka jo atlyginimui. Tai reiškia, kad darbuotojai yra skatinami geriau atlikti darbą ir už tai gauna didesnį atlygį.
„Šie rezultatai – labai dėsningi, nes grįžtamąjį ryšį ir jo suteikimo kultūrą išvystėme per veiklos vertinimą, reguliarius vadovų ir jiems atskaitingų darbuotojų susitikimus, kurių metu aptariamas ir progresas, ir kylantys iššūkiai. Kaip žinome iš apklausų ir tyrimų, į darbo rinką atėjusi jaunoji Y karta ypatingai vertina grįžtamąjį ryšį. Jaunų darbuotojų komandoje vis daugėja, todėl ši kultūra tampa vis svarbesnė“, – sako V. Mikutaitė.
Teisingas atlygis – ne tik pinigai
Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad vos daugiau nei trečdalis darbuotojų Lietuvoje mano, kad gauna teisingą atlygį už atliekamą darbą. Ir vos 2 iš 5 darbuotojų jaučia, kad įmonės vadovybė juos ir kolegas laiko organizacijos turtu.
„Šie du veiksniai – labai susiję tarpusavyje. Dalis darbo rinkos dalyvių geriausiais darbdaviais iš tiesų laiko tas įmones, kuriose mokamas skaidrus ir pakankamai adekvatus atliekamam darbui atlyginimas. Tačiau taip pat labai svarbi ir pagarba, dėmesys darbuotojui. Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės savo darbovietę apibūdina fraze „Atlyginimas gal ir nieko, bet žmonėmis mūsų nelaiko“, – sako A. Jakštaitė - Vinkuvienė.
Tai, kad darbuotojams svarbus ne tik gaunamas atlygis, liudija ir Latvijos draudimo bendrovės „Balta“ sukaupta patirtis – 40 proc. įmonės darbuotojų joje dirba 10 metų ir ilgiau.
„Pastebime, kad prieš kelerius metus darbuotojų įsitraukimui svarbiausias veiksnys buvo finansinė motyvacija. Tačiau dabar matome, kad piniginės paskatos nebėra tokios svarbios – darbuotojai itin vertina papildomas naudas, tokias kaip darbo laiko ir laisvalaikio subalansavimo programos, bendravimas ir bendradarbiavimas, galimybė aiškiai žinoti kompanijos ateities strategiją, gilinti turimas žinias“, – sako Bogdan Benczak, bendrovės „Balta“ generalinis direktorius.
Puikios reputacijos reikšmė
Darbuotojų nuomonei apie organizaciją, kurioje jie dirba, svarbūs ir tokie veiksniai, kaip veiklos valdymo būdas, suteikiantis galimybę maksimaliai prisidėti prie savo darbdavio sėkmės. Taip pat – darbuotojams duotų pažadų išpildymas. Geriausius darbdavius nuo vidutinių skiria ir pačių darbuotojų nuomonė, kad jų organizacija turi puikią reputaciją.
„Darbo rinkoje mažėjant stiprių specialistų skaičiui, nuosekliai formuojama organizacijos, kaip išskirtinio darbdavio, reputacija tampa ypač svarbi. Įmonės dažnai neatkreipia dėmesio, kad tokią reputaciją reikėtų tikslingai kurti esamų darbuotojų akyse – reaguoti į jų poreikius, aiškiai komunikuoti svarbius dalykus ir suteikti progų didžiuotis savo darboviete“, – sako A. Jakštaitė - Vinkuvienė.
Panašios nuomonės laikosi ir geriausi 2015 metų darbdaviai Baltijos šalyse. Kaip sako B. Benczak, pelnytas titulas pirmiausia parodo įmonės darbuotojams apie jų turimą galimybę dirbti kompanijoje, kuri iš tiesų rūpinasi savo personalu. Be to, šis titulas įmonei padeda pritraukti naujų talentų ir toliau vystyti geriausio darbdavio reputaciją.
„Siekiame, kad vis daugiau darbuotojų didžiuotųsi dirbdami „Lietuvos draudime“, rekomenduotų mus savo draugams ir pažįstamiems, taptų tikrais įmonės ambasadoriais. Kas kitas gali geriau papasakoti apie tai, kodėl esame geriausias darbdavys, jei ne čia dirbantys žmonės?“ – svarsto V. Mikutaitė.
Nuo ko pradėti norint tapti geriausiu?
Įmonei, kuri nori pradėti lygiuotis į geriausius darbdavius, o vėliau ir pati tokia tapti, pravartu atidžiai išnagrinėti susidariusią situaciją ir atsakyti į klausimą „O kaip yra pas mus?“.
„Tačiau pirmiausia svarbu apsispręsti, ar įmonė iš tiesų nori būti geriausias darbdavys, ar tik suformuluoti atitinkamą žinutę potencialiems darbuotojams? Viena iš dažnų įmonių klaidų ieškant ir priimant darbuotojus – pasakoti ir žadėti tai, ko dirbami vėliau žmonės realiai nesulaukia. Tai ilgainiui atsisuka prieš įmones, susiformuoja nepatikimo ir nevertinančio savo darbuotojų darbdavio įvaizdis, krenta darbuotojų įsitraukimas“, – sako A. Jakštaitė - Vinkuvienė.
Tyrimų duomenys rodo, kad pradėję dirbti įsitraukę ir stengtis dėl įmonės nusiteikę būna 63 proc. darbuotojų. Po metų jų dalis sumažėja iki 45 proc.
