Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris pasiskundė, kad susirgus vaikui išėjo į nedarbingumą, kuris, gydytojo nurodymu, buvo pratęstas dar savaitei.
Ji piktinosi, kad iš vadovo gavo reikalavimą susirasti, kas ją pakeis, kol jos nebus: „Gal galima daugiau informacijos apie šią situaciją, nes pirmą kartą girdžiu, kad turiu ieškotis, kas bus, kai esi laikinai nedarbinga.“
Viena moteris komentaruose teigė, kad pati yra darbdavė ir patikino, kad tai tikrai nėra darbuotojo problema.
„Tai – vadovo pareiga, užtikrinti darbo procesus darbe. Tai, kad žmonės serga ir eina biuletenius ar atostogauja – ir taip aišku kiekvienam. Todėl vadovas ir turi turėti pakankamai žmonių ir tiek, kiek reikia, apmokyti kitus vienas kitą pavaduoti.
Čia – labiau vadovo nekompetencija spręsti iškilusius sunkumus ir atsakomybės permetimas kitam“, – rašė vilnietis.
Kiti taip pat patarė nekreipti į tokius reikalavimus dėmesio, nes tam yra pateisinamas dokumentas iš medikų: „Informuojate, kad nedarbingume, ir daugiau – jokių kontaktų.“
Viskas priklauso nuo tono
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas komentuodamas atvejį atkreipė dėmesį, kad yra svarbu, kokiu tonu tai buvo pasakyta – įsakmiai ar kolegiškai.
„Kartais tai būna labai natūraliai ir čia, kaip sakyti, nereikėtų dramatizuoti visos šios situacijos. Jeigu yra komanda, tai darbdavys negali į visas smulkmenas kištis, stebėti kaip koks buhalteris ar biurokratas.
Jeigu kolegos tarpusavyje palaiko gerus ryšius, vieni kitų neskundžia, dalinasi informacija, darbo smulkmenomis, ypatybėmis, tai tas pavadavimo procesas – labai natūralus, kylantis iš bendrystės. Kitas darbuotojas ne iš pareigos tą darys, o todėl, kad savo draugui ar draugei padės“, – svarstė D. Arlauskas.
Vis tik jis neslėpė, kad visai kitas dalykas yra, jeigu darbdavys tą liepia ir reikalauja padaryti griežtai:
„Tada vienareikšmiškai galiu sakyti, kad tai yra blogai, kadangi nuo to kenčia visi.“
Darbdavių konfederacijos vadovas įvardijo, kad tokiu atveju darbuotojas jaučia nerimą, nes turi surasti kažką, kas jį pavaduos.
O žmogus, kurį jis pasiūlys, nebūtinai norės ir sutiks pavaduoti, taigi ir pats darbas nebus gerai atliktas.
„Tokiu atveju tai – nelabai tokio išmintingo vadovo žingsnis, kai tas yra daroma įsakmiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Darbuotojai gali ir sirgti, ir išeiti atostogų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė nurodė, kad nėra girdėjusi tokių skundų.
Tačiau pabrėžė, kad ieškoti, kas pavaduos, tikrai nėra darbuotojo pareiga. Ji akcentavo, kad pareiga organizuoti darbą yra darbdavio rankose, jis turi dėlioti visus procesus.
„Jeigu darbuotojai suserga, tai dažniausiai yra neplanuotas dalykas. Ir darbuotojo pagrindinė pareiga tokiu atveju yra ilsėtis, gydytis ir pasveikti, kad kuo greičiau ir visom jėgom galėtų sugrįžti atgal į darbą.
Ir tikrai tuo laikotarpiu, kuomet darbuotojas serga, jis turi nesirūpinti niekuo, apart savo sveikatos. Ir čia yra labai aiški taisyklė. O, kaip vyksta darbo procesas, jau yra darbdavio galvos skausmas ir jis turi galvoti, kas ir kaip pakeis, pavaduos ir pan.“ – dėstė pašnekovė.
LPSK atstovė atkreipė dėmesį, kad apskritai darbdavys, planuodamas darbinius procesus, turi numatyti, kad pas jį dirba žmonės.
O jie turi teisę į kasmetines atostogas, gali susirgti, gali iškilti ir kitos aplinkybės, kurios privers atidėti tam tikrus darbinius procesus.
„Tai visokių gyvenimiškų įvykių atsitinka. Ir tas rizikas turi darbdavys numatyti, turėti tokių rizikų valdymo planą“, – aiškino I. Ruginienė.
Tai pažeidžia darbuotojo teises
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kad darbdavys organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, todėl jis ir turi spręsti klausimą, kas pavaduos darbuotoją, turintį nedarbingumą, o ne pats darbuotojas.
Remdamasi Darbo kodeksu inspekcija nurodė, darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
„Taigi darbuotojas, turintis nedarbingumą, jo metu neprivalo reaguoti į darbdavio pranešimus ar nurodymus, nes nedarbingumo pažymėjimo turėjimas yra pateisinama priežastis neatvykti į darbą, tuo pačiu nevykdyti savo darbo funkcijų ir darbdavio nurodymų.
Taip pat darbuotojas neprivalo susisiekti su kolegomis darbo klausimais ar derinti jo pavadavimo klausimų. Darbdavys, reikalaudamas iš sergančio darbuotojo reaguoti į jo pranešimus ar nurodymus, pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir poilsį“, – aiškino VDI.
Anot jos, kai darbdavys nesilaiko darbo teisės normose nurodytų darbo ir poilsio reikalavimų, viršija savo įgaliojimus, darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių su skundu (prašymu) dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Su prašymu (skundu) darbuotojas turėtų pateikti ir įrodymus dėl darbdavio daromų pažeidimų. Tai galėtų būti SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai ir kt.
Mažai dirbai po 24 h pavaryk dėl savęs dirbi nereikia lyginti kas yra samdomas ir kas yra dirbti sau nesulyginami dalykai .