arnoldas aleksandravičius

Nors Lietuvos krašto apsaugos ministerija neigia, kad ir keli neginkluoti  mūsų kariai  gegužės 9-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje atiduos pagarbą Stalino portretams, pačioje Lietuvoje krašto apsaugos struktūros susilaukia padėkos iš Rusijos Federacijos ambasados už pagalbą  per „šlovingosios pergalės prie rudąjį marą 65-mečio renginius”. Praėjusį savaitgalį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kareiviai  padėjo iškilmingai perlaidoti dviejų dešimčių raud...

Daliai Grybauskaitei leidžiama tai, už ką buvo sudorotas Rolandas Paksas. Lietuvos politikai mėgsta aimanuoti, kad  mūsų visuomenė  demokratijos požiūriu  yra nesubrendusi - nepakanti „lytinėms mažumoms” , žiauriai elgiasi su gyvūnėliais.

Kai Lietuvoje pradedama kalbėti apie išlaidas krašto apsaugai, ne tik TV studijose per pokalbių laidas, bet ir Seimo plenarinių posėdžių salėje pasipila įrodinėjimai, kad mūsų šalis galėtų kariauti nebent su Latvija, o įveikti sugebėtų tik Estiją. Tačiau šis kalambūras jau atgyvenęs. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, Estijos kariuomenė geriau organizuota, estai sėkmingiau nei lietuviai pasinaudoja tarptautinėmis operacijomis savo kariams apmokyti šiuolaikinių karų taktikos.

Dar nespėjus atslūgti aistroms dėl Lietuvos vardo 1000-mečio minėjimo, susilaukusio daug kritikos dėl padrikai sudėliotų jo ideologinių akcentų, visuomenė šiemet raginama deramai paminėti Žalgirio pergalės 600-metį.

Prieš 91 metus, 1918 m. lapkričio pradžioje, Lietuvos valstybės taryba atstūmė savo pačios išrinktą karalių Mindaugą II (hercogą Wilhelmą von Urachą), kuris iš Vokietijos Viurtembergo žemės jau vežė Lietuvos Karalystės konstitucijos projektą. Šiomis dienomis mūsų šalyje simboliškai lankosi tiesioginis Lietuvos sosto įpėdinis, Mindaugo II vaikaitis, atsargos karininkas ir girininkas, kunigaikštis Inigo von Urachas.

Laurų dėl pralaužtos Berlyno sienos nepasidalinant buvusiam Sovietų Sąjungos kompartijos vadui Michailui Gorbačiovui,  tuometiniam sovietų užsienio reikalų ministrui Eduardui Ševardnadzei, JAV eksprezidentui Džordžui Bušui tėvui (George Bush Sr.

Ankstesniems Lietuvos prezidentams Algirdui Brazauskui  ir Valdui Adamkui teko vienodas dvasinis išbandymas - ar vykti į Maskvą švęsti sovietų pergalės prieš nacionalsocialistus 50-ųjų ir 60-ųjų metinių. Abu politikai, nors ir ilgai svarstę, delsę iškart atmesti kvietimą, dešimtis kartų skaitinėję ta tema surengtų visuomenės apklausų duomenis, 1995-ųjų ir 2005-ųjų gegužės 9-ąją liko Vilniuje.

Vakar norėjau bloge pakomentuoti perspėjimus dėl Lietuvai gresiančio užvaldymo – mieste pilna plakatų, kviečiančių į kovą su švedais. Žuvėdai ateina! Tačiau kolega Arnoldas Aleksandravičius iš „Ūkininko patarėjo“ mane aplenkė. Lietuvos valdžia bando savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmes suversti ant Skandinavijos bankininkų.

Neseniai Lietuvos miestuose pasirodė trikampiai reklaminiai stovai, tarsi kviečiantys dalyvauti „Atgimimo“ savaitraščio konkurse „Padovanok Lietuvai viziją“, bet pirmiausia juose į akis krenta didžiulis rėksmingas užrašas „Atiduokime Lietuvą valdyti Skandinavijai!“ ir valstybės, kurios kontūrai labai primena mūsų šalį, žemėlapis, nors ant jo užrašyta „Litauenske“.  Šio negirdėto valstybinio darinio miestų pavadinimai sudaryti iš lietuviškų šaknų ir švediškų priesagų, o virš juodo  ap...

Anot visų oficialių europietiškų  istorijos vadovėlių, Antrajam pasauliniam karui pasibaigus Vokietijos fiurerio Adolfo  Hitlerio pergale, Europa (o ir visa žmonija) būtų nustumta atgal į ankstyvuosius viduramžius ar į dar baisesnius priešistorinius laikus, nacionalsocialistų valdomas mūsų žemynas būtų virtęs arijų rasės (vokiečių tautos) imperija, kurioje kitos tautos būtų suvarytos į priverstinio darbo ir mirties stovyklas.

Mūsų politikai mėgsta  teoriją, kad Afganistane lietuvių  karių kontingentas gina Lietuvą. Praėjus metams nuo Rusijos agresijos arčiau Lietuvos esančioje Gruzijoje, aukšti mūsų pareigūnai vis rečiau kalba, kad Lietuva pasidarytų saugesnė, jeigu kartu su kitomis NATO šalimis sužlugdytų Kremliaus planus nuversti Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį ir užkirsti jo vadovaujamai šaliai kelią į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Pasak šiandieninės Rusijos istorikų ir politikų, 1939 m.  SSRS nepuolimo, draugystės ir sienų sutartys su Vokietija (pasaulyje labiau žinomas kraupus neoficialus jų pavadinimas – “Molotovo-Ribbentropo paktai”) su visais slaptaisiais šių dokumentų protokolais, sunaikinusiais Lenkiją ir Baltijos šalis, automatiškai nustojo galioti, kai vokiečių nacionalsocialistai 1941 m. birželio 22 d. užpuolė sovietus.

Pasak šiandieninės Rusijos istorikų ir politikų, 1939 m. SSRS nepuolimo, draugystės ir sienų sutartys su Vokietija  (pasaulyje labiau žinomas kraupus neoficialus jų pavadinimas – “Molotovo-Ribbentropo paktai”) su visais slaptaisiais šių dokumentų protokolais, sunaikinusiais Lenkiją ir Baltijos šalis, automatiškai nustojo galioti, kai vokiečių nacionalsocialistai 1941 m. birželio 22 d. užpuolė sovietus.

Tvankią vasarą, kai vis tebesitęsianti ir stiprėjanti Lietuvos energetinė priklausomybė nuo buvusią pasaulinę galybę susigrąžinti užsimojusios Rusijos naftos, dujų ir branduolinio kuro nebe tokia pastebima, atkunta tas Lietuvos politikų ir analitikų sluoksnis, kuriam Maskvai paklusnūs Rytai - naudinga ir geidžiama rinka, o Vakarai ir jų sąjungininkė Pažadėtoji žemė (Izraelis) – apiplėšti ir nuskurdinti lietuvius nuolat ketinančių intrigantų  lizdas.

Arnoldas Aleksandravičius „Ūkininko patarėjuje“ pastebi, kad liepos 12-ją, kada Vilniuje vyko prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija, Kauno arkikatedroje laikytos mišios už Šv. Brunoną, kurio nužudymas prieš tūkstantį metų davė progą pirmąkart paminėti Lietuvos vardą. Autorius primena ir kitą mūsų istorijos epizodą, vykusį liepos vidury.

Dalios Grybauskaitės priesaikos iškilmės labiau primins Algirdo Brazausko, o ne Valdo Adamkaus ar Rolando Pakso inauguraciją. Liepos 12 d. iškilmingai prisiekusi Seime, gavusi pasaulietinius valdžios įgaliojimus pirmoji Lietuvos istorijoje moteris - šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė po to pagal tradiciją  nuvyks į Vilniaus Katedrą paprašyti ir Dievo pagalbos išmintingai vadovauti valstybei. Tačiau ne visi aukštieji Katalikų Bažnyčios hierarchai melsis drauge su D.Grybauskaite.

Liepos 6 d. simboliškai atidaromas garsiausias ir prieštaringiausiai vertinamas pastarojo dešimtmečio statinys - Vilniaus Žemutinė pilis (Valdovų rūmai). Tačiau visuomenės beveik nepastebėtas liko birželio viduryje šmėstelėjęs Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimas, kad speciali darbo grupė iki liepos 31 d. turi nuspręsti, ar verta Vilniuje ant Tauro kalno statyti Tautos namus, apie kuriuos prieš šimtą metų svajojo patriarchas Jonas Basanavičius ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlioni...

Lietuvai atkakliai nenorint prisiminti savo pirmojo krikštytojo, iniciatyvos iškilmingai paminėti šv. Brunono Bonifaco žūties tūkstantmetį ėmėsi Lenkija. Praėjusį sekmadienį pačiame buvusių Rytprūsių viduryje, Lenkijos Gižycko mieste, kurį lenkai laiko vokiečių misionieriaus kankinystės vieta, aukotos Mišios vienuoliui šv. Brunonui Kverfurtiečiui atminti, nors Kvedlinburgo metraštis nurodo, kad  vyskupui galva buvo nukirsta baltų genčių žemių sandūroje su Kijevo Rusios teritorija.

Kadenciją baigiantis prezidentas populistiniais būdais įrodinėjo atitinkantis sėslumo cenzą, naujoji šalies vadovė panašiai demonstruoja savo tvirtą valią.  Iki šiol Lietuvoje gyva legenda, kad Vytautas Didysis viduramžiais savo žirgą girdė sūriu Juodosios jūros vandeniu.

Vėl bandoma atgaivinti „lietuvių draugiją Rusijos tautų kultūrai pažinti“, kuri prieš 70 metų buvo Kremliaus 5-oji kolona Lietuvoje Anot Kremliaus paslapčių tyrinėtojų, kai Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d. netikėtai užpuolė jos draugė ir sąjungininkė nacionalsocialistų Vokietija, SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininkas Josifas Stalinas taip apstulbo, kad keletą dienų nepajėgė sugalvoti jokio gynybos plano, tiesiog pasislėpė nuo viso pasaulio savo rūmuose Maskvos priemiestyje Kunceve.

Prancūzai, britų sandraugos valstybės ir amerikiečiai iškilmingai mini karinę operaciją, kurią rusai vadina „nusikalstamai pavėluota“ . 1944 m. birželio 6-oji, kai  dešimtys tūkstančių sąjungininkų kareivių iš karo laivų ir  transporto lėktuvų iššoko į amerikietiškais vietovardžiais pavadintus Prancūzijos paplūdimius priešais ugnimi spjaudančius vokiečių nacionalsocialistų bunkerius, praėjus 65 metams Vakaruose laikoma ne tik sudėtinga ir rizikinga desantine ataka, bet ir svarbiausiu...

Jaunystėje privalomai giedoję „Inernacionalą“ Lietuvos kandidatai į Europarlamentą dabar tikisi gauti nemažus honorarus už uolumą mokantis niūniuoti Bethoveno 9-osios simfonijos finalą.

Naujasis Lietuvos vadovas kartais paaiškėja ir per slaptas derybas užsienio viešbutyje. Po kelių savaičių, birželio 13 d., sukaks 15 metų, kai sveikata anksčiau nesiskundęs netikėtai mirė buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone, kandidatas (1993 m.) į Lietuvos prezidentus Stasys Lozoraitis. Šiemet rugpjūtį bus minimos jo gimimo 85-osios metinės.

Kremlius giriasi laimėjęs propagandinę pergalę – trys Baltijos šalys atsisakė dalyvauti NATO karinėse pratybose Rusijos išdraskytoje Gruzijoje Dar 2008 m. pavasarį Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) pradėjo planuoti 2009 m. gegužės 6 - birželio 1 dienomis  kandidatės į aljansą Gruzijos teritorijoje vyksiančias karines pratybas ”Cooperative Longbow 09/Cooperative Lancer 09”. Tada tai atrodė tik įprasti mokymai - pastaraisiais metais daug jų rengiama pagal programą “Bendradarbiav...

Penktąsias narystės NATO aljanse metines Lietuvos krašto apsaugos sistema sutinka sumažėjusi, atsisakiusi jaunimo patriotinio auklėjimo funkcijų, pagraužta korupcijos ir nežinanti, kaip gins priešų užpultą valstybę.

Sovietų imperijai priešinęsi Lietuvos partizanai neleido numirti valstybingumui, kai pačios valstybės jau nebuvo. XX amžiaus Lietuvoje buvo paskelbtos net keturios Nepriklausomybės deklaracijos – 1918 m. vasario 16-ąją, 1941 m. birželio 23-iąją, 1949 m. vasario 16-ąją  ir 1990 m. kovo 11-ąją.

Visuomenė psichologiškai rengiama žiniai, kad Rusija neprivalo atlyginti sovietų okupacijos žalos Lietuvai. Nepasitarusi su istorikais, nepasiteiravusi visuomenės nuomonės, naujojo Lietuvos diplomatijos šefo Vygaudo Ušacko vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) vasario 5 d. rengiasi pompastiškai paminėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) ir Maskvos kunigaikštystės diplomatinių santykių atkūrimo 515-ąsias metines.

Profsąjungoms ir „nevyriausybinėms organizacijoms“ azartiškai rengiantis naujoms protesto akcijoms Vilniuje prie Seimo bei Vyriausybės kanceliarijos, mūsų valdžiai nervingai ieškant geriausių bendravimo su visuomene būdų, Rusijos aukščiausi pareigūnai pradėjo atvirai kurstyti įtampą Lietuvoje. Informacijos agentūra „Regnum.

Prieš 18 metų Vakarai įstūmė Lietuvą į tarnų kambarį, o sovietai pervažiavo tankais. „1990 metais Paryžiuje leidę pažeminti ir atstumti Lietuvą, Vakarai, ko gero, paskatino Maskvą įsivaizduoti gavus leidimą jėga nuslopinti mūsų nepriklausomybę“, - teigia Emanuelis Zingeris.

Vilniui įrodinėjant savo tūkstančio metų europietiškumą, Praha perėmė Europos Sąjungos vadžias, o Bratislava gavo Briuselio apsaugą savo finansams. Sausio 1 d. dar viena iš naujųjų ES narių, Slovakija, jau ketvirtoji, tapo euro zonos nare, o Lietuva, pirmoji iš tų dešimties  valstybių, kurios 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, pasigaminusi nacionalinių euro monetų pavyzdžius ir sudariusi sutartis nukaldinti 200 mln.

Artėjant gruodžio 31-ajai, 25-osioms Ignalinos atominės elektrinės pastatymo metinėms ir drauge paskutiniesiems jos gyvavimo metams, po pralaimėto referendumo kiek aptilę jėgainės išsaugojimo šalininkai vėl kyla į kovą.

Mūsų ginkluotosios pajėgos istorinių išbandymų laikais valstybės gynybą užkraudavo ant neapmokytų ūkininkų, studentų ir idealistų pečių. Šiandien švenčiamas atkurtos Lietuvos kariuomenės 90-metis, bet iškilminguose jubiliejaus  minėjimuose dažniau bus kalbama apie viduramžių pergales, laimėtas prieš 400-600 metų: Žalgirio, Oršos, Salaspilio (Kircholmo) mūšius, nors ir tų laimėjimų prieš vokiečius, rusus ir švedus svarbiausieji kalviai buvo ne etniniai lietuviai.

Kitais metais Lietuvos valdžia rengiasi karališkai švęsti vienuolio misionieriaus nužudymo tūkstantmetį, tačiau neketina paminėti partizanų  nepriklausomybės deklaracijos šešiasdešimtmečio. Dabar žiniasklaida daugiausiai dėmesio skiria iš pramogų verslo į Seimą patekusiems skandalingiems veikėjams, jų poelgiams, šnekoms ir  ypač nusišnekėjimams. Visuomenė išsamiai informuota apie visus teistus ar neblaivius vairavusius būsimuosius parlamentarus.

Liberalai į ministrų kabinetą pasiuntė savo geriausias pajėgas, krikščionys demokratai - atsitiktinius asmenis ir mėgėjus vaikščioti su deglais . Nors 15-oji  Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsibrėžė didelius darbus, tačiau įtakingiausia Seimo jėga - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - į ministrų postus, pagal koalicijos sutartį atitekusius krikščionims demokratams, nesugebėjo atrinkti žinomų savo partijos narių ir garsių asmenybių.

Pirmosios lietuviškos karinės doktrinos autorius susirūpinęs, ar išsipūtusios karinės biurokratijos administruojama  sumažinta ir privatizuota kariuomenė pajėgtų ginti šalį. Prieš 17 metų, 1991 m. spalio 16 d., Lietuvos Vyriausybė panaikino Krašto apsaugos departamentą. Dar anksčiau, spalio 10 d., departamento vadovas Audrius Butkevičius buvo pakeltas į krašto apsaugos ministrus. 1992 m. vasario 3 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos struktūrą.

Tarpukariu Lietuva buvo laikoma „lakūnų kraštu“, o Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Felikso Vaitkaus skrydžiai per Atlantą  praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje dar labiau skatino lietuvių  jaunimą rinktis  aviatoriaus profesiją ir ryžtingai spausti inžinierių Jurgio Dobkevičiaus,  Antano Gustaičio sukonstruotų lėktuvų vairalazdes.