Kadenciją baigiantis prezidentas populistiniais būdais įrodinėjo atitinkantis sėslumo cenzą, naujoji šalies vadovė panašiai demonstruoja savo tvirtą valią.
Iki šiol Lietuvoje gyva legenda, kad Vytautas Didysis viduramžiais savo žirgą girdė sūriu Juodosios jūros vandeniu. Jau šiais laikais prieš kiekvienerius šalies prezidento rinkimus, kai jie dar būdavo rengiami žiemą, būsimieji valstybės vadovai (o ir beveik visi kiti kandidatai) neužmiršdavo pasigirti, kad puiki sveikata jiems leidžia nuolat maudytis lediniame ežero ar upės vandenyje, prasikirtus eketę.
Dabar kuriamas naujas mitas apie pirmąją moterį, vadovausiančią Lietuvos Respublikai, dar ir priedo tobulai išmokusią Rytų kovos menų. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, Lietuva neišvengė būdingo posovietinės erdvės reiškinio – juodą karatė diržą savo kolekcijose turi ne tik išrinktoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir Rusijos politikos, meno, mokslo įžymybės, niekada gyvenime neužlipusios ant tatamio, ir Vidurinės Azijos respublikų prezidentų dukros, juodąjį diržą gavusios dovanų per gimtadienį.
Vėlokai atskleista sportinė aistra
Per Lietuvos prezidento rinkimų kampaniją jų laimėtoja D.Grybauskaitė neatsakė į klausimą, kada jai suteiktas karatė pirmasis danas (Rytų kovų meistro žemiausias atskyris), kokią karatė rūšį (šotokan, kiokušin) D.Grybauskaitė buvo pasirinkusi, ar kadenciją baigianti Europos Komisijos įgaliotinė priklauso kuriai nors ietuvos arba pasaulinei karatė federacijai. Apie šią D.Grybauskaitės sportinę aistrą garsiai imta kalbėti tik 2004-aisiais, kai buvusi Lietuvos finansų ministrė išvyko dirbti į Europos Komisiją. Tuomet Briuseliui (pirmiausia) buvo pranešta, kad Europos Sąjungos finansus ateina tvarkyti ryžtinga dama, baigusi kovos menų akademiją, tiesa, ne karatė tėvynėje Japonijoje, bet Amerikoje.
Iš pradžių - tik tarnybinė stažuotė
D.Grybauskaitė Jungtinėse Valstijose mokėsi arba dirbo 1991-aisiais ir 1996-1999 metais. Prieš 18 metų JAV Džordžtauno universiteto Edmundo A. Walsho tarptautinių ekonominių santykių mokykloje ji stažavosi labai trumpai. Per tiek laiko, kiek tuomet praleido Amerikoje, nebūtų gavusi nė balto karatė pradžiamokslės diržo. Tada į JAV D.Grybauskaitė vyko su raudonu SSRS užsienio pasu, nes diplomatinius santykius su Lietuva Jungtinės Amerikos Valstijos atkūrė 1991 m. rugsėjo 2 d., o Lietuvos tarptautinių ekonominių santykių ministerija, kurios Europos departamentui vadovauti buvo paskirta D.Grybauskaitė, Atkuriamojo Seimo sprendimu įsteigta 1991 m. spalio 3-iąją. Ši nelabai aiškios paskirties ministerija gyvavo vos metus (iki 1992 m. gruodžio), tuometinis D. Grybauskaitės viršininkas, buvęs tarptautinių ekonominių santykių ministras Vytenis Aleškaitis ; nuo infarkto mirė 2001 m. rugpjūčio 17-ąją, eidamas 49-uosius metus.
Tobulėjo aplenkdama grafiką
Antrą kartą Lietuvos ambasados įgaliotoji ministrė D.Grybauskaitė Vašingtone gyveno 3 metus. Anot Lietuvos šotokan karatė specialistų, norint gauti karatė 1 dano juodąjį diržą, reikia kasdien įtemptai treniruotis 3,5-4 metus, kas keturis mėnesius laikyti tobulėjimo egzaminus.
„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo tuometinio Lietuvos pasiuntinio Vašingtone, dabartinio ambasadoriaus Norvegijos Karalystėje Alfonso Eidinto, kaip Lietuvos ambasados Jungtinėse Valstijose darbuotojai vertino Amerikoje kilusį D.Grybauskaitės susižavėjimą karatė savigyna, ar alinančios treniruotės ant Vašingtono kovos menų akademijos tatamio (kilimo) netrukdydavo jos tiesioginėms pareigoms ambasadoje.
Sportiškų diplomatų draugijoje
„1996 metais ambasada Vašingtone susilaukė pastiprinimo – baigusi misiją Briuselyje į Vašingtoną buvo paskirta dirbti įgaliotoji ministrė D.Grybauskaitė. Ji vadovavo ambasados ekonominei veiklai, gynė mūsų interesus Pasaulio Banke, Tarptautiniame valiutos fonde. Energinga pareigūnė gerai išmanė Europos Sąjungos reikalus, tai mums labai pravertė, nes Vašingtone veikė kelios ES interesams atstovaujančios organizacijos, su kuriomis D.Grybauskaitė iškart užmezgė dalykinius ryšius, - papasakojo A.Eidintas. – Dauguma ambasados diplomatų mėgo sportuoti, tad Dalios potraukis nustebino tik tiek, kad mergina pasirinko tokią pavojingą sporto šaką... Pripratome. Manau, treniruotės suteikė jai ne tik fizinės tvirtybės, bet ir diplomatinio kovingumo, užsispyrimo siekti naudos Lietuvai. Jos treniruotės vykdavo po darbo – D.Grybauskaitė visuomet tarnybą pradėdavo nustatytu laiku, o vėluojančiųjų nemėgo“.
Ambasadoriaus dukters gynėja
A.Eidinto kadencija Vašingtone truko iki 1997 m. vasaros pabaigos. „Susiruošėme keliauti iš JAV. Tačiau vyresnioji dukra Aistė tą pavasarį baigė mokyklą ir buvo priimta studijuoti į American university (Amerikos universitetą) Vašingtone. Skaudama širdimi vis dėlto nutarėme leisti dukrai JAV sostinėje baigti pirmąjį kursą. Kamavo nerimas, ar Aistei vienai bus saugu šiame didmiestyje – juk net keli Vašingtono rajonai buvo liūdnai išgarsėję dėl didelio nusikalstamumo“, - sakė A.Eidintas, iki šiol prisimenantis, kaip D. Grybauskaitė, matydama ambasadoriaus šeimos narių neramius veidus ir nukabintas nosis, padrąsino A.Eidinto dukrą: „Nenusimink, Aiste. Jeigu tik koks nors chuliganas prie tavęs kabinsis – paskambink. Aš jį kaip mat sutvarkysiu“. „Tai ištarusi, parodė ranka kovinį judesį. Po tokio pažado iš Vašingtono išvažiavome gerokai ramesni“, - „Ūkininko patarėjui“ tvirtino diplomatas.
Pas Čiaką Norisą nesimokė
1997 m. A.Eidintas buvo perkeltas į Otavą atstovauti Lietuvai Kanadoje, todėl negalėjo matyti ir paliudyti, kada ir kaip D.Grybauskaitė buvo apjuosta karatė juoduoju diržu (net treniruodamasi dieną ir naktį D.Grybauskaitė per vienerius metus geriausiu atveju būtų užsitarnavusi tik oranžinį mokinės diržą). Apie tai išsamiau galėjęs papasakoti 1997-2001 metais Vašingtone rezidavęs Lietuvos ambasadorius Stasys Sakalauskas mirė 2004 m. kovo 25 d., eidamas 58-uosius metus. Dar daugiau mįslių užminė išrinktosios prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Rusijos radijo kanalui „Echo Moskvy“ jis tvirtino, kad D.Grybauskaitė Amerikoje mokėsi amerikietiškos „martial arts“(„kovos menų“) atmainos, į kurią susiliejo karatė, džiudžitsu, amerikiečių kikboksingo, brazilų kapoeiros elementai. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, įvairių „Rytų kovos akademijų“ Amerikoje pridygę kaip grybų. Ypač gausiai jų ėmė rastis, kai Amerikoje buvo rodomas kovinis serialas „Walkeris, Teksaso reindžeris“, kuriame vaidino daugkartinis pasaulio karatė čempionas Čiakas Norisas (Chuck Norris). Tokiose „gatvės akademijose“, kurių instruktoriai, žinoma, meistriškumu nė iš tolo neprilygsta Č.Norisui, treniruotės kainuoja apie 100 dolerių per mėnesį. Norėdama gauti Vašingtono kovos menų akademijos juodąjį diržą ir jį patvirtinantį diplomą, D.Grybauskaitė iš viso turėjo sumokėti apie 6000 dolerių.
Filosofija domina labiau už smūgius
Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras 43 metų Artis Pabrikas, trokšdamas susijuosti kiekvieno karatisto išsvajotos spalvos diržu, turėjo išlaikyti specialų egzaminą, jam rengėsi pusę metų ir, kaip teigia šio politiko treneris Erikas Anuškanas, per tą laiką susilaužė tris šonkaulius. Norėdamas išsaugoti diržą, A.Pabrikas treniruojasi po tris kartus per savaitę, o jeigu pavėluoja į treniruotes, nubaudžiamas - privalo kumščiais atsispaudinėti nuo grindų. Ant D.Grybauskaitės krumplių, kai ji karatistų įpročiu suglausdavo delnus atsisveikindama su žurnalistais ir rinkėjais, nuospaudų nesimatė - prieš prezidento rinkimus ji prisipažino „aktyviai nebepraktikuojanti Rytų kovos menų“. „Daugėjant gyvenimiškos patirties atrandi ramesnių sporto rūšių, kurios naudingesnės negu judriosios. Pasiekus tam tikrą brandą, kovų menų filosofija ima dominti labiau nei fiziniai pratimai", - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė, vis dėlto neprieštaraujanti, kad būtų vadinama „1-ąją fizinio ir dvasinio tobulumo pakopą pasiekusia Rytų kovos meistre“.
Violončelė ant tatamio
„Ūkininko patarėjui“ pavyko sužinoti, kad Rusijos tinklalapis „Karate world“ („Karatė pasaulis“) įtraukė D.Grybauskaitę į sąrašą, pavadintą „V.I.P. („Very important persons“ – įžymybių) karatė atskyriai“. D.Grybauskaitė pateko tarp Rusijos, Vidurinės Azijos šalių politikos, kultūros ir verslo garsenybių, kurios turi karatė juoduosius diržus, bet dažniausiai nežinia, už kokius nuopelnus. Pavyzdžiui, garsusis violončelininkas, Vilniaus garbės pilietis, LDK Gedimino ordino Komandoro didžiojo kryžiaus kavalierius Mstislavas Rostropovičius buvo 2004 m. kovo mėnesį Voroneže (šiame mieste kažkada dirbo M.Rostropovičiaus tėvas ir senelis) surengto Rytų kovos menų turnyro garbės svečias, vietinė karatė federacija, nesugalvojusi, kaip kitaip nudžiuginti įžymybę, suteikė violončelininkui 1-ąjį karatė daną ir apdovanojo M.Rostropovičių juoduoju diržu. Silpnokos sveikatos (mirė 2007-aisiais), suskliaustais delnais švaistytis ir kojomis smūgiuoti nelinkęs M.Rostropovičius nusijuokė drauge su visais ir ant tatamio nelipo.
Diržų kolekcininkai
Tačiau kai kurie kiti „Rytų kovos menų meistrai“ iš „Karate world“ sąrašo visai rimtai įtikėjo esą stiprūs kovotojai. Tik futbolą per visą savo gyvenimą mėginęs žaisti Maskvos meras Jurijus Lužkovas turi net kelis juoduosius diržus, kuriuos „už ypatingus nuopelnus vaikų ir jaunimo sportiniam sąjūdžiui“ J.Lužkovui nuolat dovanoja viena su kita konkuruojančios RF karatė federacijos. „Rytų kovos menų virtuozai“ taip pat yra Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko, naujasis „Turkmėnų tautos tėvas“, Turkmėnistano prezidentas Gurbangulas Berdymuchamedovas ir Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo duktė Gulnara. O Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, priešingai nei manoma Vakaruose, nėra vien paprastas dziudo imtynių SSRS sporto meistras. 2000 m. Japonijos karatė federacija, o 2001 m. – Tarptautinė kiokušin federacija įteikė niekada karatė treniruočių nelankiusiam tuometiniam Rusijos prezidentui juoduosius diržus su savo organizacijų ženklais. Anot „Karate world“, šie garbės titulai galioja tol, kol politikai-„karatistai“ yra įtakingi ir pastebimi. Kai tik jie netenka postų ir išnyksta iš politikos arenos, buvusių garsenybių vardai tuoj pat ištrinami iš karatė „šlovės galerijų“.
Nauja politinės tautosakos tema
Apie dabartinio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus bandymus keistai įrodyti, kad jis, iki pradėdamas vadovauti šaliai, tikrai trejus metus gyveno, dirbo ir ilsėjosi Šiauliuose, per abi V.Adamkaus prezidentines kadencijas buvo kuriami anekdotai. Tai jau vakarykštė diena. Internetinėje erdvėje vis dažniau spėliojama, kas nugalėtų, jeigu ant tatamio susigrumtų karatistė D.Grybauskaitė ir dziudistas V.Putinas.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
