Daliai Grybauskaitei leidžiama tai, už ką buvo sudorotas Rolandas Paksas. Lietuvos politikai mėgsta aimanuoti, kad mūsų visuomenė demokratijos požiūriu yra nesubrendusi - nepakanti „lytinėms mažumoms” , žiauriai elgiasi su gyvūnėliais. Tačiau ir pati Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirašiusi dekretą Valstybės saugumo departamento vadovu skirti kadrinį karinės žvalgybos karininką, ir Seimo nariai, besirengiantys klusniai pritarti valstybės vadovės siūlomai kandidatūrai, laužo svarbiausią Vakarų demokratijos principą, kad „jėgos struktūroms” privalo vadovauti civiliai.
Stiprino „ginklo draugystę“ su Amerika
Kaip pranešė Lietuvos prezidentės kanceliarija, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasiūlė Seimui Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu patvirtinti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoją (dabar laikinai vadovaujantį šiai karinei žvalgybai) pulkininką leitenantą Gediminą Griną. Prezidentės spaudos tarnyba išvardijo aibę kandidato privalumų (be kita ko, už nepriekaištingą tarnybą, Lietuvos ir JAV ginklo draugystės stiprinimą jis apdovanotas JAV Legiono ordinu, mūsų kariuomenės ir NATO medaliais).
Iš pradžių įsakymas, po to - dekretas
Per euforiją, kurią Prezidentūroje ir Seime sukėlė viltis, kad gal pavyks greitai užkimšti bent vieną svarbią šalies jėgos struktūrų „skylę” (Generalinei prokuratūrai irgi dar nepaskirtas nuolatinis vadovas), Lietuvos politikos elitui iš pervargusių smegenų išdulkėjo kai kurie Konstitucijos teiginiai. Šalies pagrindinio įstatymo 141 straipsnis nurodo: „Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, renkami ar skiriami civiliniai valstybės tarnautojai, jiems neleidžiama įsitraukti į politinių partijų ir organizacijų veiklą“. Kol G.Grina neatleistas iš krašto apsaugos sistemos, VSD vadovu jo negalima skirti. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmiau turėjo pasirašyti įsakymą paleisti G.Griną į atsargą, ir tik po to D.Grybauskaitė galėjo skelbti savąjį dekretą.
Pirmąkart mato, bet pasitiki
Prezidentė tikisi, kad G.Grina „ne tik VSD, bet ir visą šalies žvalgybos sistemą” pertvarkys pagal naująją žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją, kuri parengta D.Grybauskaitės iniciatyva. Nors daugelis Seimo narių apskritai pirmą kartą per savo gyvenimą išgirdo G.Grinos pavardę, tačiau iš anksto sutinka balsuoti už autoritetingosios prezidentės (ar jos patarėjų?) parinktą asmenį. 2007 m., kai tuometinis prezidentas Valdas Adamkus VSD vadovu prastūmė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus posto specialiai atleistą Povilą Malakauską, Seimo narys liberalas (dabar - susisiekimo ministras) Eligijus Masiulis stebėjosi, kodėl norint sustiprinti vieną jėgos struktūrą silpninama kita, ne mažiau svarbi. Dabar nei valdančiosios koalicijos narys E.Masiulis, nei Seimo opozicijos vadai nedrįsta paklausti prezidentės komandos, kodėl tuo metu, kai Rusija ir Baltarusija žvangina ginklais prie Lietuvos sienų, mūsų šalies karinė žvalgyba paliekama be sumanių vadovų…
Politinės kovos arenoje antpečiai nepadeda
Demokratinių šalių žvalgyboms, gynybos ministerijoms paprastai vadovauja civiliai, neretai humanitarai, netgi nėščios moterys. JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) dabar diriguoja teisininkas, profesorius Leonas Paneta (Leon Panetta). Koks triukšmas kilo Amerikoje, kai buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis (George Bush) 2006 m. CŽV vadovu paskyrė aviacijos generolą Maiklą Heideną (Michael Hayden). Dž. Bušas tikėjosi, kad karys galbūt sėkmingiau atrems grėsmę, kurią Amerikai kėlė musulmonų teroristai. Tačiau tuometinė opozicinė JAV demokratų partija priminė kito Amerikos prezidento (1953-1961 metais) Dvaito Eizenhauerio (Dwight Eisenhower), beveik visą gyvenimą kariuomenėje tarnavusio generolo, žodžius: „Svarbiausius valstybės reikalus turi spręsti politiškai atskaitingi civiliai, o profesionalių karo vadų nedera stumti į politinės kovos areną, neteisinga juos paversti konkuruojančių grupuočių aukomis“. Per visą CŽV istoriją nuo 1947 m. valdybai vadovavo tik 7 generolai ir admirolai (dažniausiai šaltojo karo laikais).
Vienodos karjeros
2003 m. spalio pabaigoje tuometinis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas pasiūlė Seimui vietoj kadenciją baigiančio Mečio Laurinkaus VSD vadovu patvirtinti vieną iš G.Grinos pirmtakų, tuometinį karinės žvalgybos vadovą Gintarą Bagdoną. Net jų biografijos ir karinės karjeros beveik vienodos – abu vienmečiai (gimę 1965-aisiais), studijavę NATO kolegijose, G.Grina 2001-2004 metais buvo Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadoje, o G.Bagdonas 1995-1998 metais tokias pat pareigas ėjo Latvijoje ir Estijoje. 2003 m. G.Bagdono kandidatūros Seimo frakcijos ir komitetai net nepradėjo svarstyti – po poros dienų prasidėjo garsusis „Prezidentūros ryšių su Rusijos įtakos agentais“ skandalas, baigęsis prezidento R.Pakso apkalta. G.Bagdonas tyliai grįžo vadovauti karinei žvalgybai.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
