Vilniui įrodinėjant savo tūkstančio metų europietiškumą, Praha perėmė Europos Sąjungos vadžias, o Bratislava gavo Briuselio apsaugą savo finansams.
Sausio 1 d. dar viena iš naujųjų ES narių, Slovakija, jau ketvirtoji, tapo euro zonos nare, o Lietuva, pirmoji iš tų dešimties valstybių, kurios 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, pasigaminusi nacionalinių euro monetų pavyzdžius ir sudariusi sutartis nukaldinti 200 mln. vienetų metalinių bendrųjų ES pinigų, dabar tik iš tolo stebi euro zonos plėtros procesą.
Europos Sąjungai vadovauti pradėjo jau antroji pokomunistinė šalis, tuo tarpu Lietuvai, kuriai būtent dabar verkiant reikia įtakingesnio vaidmens Europos Sąjungoje šalies energetinėms problemoms išspręsti, tik po ketverių metų ateis laikas stoti prie Bendrijos vairo. “Ūkininko patarėjas” paprašė lietuviškojo kol kas dar gipsinio euro kūrėjų, finansų specialistų ir politologų atsakyti, ko mūsų šalis netenka, dešimtmetį švenčiančiai euro zonai priėmus jau ketvirtąją narių laidą, o Lietuvai vis tebekartojant įvadinį euro kursą.
Per anksti iškalta data
Lietuviškas euras
“Ne tik dailininkas Antanas Žukauskas, suteikęs “išvaizdą” lietuviškiems metaliniams eurams ir eurocentams, bet, manau, ir visa Lietuva apgailestauja, kad dar neturime stabilios valiutos”,- sako A.Žukausko parodų kuratorė ir vadybininkė, teisininkė Elena Žukauskienė, “Ūkininko patarėjo” paklausta, ar skulptoriaus neima apmaudas, kad jo sukurti bendrieji ES pinigai iki šiol nepatenka į apyvartą, nors ant jų buvo iškalta 2007-ųjų data.
Nacionalinio euro kūrėjams pritrūko vaizduotės
Ant visų lietuviškųjų euro nominalų (ir smulkiausių, ir stambiausių) tas pats siužetas – piestu stovintis Vytis, o slovakų eurocentai ir eurai visiškai nepanašūs vienas į kitą – ant 1, 2, 5 eurocentų vertės monetų pavaizduota Aukštųjų Tatrų kalnų viršūnė, 10, 20 ir 50 nominalo eurocentus puošia Bratislavos pilies vaizdas, o 1 ir 2 eurų monetas – Slovakijos herbas, dvigubas kryžius, beje, pavaizduotas ir ant lietuviškojo euro raitelio skydo...
Slovakiškas euras
Margi ir Slovėnijos, Maltos, Kipro, 2007-2008 metais įstojusių į euro zoną, eurocentai bei eurai. Skulptoriui A.Žukauskui, anot jo žmonos E.Žukauskienės, niekados nekilo abejonių, kas turėjo atsirasti ant euro monetų nacionalinės pusės: Vytis ar, tarkime, Gedimino stulpai, Vilniaus Katedros siluetas, karaliaus Mindaugo karūna, o galbūt paminklas 1918 m. Nepriklausomybės kovų nežinomajam kariui. “Jeigu konkursas monetoms sukurti vyktų dabar, A.Žukauskas vėl pasirinktų Vytį. Pirmiausia, lietuviškasis euras panašus į litą (o to ir siekėme). (A.Žukauskas – ir litų monetų kūrėjas – red. past.). 2009-aisiais švenčiame Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tačiau mūsų dabartinis herbas Vytis žinomas (ne iš monetų, bet iš antspaudų) nuo gerokai senesnių laikų – jis buvo karingųjų sarmatų simbolis. Ši genčių sąjunga dar iki Kristaus gimimo gyveno teritorijoje, nusidriekusioje nuo Dunojaus upės ir Baltijos jūros iki Uralo kalnų ”,- teigė E.Žukauskienė.
Naujo konkurso nereikės?
Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario 24 d. patvirtino skulptoriaus A.Žukausko sukurtus tris gipsinius apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės modelius. 2005 m. lapkričio 17 d. Lietuvos banko Kauno skyriuje pirmą kartą viešai parodyti monetų technologiniai pavyzdžiai. “Skulptorius A.Žukauskas ne tik piešė monetų eskizus, bet ir pats liejo pavyzdžius iš gipso, kuriuos kartu su kitų autorių darbais vertino ypatingai reikli atrankos komisija, sudaryta iš dailininkų, istorikų ir kultūrininkų. Nemanau, kad Lietuvai po pirmojo bandymo nepatekus į euro zoną, antrajam mėginimui bus kuriami kitokios išvaizdos eurai, rengiami nauji konkursai. Tai jau būtų nepateisinamas valstybės lėšų švaistymas, nors Lietuvai tai būdinga...”, - svarstė E.Žukauskienė, “Ūkininko patarėjui” pasidomėjus, ar kada nors, kai Lietuva pateks į elito išsvajotą euro zoną, galios tos pačios skulptoriaus A.Žukausko sukurtos monetos.
Gelbėjimosi liemenė per sunkmetį
2007 m. gruodžio 19 d. premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės patvirtintoje valstybės konvergencijos 2007 metų programoje nurodyta, kad “turimais duomenimis, palankiausias laikas Lietuvai įstoti į euro zoną – nuo 2010 metų“. Tos Vyriausybės susisiekimo ministras, buvęs Algirdo Brazausko Vyriausybės finansų ministras, dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius “Ūkininko patarėjui” jau teigė, kad tai įvyks, geriausiu atveju, 2012-aisiais, jeigu dabartinė finansų ir ekonomikos krizė baigsis 2010 metų viduryje. “Nedrįsčiau tvirtinti, kad euro zona – gelbėjimosi ratas per sunkmetį. Tačiau valstybės, įsivedusios bendrąją ES valiutą, sulaukia šiek tiek daugiau užsienio investicijų. Euro zonos šalyse cirkuliuojančių pinigų “garantas” – pats Europos centrinis bankas, o ne nacionalinės kredito įstaigos. Dėl to ir investuotojų požiūris į 16 euro zonos šalių - kitoks, palankesnis”, – tvirtino A. Butkevičius.
Slovakų naštą užsikrovė euro zona
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys politologas Egidijus Vareikis “Ūkininko patarėjui” sakė, kad toks ankstyvas Slovakijos patekimas į elitinį euro klubą yra neabejotina šios šalies sėkmė – palyginti neseniai buvo apskritai abejojama, ar Slovakija gali priklausyti ES ir NATO. Nedaug betrūko, kad diktatoriškų polinkių premjeras Vladimiras Mečiaras, Slovakijos vyriausybei su pertraukomis vadovavęs 1990-1998 metais, būtų palikęs šalį už euroatlantinių organizacijų slenksčio. “2004 m. į ES įstojusi Slovakija padarė tai, ką mes tik dabar pradedame – ėmėsi ryžtingų, slovakams gal ir skausmingų reformų, atmetė populizmą, nors kai kas sako, kad Slovakijos valdančioji koalicija sudaryta iš populistinių partijų. Dabar slovakai savo rūpesčius spręs drauge su pirmaujančiomis ES šalimis”, - naudą, kurią Bratislava gaus iš narystės euro zonoje, apibūdino E.Vareikis.
Dvigubas buvusios Čekoslovakijos triumfas
Sausio 1-ąją, galima sakyti, išmušė buvusios Čekoslovakijos dvigubo triumfo valanda – ne tik Slovakija tapo 16-ąja euro zonos nare, bet ir jos ilgametė “vyresnioji sesė” Čekija pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungai.“Čekijos pirmininkavimas buvo numatytas iš anksto, nenukrito iš dangaus. Reikšmingesnis Prahos vaidmuo Europos Sąjungoje kai kam nėra geidžiamas dalykas, nes čekai atsargiai (o jų prezidentas Vaclavas Klausas – atvirai priešiškai) žiūri į Lisabonos (ES reformų) sutartį”, - priežastis, dėl kurių viena iš ES kūrėjų, Prancūzija, ES politinį kursą nustatinėjusi 2008-ųjų antrąjį pusmetį, labai nenoriai perdavė Bendrijos vairą Čekijai, atskleidžia politologas E.Vareikis.
Lūkesčius nuviliantis statusas
Parlamentaras primena, jog 1995 m. į ES įstojusi Suomija, pirmąkart pradėjusi pirmininkauti Bendrijai (1999 m. liepą), stengėsi, kad tą pusmetį Bendrijoje nuolat skambėtų kompozitoriaus Jano Sibelijaus (Jean Sibelius) simfonijos, europiečiai kuo dažniau kilnotų kojas pagal šokio “letkajenka” (letkio) ritmą, plepėtų “Nokia” mobiliaisiais telefonais ir kaitintųsi suomiškose pirtyse saunose. Tačiau europietiškajam suomių (lėtų, nekalbių žmonių) įvaizdžiui nepasikeitus, antrąkart (2006 m. liepą–gruodį) Suomija Europos Sąjungai vadovavo gerokai kukliau ir santūriau.
Nebus laiko anekdotams
Praha laikinąja ES politine sostine tampa pasaulinės ekonominės krizės laikais, Rusijai užsukus dujas Ukrainai, per kurią eina svarbiausi dujotiekiai į Bendrijos šalis, ir vėl atsivėrus dešimtmečiais negyjančiai Artimųjų Rytų žaizdai, todėl čekams nebus galimybės linksminti Europą šauniojo kareivio Josefo Šveiko anekdotais. Čekų premjerui Mirekui Topolanekui teks derinti ES šalių antikrizinius veiksmus. ES diplomatijos “veidu” tapęs Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Švarcenbergas (Schwarzenberg), žinomas dabartinio JAV prezidento konservatoriaus Džordžo Bušo (George W.Bush) gerbėjas, su JAV valstybės sekretore Kondoliza Rais (Condoleezza Rice) pasirašęs sutartį dislokuoti Čekijoje Amerikos kosminio skydo radarą, turės dažnai bendrauti su naująja, sausio 21 d. prisieksiančia Vašingtono administracija, vadovaujama prezidento Barako Obamos (Barack Obama), kuris pasiryžęs “revoliuciškai” keisti savo pirmtako vykdytą JAV vidaus ir užsienio politiką.
Čekija pasaldins Europos Sąjungą
Anot E.Vareikio, šį pusmetį K.Švarcenbergui teks išmokti visos ES vardu kalbėti ir apie žydų karus su palestiniečių teroristais – iki šiol Čekijos užsienio reikalų ministras dėl Artimuosiuose Rytuose besiliejančio kraujo kaltino tik Palestinos islamistus, didžiųjų ES šalių lyderiams piktinantis, kad žydų naikintuvai bombarduoja palestiniečių valdžios įstaigų pastatus-bunkerius, kuriems pastatyti sukišta šimtai milijonų eurų iš ES piliečių kišenių. “Čekai nė neslepia, kad Europos Sąjungai pirmininkaus atsargiai. Tai pabrėžia ir specialiai 2009-ųjų sausio 1-ajai sukurta čekiška politinė reklama – jos autoriai pokštauja, kad Čekija šį pusmetį bus cukraus gabaliukas, kuris pasaldins Bendriją”, - sako E.Vareikis.
Lankstus ir neaiškus pirmininkavimas
Europos Sąjunga nuolat smerkiama, kad dėl rusiškos naftos ir dujų atsižada savo principų. “Dėl Čekoslovakijos skaudžios patirties – 1968 m. Maskva tankais sutraiškė “Prahos pavasarį” – atrodytų, kad Čekija bus griežta Kremliaus kritikė. Tačiau Čekijos požiūris į Rusiją gana savotiškas. Kol rusai nežvangina ginklais prie Čekijos sienų, čekai raminasi, kad Maskvos nėra ko bijoti. Jų Rytų politika bus lanksti ar gudri, bet ne tokia aiški kaip Lenkijos ir trijų Baltijos šalių”, - apžvelgęs naujausius ES geopolitinius įvykius, teigia politologas E.Vareikis.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
