Ankstesniems Lietuvos prezidentams Algirdui Brazauskui ir Valdui Adamkui teko vienodas dvasinis išbandymas - ar vykti į Maskvą švęsti sovietų pergalės prieš nacionalsocialistus 50-ųjų ir 60-ųjų metinių. Abu politikai, nors ir ilgai svarstę, delsę iškart atmesti kvietimą, dešimtis kartų skaitinėję ta tema surengtų visuomenės apklausų duomenis, 1995-ųjų ir 2005-ųjų gegužės 9-ąją liko Vilniuje. Kremlius jau sudarinėja “pergalės dienos” 65-ųjų metinių scenarijų ir 2010 m. gegužės 9-ąją į iškilmes kviečiamų valstybių vadovų sąrašą. “Rusijos draugams” Maskva neoficialiai žada prekybos lengvatų ir pigesnių energetinių išteklių, o “SSRS lemiamo įnašo gelbstint pasaulį nuo rudojo maro menkintojams” grasinama nepirkti jų žemės ūkio produkcijos. “Ūkininko patarėjo” duomenimis, dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, dėl Maskvos laužomų tarptautinės prekybos taisyklių kaltinanti savus verslininkus, kitų metų gegužės pradžioje gali pasielgti priešingai, nei jos prašys buvę Lietuvos partizanai ir tremtiniai, netekę sveikatos SSRS kalėjimuose ir vergų stovyklose.
Vakarų dalyvavimas nebūtinas
Rusija ir jos vasalai iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) 2010-uosius paskelbė “Didžiojo tėvynės karo veteranų metais”. Spalio 9 d. Moldovos sostinėje Kišiniove susirinkę NVS prezidentai ir ministrai pirmininkai nutarė, kad visa posovietinė erdvė privalo “tinkamai paminėti didžiosios pergalės 65-ąsias metines”. Iki 2010 m. gegužės 9 –osios rengiamų sporto varžybų, muzikos festivalių, mokslinių konferencijų šūkis bus “Nugalėjome visi kartu”. 1995 m. ir 2005 m. gegužės 9-ąją Kremlius į Maskvą stengėsi sukviesti kuo daugiau valstybių vadovų iš viso pasaulio, kad įrodytų jiems, jog Rusija atsigauna po SSRS subyrėjimo. Nors ir kitais metais Maskva mėgins į savo stalinistinių iliuzijų mugę įtraukti visą planetą (Kremlius reikalauja, kad 2010 m. gegužę iš Jungtinių Tautų tribūnos oficialiai būtų pasmerkti mėginimai “apjuodinti Europos išvaduotoją sovietų karį”), tačiau dabar Rusijos valdžia labiau linksta padaryti pergalės dieną “šeimynine švente”. Į Maskvą gražiuoju ar piktuoju bus kviečiamos atvykti visų buvusių SSRS respublikų galvos. 2010 m. gegužės 9 d. vyks neoficialus NVS lyderių susitikimas.
Sava tarp svetimų
Vos D.Grybauskaitė buvo išrinkta prezidente, Maskva ėmė vieną po kito siųsti ženklus, kad naujoji Lietuvos vadovė, prižadėjusi neerzinti Rusijos, laukiama šioje šalyje. Gal lėmė tai, kad D. Grybauskaitė priklauso Sankt Peterburgo (Leningrado) A.Ždanovo valstybinio universiteto “Alumni” bendrijai, kurios nariai - šios aukštosios mokyklos absolventai. A.Ždanovo universiteto “alumnatai” yra ir dabartinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, ir premjeras Vladimiras Putinas. Pasak Vakarų analitikų, Kremlių dabar valdo Sankt Peterburgo klanas, kuris nurodinėja šalies žiniasklaidai, ką ir kaip rašyti, kišasi į ekonomiką, baudžia klanui nepaklūstančius verslininkus, parenka kariuomenės vadus ir faktiškai skiria teisėsaugos struktūrų pareigūnus, pirmiausia kilusius iš Leningrado ir ypač A.Ždanovo universiteto auklėtinius. Po D. Grybauskaitės pergalės per Lietuvos prezidento rinkimus rusų spauda familiariai rašė, kad laimėjo “Piterio mergina”.
Sutrukdė Čečėnijos karas
Ankstesnieji Lietuvos prezidentai Maskvoje lankydavosi vidutiniškai po vieną kartą per savo kadenciją: Algirdas Brazauskas – 1997 m., V.Adamkus – 2001 m.(tiesa, pastarasis į Rusijos sostinę dar buvo nuvykęs 2007 m. balandį, per pirmojo RF prezidento Boriso Jelcino laidotuves). A.Brazausko kelionę į 1995 m. “pergalės dienos” iškilmes sutrukdė pirmasis Čečėnijos karas. Tuo metu Lietuvos savivaldybės viena po kitos pripažino rusų bombarduojamos Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nepriklausomybę, dešinioji opozicija stebėjosi, kodėl to paties nedaro centrinė kairiųjų valdžia, o Kremlius prieš 14 metų per gegužės 9-osios paradą planavo ant drėgno, purvino Raudonosios aikštės grindinio prie Lenino mauzoliejaus sumesti parklupdytos Čečėnijos vėliavas, panašiai kaip Stalino įsaku 1945 m. birželio 24 d. toje pačioje vietoje buvo nusviesti sumuštų nacionalsocialistinės Vokietijos SS ir Vermachto divizijų “štandartai”. Buvęs Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas “Ūkininko patarėjui” sakė: “Tokiomis aplinkybėmis kelionė į Maskvą būtų buvusi politinė savižudybė”.
Valdo Adamkaus atsisakymo paslaptis
Kodėl V.Adamkus 2005 m. gegužės 9-ąją atsisakė vykti į Maskvą – iki šiol mįslė. Lažybų punktuose tuomet buvo daugiau statančių, kad jis tiesiogiai stebės karinį paradą Raudonojoje aikštėje. Juk V.Adamkus nepasirašė nė vieno iš Seimo gauto įstatymo ar potvarkio, galėjusio “ideologiškai užgauti Rusiją” – grąžino parlamentarams įstatymo dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo projektą, atsisakė valstybės teisės aktu paskelbti Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16-osios nepriklausomybės deklaraciją, rūsčiai pasmerkė Seimo bandymus į svarbiausių valstybės istorinių įvykių sąrašą įtraukti 1941 m. birželio 23-25 dienų sukilimą prieš sovietus.
Vizitas bus netikėtas
Kremliui ir Rusijos federalinei saugumo tarnybai artima informacijos agentūra “Regnum.ru” po D.Grybauskaitės priesaikos pranešė, kad rengiamas Lietuvos prezidentės vizitas į Maskvą. Agentūra nepaaiškino, kieno iniciatyva. Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška miglotai kalbėjo: “Per artimiausius du tris mėnesius toks vizitas tikrai nenumatomas, o kaip bus ateityje - sužinosime". “Regnum. ru” vyriausiasis redaktorius, buvęs svarbiausiasis Kremliaus viešųjų ryšių specialistas Modestas Kolerovas, ir visi šios agentūros apžvalgininkai ėmė nurodinėti Lietuvos diplomatams, kokiomis sąlygomis D.Grybauskaitė galėtų būti pakviesta į Maskvą. Anot Rusijos ekspertų, “nesenų žaizdų” (50 sovietų okupacijos metų) nereikėtų aitrinti (prisiminti) - bendrų sąlyčio taškų derėtų ieškoti žvalgantis po daug žilesnę senovę.
Lietuvius su rusais vienija Perkūnas
Proga drauge švęsti gali būti, pavyzdžiui, Griunvaldo (Tanenbergo) (lietuviškai – Žalgirio) mūšio 600-osios metinės. Juk tada, 1410 m. liepos 15 d., trys rusų Smolensko pulkai išgelbėjo vokiečių kryžiuočių puolimo neatlaikiusią ir iš mūšio lauko pabėgusią lietuvių kariuomenę. Šiemet rugsėjo 1 d. Rusijos premjeras V.Putinas netikėtai apsilankė Lenkijoje ir drauge su lenkais minėjo 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, nors šias pasaulines skerdynes, kurių pirmąja auka tapo Lenkija, sukėlė Maskva drauge su Berlynu. Rusijos prezidentas D.Medvedevas taip pat “nelauktai” kitų metų liepos 15 d. galėtų atsirasti Lenkijos Griunvaldo apylinkėse, po to - ir Vilniuje.
Tačiau Rusijos istorikai norėtų “peršokti” ir keletą viduramžių datų – 1605-1618 metus, kai lenkų ir lietuvių okupantai puldinėjo Maskvos kunigaikštystę, bei 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusį Saulės mūšį, nes pasalūnai žemaičiai tada nukovė ne tik vokiečių kalavijuočių ordino didįjį magistrą drauge su pusšimčiu riterių, bet ir 180 narsiųjų Pskovo karių. Rusijos istorikai ypač ragina branginti tuos laikus, kai lietuvių ir rusų karžygiai prašydavo to paties dangiškojo globėjo Perkūno pagalbos priešams įveikti. Apskritai Lietuvos didžioji kunigaikštystė su jos senovine slavų (rusų) kalba parašytais statutais, kaip ir Kijevo Rusia – rusų sieloms artimos sąvokos.
Šalies dvasinis klimatas pasikeitė
2005 m. pavasarį Lietuvos visuomenė beveik vieningai atkalbinėjo prezidentą V.Adamkų nuo kelionės į imperializmo tvaiko apimtą Maskvą. Kitokios nuomonės laikėsi nebent keli stambūs, Rusijoje savo kapitalus investavę verslininkai ir Vakarų pakrantės oligarchas, trąšų magnatas Bronislovas Lubys. Šiandien vaizdas kitoks. Lietuviams pieno gamintojams Rusijos valstybinės fitosanitarijos ir veterinarijos tarnybos vadovas Sergejus Dankvertas pasidarė svarbesnis viršininkas už Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Kazimierą Lukauską. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jau tapo kone Maskvos didžiojo teatro filialu – jame dažniausiai skamba rusų žvaigždžių bosai, baritonai ir sopranai. Rusijos žiniasklaida nurodo, kokius šūkius reikėtų skanduoti per įsiūčio mitingus prie Lietuvos Prezidentūros: “Paskutinio Europos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos valdomoje šalyje pedofilijos nėra. V.Putinas per kelias akimirkas sutvarkytų pedofilus. O jūs, prezidente D.Grybauskaite?!” O Valstybės gynimo taryba vien tik čiaudi bei trinasi akis nuo baltarusių ir rusų tankų, sutelktų į didžiules jungtines pratybas prie Lietuvos sienos, keliamų dulkių.
Prezidentė D.Grybauskaitė jau sulaužė vieną nerašytą Lietuvos vadovų elgesio taisyklę – vos prisiekusi pirmiausia aplankė ne kaimyninę Lenkiją, bet Švediją. Kurioje sostinėje ir kokias iškilmes (Europos ar “didžiosios pergalės” dieną) Lietuvos prezidentė švęs kitų metų gegužės 9-ąją?
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
