antibiotikai

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno klinikose sėkmingai atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiotos (virškinamąjame trakte gyvenančių bakterijų) transplantavimo procedūra. Pirmasis pacientas – po antibiotikų kurso sunkiu infekciniu žarnyno uždegimu susirgęs 55 metų vyras. Į Kauno klinikų gastroenterologijos skyrių jis paguldytas dėl užsitęsusio viduriavimo ir karščiavimo. Šie negalavimai ligonį kankino daugiau nei mėnesį.

Tai įvyko 1928 m., kai anglų biologas Aleksanderis Flemingas po vasaros atostogų grįžo į darbą. Tyrėjas petri lėkštelėse augino bakterijų kultūras. Ir kažin kas jas užkrėtė. Šalia bakterijų stafilokokų augo nepageidaujamas pelėsinis grybas. Aplinkui grybą bakterijos nesidaugino. Kaip tai gali būti? Mokslininkas suprato, kad grybo išskyros slopina bakterijų augimą. Toji medžiaga buvo pavadinta penicilinu. Pirmuoju antibiotiku pasaulyje.

Antibiotikai – vienas didžiausių praėjusio amžiaus medicinos laimėjimų, tačiau neteisingas ir besaikis jų vartojimas gali pridaryti daugiau žalos nei pagelbėti. Svarbu suprasti, kas yra antibiotikai, mokėti teisingai juos vartoti ir visuomet vadovautis gydytojų nurodymais. Kiekvienais metais lapkričio 18 d. Lietuvoje ir kitose šalyse minima Europos supratimo apie antibiotikus diena.

Na, nesileisime į diskusiją, ar antibiotikai gerai, ar blogai, skeptikų to klausti geriausia tada, kai jie guli lapinėje Laplandijoje, žiemą, svaiginami 40 laipsnių vidinio karčio. Nors 9 iš 10 atvejų apsieiname be antibiotikų, kartais tenka paklausyti gydytojų. Va tada ir būdavo. Vincui (2,5 m.) paskiria geriamus antibiotikus.

Šaltuoju metu laikotarpiu stebimas didesnis ne tik peršalimo ligų, bet ir makšties susirgimų skaičius. Peršalus dažnai tenka naudoti antibiotikus, po kurių prasideda grybelinis makšties uždegimas. Kaip tai susiję? Makštis – nėra sterili terpė Makštyje, kaip ir kitose žmogaus organizmo vietose gausu bakterijų, kurios dirba „gerus darbus“, yra žmogui naudingos. Mokslinių tyrimų duomenimis, sveikoje makštyje gyvena nuo 5 iki 15 rūšių mikroorganizmų.

Kiekvieno vaistinėlėje yra nuskausminamųjų, kuriuos vaistinėse parduoda be recepto. Mokslininkai išsiaiškino, kad šie vaistai gali padėti ir kovoje su antibiotikams atspariomis bakterijomis. Nustatyta, kad nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV) kovoja su bakterijomis. Tiesa, kiek kitaip nei mums įprasti antibiotikai: NPV sustabdo bakterijos dauginimąsi arba atsistatymą, todėl po kurio laiko ji žūva, rašo newscientist.com. Dr.

Nerimas, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme. Kai kurių bakterijų atsparumas paskutiniams efektyviems antibiotikams dramatiškai didėja. Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo duomenis, ligoninėse plintančių bakterijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą, sepsį – klebsielių (Klebsiella pneumonia) dauginio atsparumo dažnis 2006 m. buvo 2,9 proc., o 2011 m. 43,1 proc.

Specialistai skambina pavojaus varpais: jei nepažabosime antibiotikų naudojimo, prarasime gebėjimą kovoti su infekcijomis ir jau po kelių dešimtmečių paprasčiausios operacijos gali būti mirtinai pavojingos. Viešai nė vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovės vadovas neprisipažins, kad ūkyje kartais be svarbaus reikalo naudoja nelegaliu būdu įsigytus antibiotikus.

Rita ŽADEIKYTĖ Šalyje kilus kiaušinių skandalui, kai buvo viršyta antimikrobinės medžiagos norma, skaitytojai sunerimo: iš prekybos centrų užterštus kiaušinius išėmė, o kas spėjo juos nusipirkti, – valgo nuodą? „Šiaulių kraštas“ aiškinosi, kaip atskirti tos partijos kiaušinius, ar nekenksminga lietuviška paukštiena.

Kas atsitiks, kai antibiotikai, kuriuos kasdien ligoninėse naudojame įprastinėms infekcijoms gydyti, taps nebeveiksmingi? Galima sakyti, kad tokia situacija šiuo metu jau klostosi. Nauji vaistams atsparių bakterijų štamai dygsta lyg grybai po lietaus – daugiausia dėl to, kad juos dažnai vartojame visiškai be reikalo.

Daugiau nei 40 procentų pacientų, kurie kenčia dėl chroniškų nugaros skausmų, galėtų būti gydomi antibiotikais ir išvengti operacijų, skelbia „The Guardian“. Mokslininkai nustatė, kad daugumą rimtų nugaros skausmų sukelia bakterinės infekcijos. Šis atradimas reiškia, kad tiems pacientams, kurie kenčia nuo nugaros skausmų, nereikės daryti operacijos, o negalavimą bus galima išgydyti antibiotikais.

JAV vyriausybinių institucijų atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje amerikietiškos mėsos knibžda antibiotikams atsparios bakterijos, pramintos supervabalais. Kaip praneša „The New York Times“, daugiau nei pusėje tirtos kiaulienos bei maltos kalakutienos ir jautienos JAV vyriausybinės institucijos aptiko antibiotikams atsparių bakterijų.

Atsparumas antibiotikams kelia „apokaliptinę“ grėsmę žmonių sveikatai. Kariaujame su „košmariškomis bakterijomis“ ir šį „karą“ pralaimime. Tokios kalbos, girdimos iš žymiausių JK ir JAV medicinos autoritetų – paprastai labai atsargiai pasirenkančių ždžius – atspindi situacijos, kurioje jie mano mus visus esant, nenormalumą.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Dėl atsparumo antibiotikams žmonija atsidurs tokioje padėtyje, kokioje buvo iki jų atsiradimo: tokios ligos kaip tuberkuliozė ar vidurių šiltinė gali tapti nepagydomos, tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Mikrobiologijos skyriaus vedėjas Pranas Žlabys.

Augantis bakterijų atsparumas antibiotikams kelia ne mažiau rimtą grėsmę kaip terorizmas, teigia vyriausioji Anglijos gydytoja profesorė Selė Deivis (Sally Davies). Apie tai informuoja BBC. Pasak S. Deivis, jau po 20 metų įprasčiausios operacijos gali tapti mirtingai pavojingos, jeigu bus prarastas gebėjimas kovoti su infekcijomis. „Jeigu nesiimsime priemonių, galime nusiristi iki 19-ojo amžiaus situacijos, kai žmonės mirdavo nuo užkrėtimo per paprasčiausias operacijas.

Mėsos gamyboje vis plačiau naudojami antibiotikai ne tik silpnina organizmo imunitetą, bet ir gali sukelti naujų vaistams atsparių ligų epidemiją, perspėja JAV mokslininkai. Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė du svarbius dokumentus, kuriuose apibendrinami antibiotikų naudojimo mėsos gamyboje tyrimų rezultatai.

Ligoniai vis dar stengiasi suminkštinti vaistininkų širdis ir įsigyti vaistų be recepto. Mirtimi pasibaigusios gripo komplikacijos sukėlė didelį visuomenės nerimą. Pasirodė, kad tereikia menko viruso, ir gyvybė gali atsidurti mirtiname pavojuje. Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vadovė gydytoja Violeta Šimėnienė sako, kad pacientams pats laikas pamiršti savigydą ir sunegalavus kreiptis į šeimos gydytoją.

Didžiosios Britanijos ekspertai sako, kad antibiotikams atsparios ligos kelia vis didensę grėsmę žmonėms, rašo The Guardian. Didžiojoje Britanijoje parlamentarams siūloma į nacionalinį rizikų registrą įtraukti antibiotikams atsparias ligas. Medicinos atstovai įspėjo Parlamento narius apie tai, kad daugėja vaistams atsparių ligų, kurios gali sukelti nacionalinį pavojų, lyginamą su teroristų atakomis, gripo epidemijomis ar potvyniais.

 Britanijos vyriausioji medicinos pareigūnė įspėja parlamento narius, kad didėjantis ligas sukeliančių bakterijų atsparumas vaistams gali sukelti žmonijos katastrofas, kurios prilyginamos teroristiniams išpuoliams, masiniams potvyniams ar net apokalipsei. Dame Sally Davies teigia, kad antibiotikai praranda savo efektyvumą nerimą keliančiu greičiu, tad ši problema vyriausybės turi būti įtraukta į nacionalinių kritinių atvejų registrą.

 Susirgęs mažasis – didžiausias jaunos šeimos rūpestis. Staiga vaikui pradėjus karščiuoti, sloguoti ar kosėti sugriūva visi šeimos planai. Tada stengiamasi griebtis bet kokių žinomų priemonių, kurios galėtų padėti atžalai pasijusti nors kiek geriau. Tačiau tarp tėvų sklando daugybė mitų, kuriais vadovautis neverta. Du mažus vaikus auginanti laidos „Mamyčių klubas“ vedėja Eglė Skrolytė teigia, kad neturi ypatingų receptų, kaip gydyti peršalusį vaiką.

Šiuolaikinėje visuomenėje susidariusi klaidinga nuomonė, kad vos tik susirgus, reikia „griebtis“ antibiotikų, esą jie padeda nuo visų negalavimų. Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną,  Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ragina žmones atsakingiau elgtis su antibiotikais, nevartoti jų vos pradėjus negaluoti ir suprasti nereikalingo jų vartojimo pasekmes. Dėl antibiotikų vartojimo pirmiausia reikia konsultuotis su šeimos gydytoju.

Atkreipti visuomenės dėmesį į reiškinį, kuris visame pasaulyje kelia susirūpinimą - didėjantį atsparumą antibiotikams ne tik medicinoje, bet ir veterinarijoje, siekiama lapkričio 18-ąją minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną. Minint šią dieną, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), norima akcentuoti būtiną bendrą pasaulio požiūrį į žmonijai svarbias problemas bei vienyti pastangas joms įveikti.

Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas,– jie nepadės pasveikti nuo virusų sukeltų ligų, tokių, kaip peršalimas ar gripas, – Europos supratimo apie antibiotikus dienos proga, kuri minima kasmet lapkričio 18 dieną, primena Higienos instituto specialistai. „Antibiotikai – tai specialiai kovoti su bakterijomis sukurti vaistai, – jie naikina bakterijas arba sustabdo jų augimą“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Pacientų saugos skyriaus vyr.

Pastebima, kad kone kas antras vaistinėse besilankantis žmogus prašo jiems nepaskirtų antibiotikų. Šie stiprūs vaistai anksčiau buvo vartojami tik būtiniausiu atveju, šiandien jais norima gelbėtis nuo menkiausio negalavimo. Piktnaudžiauti antibiotikais pavojinga. Ar tikrai žinote, kaip ir kada juos vartoti? Lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje bus minima supratimo apie antibiotikus diena. Kasmet šią dieną bandoma atkreipti dėmesį į atsakingą šių vaistų vartojimą.

Šių metų spalio mėnesio moksliniame medicininiame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" buvo išspausdintas straipsnis apie mikroorganizmų atsparumą ir infekcijas. Jame teigiama, kad gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūva, tačiau dalis jų išlieka gyvybingos ir įgyja atsparumą vartotiems vaistams. Antibiotikai tampa neveiksmingi.

Antimikrobinio atsparumo didėjimas yra tiesiogiai susijęs su neracionaliu antibiotikų naudojimu medicinoje ir gyvulininkystėje. Tai – daugelio valstybių problema, tačiau jos aktualumas priklauso nuo antibiotikų naudojimo kultūros bei sveikatos politikos atskirose šalyse. Šiaurės Europoje  taikoma antibiotikų naudojimo žmonėms ir gyvūnams politika yra griežta, todėl ten jiems atsparių padermių augimas pristabdytas ir yra kontroliuojamas. Pietų Europos valstybėse situacija  kitokia.

Šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai besivystant technologijoms ir mokslui, lieka vis mažiau nepagydomų ligų. Kasmet mokslininkai atranda vis naujų vaistų, o žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja. Atrodytų, viskas klostosi teigiama linkme, bet sveikatos specialistai įžvelgia tam tikrų problemų, kurios kyla dėl ne visada atsakingo ir galbūt ne visada būtino antibiotikų vartojimo.

Vištiena – mėsa, nuo seno laikoma viena sveikiausių ir labiausiai tinkančių tiek mėgstantiems pavalgyti, tiek dietiniam valgiaraščiui ir sveikstant po sunkių ligų. Tačiau vis dažniau pasigirsta bauginančių gandų, esą vištiena pastaruoju metu – ne tik mažiau maistinga, bet gali būti net žalinga. Kaip yra iš tiesų? Vištiena – sveikas ir maistingas produktas Dietologai vištieną vertina kaip vieną geriausių gyvulinių baltymų šaltinių, būtinų raumeniniam audiniui formuoti.

Trilijonams žarnyno bakterijų iškilo mirtina grėsmė. Pernelyg dažnas antibiotikų naudojimas lėmė ne tik supermikrobų atsiradimą, bet ir pakeitė mūsų organizme gyvenančias bakterijas. Yra ženklų, kad nauja žarnyno flora gali būti atsakinga už besiplečiančius juosmenų matmenis. Pastaruosius 70 metų antibiotikų naudojimas augo. Dabar jei dažnai paskiriami, kaip atsargos priemonė, kai ligos priežastis dar nebūna patvirtinta bakterinė infekcija.

Pastaraisiais metais virusai ir bakterijos tampa vis atsparesni antibiotikams. Laikas nuo laiko atsiranda pranešimų apie vienas ar kitas infekcijas, su kuriomis nepajėgūs kovoti net patys stipriausi antibakteriniai vaistai. Kova su penicilinu 2009 m. Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėta, kad lytiniu keliu perduodama gonorėja tampa atspari vaistams – gonokokas ėmė sparčiai prisitaikyti prie antibiotikų.

Žmonės tapo tokie atsparūs antibiotikams, jog tai gali reikšti šiuolaikinės medicinos pabaigą, perspėja PSO vadovė. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) generalinės direktorės Margaret Chan, bet kuris antibiotikas gali tapti nebeveiksmingas ir taip padaryti įprastines operacijas nebeįmanomomis, rašo telegraph.co.uk.

Nors Lietuvoje praėjusiais metais, kaip ir užpernai, antibakterinių medžiagų liekanų maisto produktuose nebuvo nustatyta, ant laurų užsnūsti neketinama. Šiemet papildomai bus tiriami pesticidai sviesto mėginiuose bei arseno ir gyvsidabrio likučiai gyvūnų mėsoje, piene, žuvyse. Specialistai primena, kad vaistus ūkiniams gyvūnams gali paskirti tik veterinaras, o iš gyvulių gautą produkciją leidžiama naudoti tik tuomet, kai iš jų organizmo pasišalina visi antibiotikų likučiai.

Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad pirminis hepatito C vakcinos bandymas teikia vilčių, informuoja BBC. Hepatitu C užsikrėtę žmonės gali ne vienerius metus nežinoti apie savo ligą. Per tą laiką virusas stipriai pažeidžia kepenis. Jungtinėje Karalystėje iki 500 tūkst. žmonių gali būti užsikrėtę šia liga. Manoma, kad visame pasaulyje hepatitu C yra užsikrėtę apie 170 mln. žmonių. Virusas plinta per kraują, pavyzdžiui, dalijantis adatomis.

Žurnalistas Algimantas Čekuolis ketvirtadienį paguldytas į Antakalnio ligoninę. Ligoninėje jam diagnozuotas abiejų plaučių uždegimas, tačiau sveikatos būklė gerėja. Šiuo metu jam lašinami antibiotikai ir tikimasi, kad žurnalistas ligoninėje ilgai neužsibus.

Ar žinojote, kad netinkamai vartojami antibiotikai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti jūsų sveikatai? Ar žinojote, kad šiais vaistais negalima gydyti peršalimo ar gripo? Jau penktus metus lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antibiotikus dieną Lietuvoje ir kitose šalyse gyventojai raginami atsakingai gydytis antimikrobiniais vaistais ir juos vartoti tinkamai. Veikia bakterijas Antibiotikai kitaip dar vadinami antimikrobiniais vaistais.

Nelegali prekyba vaistais keliasi į internetą. Tačiau specialistai įspėja, kad niekas negali garantuoti vaistų kokybės, nėra garantijos, kad neįsigysite klastotės. Kai kurie siūlomi medikamentai gresia mirtinu nukraujavimu. Neslėpė nelegaliai prekiaujantis Nors įvairiais vaistais be reikiamų leidimų prekiaujančių „vaistininkų“ pareigūnai retkarčiais pričiumpa miesto turgavietėse, jų prekyba klesti internetinėje erdvėje.

Spalio 6 d. iš VšĮ  Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo gautas pranešimas, kad spalio 5 d. 18 metų amžiaus moksleiviui, gyvenančiam ir besimokančiam Palangoje, buvo diagnozuota meningokokinė infekcija. Epidemiologinio tyrimo metu, kurį atliko Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai,  buvo nustatyta, kad ligoniui spalio 5 d. apie 3-4 valandą pakilo aukšta temperatūra, labai skaudėjo galvą, atsirado bėrimas, vėmimas. Spalio 5 d. vakare jis buvo hospitalizuotas.

Kai už lango toks žvarbus lietus, peršalti galima ir vasarą. Anot medikų, visų pirma vasara yra anginų metas, tačiau šiam laikui būdinga ir sloga, gerklės uždegimas, laringitas bei faringitas. Rimtai susirgus, kreipkitės į medikus, bet nepamirškite ir gerų efektyvių „liaudiškų“ būdų. Šeimos gydytojas Renatas Dainius primena, kad kreiptis į gydytojus reiktų, jei kūno temperatūra pakilusi aukščiau 38ºC, vargina stiprus kaulų, raumenų, sąnarių skausmas, sunkus kosulys, prakaitavimas.

Produkcija su ženklu „Ekologiška“ vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšelyje ir tampa lyg savotiška mada. Prekybos centruose gausėja prekių lentynos, kuriose išdėliota ekologiška produkcija, turguose ūkininkai kabina sertifikatus, kad jų produkcija – ekologiška.

Apie tai, kad žmonės tampa neatsparūs antibiotikams, kalbama vis dažniau. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema „Vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai. Netinkamai gydantis šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi“ aktuali ištisus metus. Medikai sako, jog net ir dešimtmečius, nes padėtis tampa tragiška: ir toliau neatsakingai vartojant antibiotikus, gali nutikti taip, kad banalios infekcijos taps nepagydomos.

Vien tik Europos Sąjungos šalyse dėl atsparių bakterinių infekcijų kasmet miršta apie 25 tūkstančius žmonių. Ir pagrindinė to priežastis – netinkamas, neracionalus antimikrobinių vaistų naudojimas. Balandžio – 7-ąją visame pasaulyje paminėta Sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija šiais metais atkreipia visuomenės dėmesį į neatsakingą antimikrobinių  vaistų vartojimą.

Nepageidaujami įnamiai pagaliau galės nuveikti ką nors naudingo. Britų mokslininkai atrado, kad tarakonų smegenyse yra medžiagų, galinčių tapti naujos kartos antibiotikais. Tarakonai ir į juos panašūs vabzdžiai turi gynybos mechanizmą nuo bakterijų, kuris išsivystė gyvenant antisanitarinėmis sąlygomis. Per eksperimentus Notingemo universitete tarakonų ir skėrių smegenų ir nervų sistemos audiniai nužudė daugiau nei 90 proc.

Belgas tapo pirmąja iš Pietų Azijos kilusios taip vadinamosios „superbakterijos“, kurios neįveikia net stipriausi antibiotikai, auka.Tai paskatino nuogąstavimus, kad bakterija, kuria užsikrėtė dešimtys žmonių Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje, pasklis visame pasaulyje. Auka bakterija užsikrėtė kai buvo gydoma Pakistano ligoninėje, o birželį mirė, penktadienį žiniasklaidai teigė Briuselio ligoninės gydytojas. „Keliaudamas Pakistane jis pakliuvo į automobilio avariją.

Kaip praneša BBC, Didžiosios Britanijos ligoninėse rastas naujas mikrobas, atsparus netgi patiems stipriausiems antibiotikams. Gydytojai teigė, kad ši bakterija, tikėtina, atkeliavo kartu su pacientais iš Indijos ir Pakistano. Jie šiose šalyse darydavosi kosmetinės chirurgijos operacijas. Nors tik 50 atvejų identifikuota Didžiojoje Britanijoje, tačiau bijoma, kad bakterija išplis po visą pasaulį.