Tai ne tik reiškia didesnius iššūkius negaluojantiems, bet ir ilgainiui mažėjantį pačių vaistų veiksmingumą. Tad kaip juos vartoti teisingai ir iš tiesų jais pagelbėti organizmui?
Vartoti galima tik paraidžiui klausant gydytojo
Antibiotikai – medžiagos, slopinančios mikrobų dauginimąsi ir augimą arba tiesiog juos naikinančios. Jų prireikia gydant bakterines infekcijas, kurios be antibiotikų pagalbos gali būti net pavojingos gyvybei.
Šiandien mirtis nuo plaučių uždegimo jau yra labai retas reiškinys, nutinkantis nebent dėl to, jog sergantysis laiku negavo antibiotikų. O štai iki jų išradimo 1928-aisiais net aktyviai gydantis, mirtys nuo plaučių uždegimo nebuvo kažkas neįprasto.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, jog antibiotikai skirstomi į skirtingas farmakologines grupes, turinčias skirtingus veikimo principus. Būtent todėl gydytojai visuomet labai aiškiai apibrėžia vartojimo trukmę bei instrukcijas, kokiu paros metu juos vartoti – kitaip vaistai tiesiog neveiks.
„Kartais žmonės klaidingai supranta, kas yra antibiotikai ir bando juos pirkti vos pajutę peršalimo požymius. Gerai, jei prašyti jų jie ateina į vaistinę, nes tuomet galima jiems papasakoti, kuo šis įsitikinimas klaidingas.
Tačiau sužinome ir atvejų, kai žmonės savarankiškai ima gerti kadaise gydytojo išrašytus antibiotikus, kurių anksčiau nepabaigė. Tai – dvi klaidos viename, nes jei gydytojas skiria antibiotikų gydymą, jį reikia tęsti tiek, kiek liepta, net jei jaučiatės geriau, o jei antibiotikai nepaskirti, juos vartodami jūs tik silpninate savo imunitetą“, – aiškina vaistininkė.
Antibiotikų derinimas su kitais preparatais
Peršalimus antibiotikais gydyti žmonės renkasi todėl, jog neteisingai suvokia pačią jų funkciją. Jie patys nemažina temperatūros, nemalšina skausmo, nelengvina atsikosėjimų ir apskritai nėra veiksmingi gydant peršalimą.
Antibiotikai kovoja su infekcijomis ir gali įveikti bakterinius plaučių ar gerklės uždegimus, bet ne paprasčiausią gerklės perštėjimą.
„Antibiotikai suveikia ne greičiau kaip po dienos ar dviejų vartojimo, bet net ir tada jie tik pašalina negalavimo priežastį, tačiau simptomai kurį laiką gali ir nepakisti.
Todėl, vadovautis logika, jog gydytojas išrašė antibiotikus ir parekomendavo vaistus nuo kosulio, tai galima pirkti pirmuosius ir pamiršti antruosius, yra labai ydinga – tai skirtingi preparatai su viena kitą papildančiomis funkcijomis“, – teigia J. Skinderskienė.
Kaip ir visuomet vartojant kelis skirtingus preparatus, egzistuoja rizika, jog jie tiesiog nederės vienas su kitu – būtent todėl reikia medicinos profesionalus informuoti apie visus jau vartojamus preparatus, o perkant naują pakuotę nuo kosulio, slogos ar pykinimo, rinktis ne savo nuožiūra, bet remiantis profesionalų patarimais.
„Problema dažnai ta, jog žmogus mąsto dar turintis kitokių vaistų nuo kosulio ir nepagalvoja, jog yra aiški priežastis, kodėl gydytojas liepė pirkti labai konkretų preparatų. Net tarp antibiotiko ir nereceptinio vaisto egzistuoja nesuderinamumo rizika. Pavyzdžiui, vaistai, kurių sudėtyje yra teofilino, gali padaryti antibiotikus neveiksniais“, – pasakoja ekspertė.
Neteisingai vartojant – pagalba kitoms ligoms vystytis
Specialistė aiškina, jog antibiotikų vartojimo griežtai negalima derinti su alkoholiu, nes šis paskatina preparatų irimą skrandyje bei tuo pačiu apkrauna kepenis.
Geriant kai kuriuos antibiotikus, patartina vartoti kuo mažiau pieno bei greipfrutų ar jų sulčių – net šie produktai dideliais kiekiais gali susilpninti antibiotikų veikimą. O maistas jiems trukdo greitai rezorbuotis iš virškinamojo trakto, todėl vartoti juos reikia arba prieš, arba tarp valgymų.
„Antibiotikai turi tiek skirtingų sąveikų su kitomis medžiagomis, kad visų jų neišvardinsi. Ir su lidokainu, ir su novokainu, ir su erekcijos sutrikimų vaistais, ir su raminančiais, ir su vaistais su kofeinu antibiotikai gali turėti šalutinių poveikių. Kartu su antibiotikais vartojant kitą vaistą be jokios išimties būtina tartis su gydytojų arba vaistininku“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vedėja J. Skinderskienė.
Neteisingas antibiotikų vartojimas iš esmės kenkia ne vien pačiam pacientui, bet ir visam gydymo metodui – taip auga bakterijų atsparumas, kas reiškia, jog kuo daugiau žmonių gydytojo paskirtus preparatus vartoja neatsakingai, tuo blogiau visiems.
„Kiekvienas vaistas, net ir nereceptinis, neteisingai naudojamas gali pakenkti. Todėl žmonės privalo nebijoti klausti ir tikslintis – jei įtariate, jog kažkas ne taip, visada geriau paklausti gydytojo ar vaistininko.
Juk paklausus blogiausiu atveju paaiškės, kad sugaišote laiką, o štai nepaklausus blogiausiu atveju galima ir labai radikaliai pabloginti savo savijautą“, – teigia vaistininkė.
