Šeimos gydytojas Renatas Dainius primena, kad kreiptis į gydytojus reiktų, jei kūno temperatūra pakilusi aukščiau 38ºC, vargina stiprus kaulų, raumenų, sąnarių skausmas, sunkus kosulys, prakaitavimas. „Jei simptomai – tik kiek šoktelėjus temperatūra ir varvanti nosis, padės įvairūs homeopatiniai vaistai ir liaudies išbandyti metodai“, – neabejoja medikas.
Bakterijos ir virusai. Kuo skiriasi?
Šeimos gydytojas akcentuoja, kad bakterinių ir virusinių infekcijų gydymas labai skiriasi. Reikia atminti, kad antibiotikai veikia tik bakterijas, jie beverčiai, kai ligą sukėlė virusas. Keletas požymių, padedančių atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės:
Virusinė infekcija retai trunka daugiau kaip 10 dienų. Bakterinė infekcija gali tęstis daugiau kaip 2 savaites.Sausas kosulys, sloga, skausmas gerklėje, raumenų skausmas, šaltkrėtis – tipiški virusinės infekcijos pasireiškimai.Suaugusiems skausmas gerklėje be aukštos kūno temperatūros – dažniausiai sukeliamas virusų.Pastovus kosulys, nekrentanti aukšta kūno temperatūra, geltonai – žalios išskyros iš nosies – tai paprastai rodo, kad yra bakterinė infekcija, ypač, jei liga tęsiasi daugiau kaip 2 savaitės.
„Taigi, jei infekcija – bakterinė, būtinai reikia kreiptis į gydytojus“, – tvirtina gyd. Renatas Dainius.
Pastebėjus pirmuosius simptomus – niežėjimą nosyje, čiaudulį, išskyrų iš nosies atsiradimą, sunkumą kvėpuoti per nosį – reikia imtis greitų priemonių. Tam visai nebūtina bėgti į vaistinę, yra gerų efektyvių „liaudiškų“ būdų.
Apvyniokite pėdas marle, suvilgyta ankštinio pipiro spiritiniame užpile (vietoj jo galima naudoti taip vadinamą pipirinę), ant viršaus užsimaukite vilnones kojines ir gulkite į lovą.Sumaišykite 1 valgomąjį šaukštą šviežiai išspaustų morkų sulčių ir 1 valgomąjį šaukštą augalinio aliejaus, kurį prieš tai pakaitinkite vandens vonelėje. Į tirpalą įlašinkite 1 – 3 lašus česnako sulčių. Lašinkite po keletą lašų į kiekvieną šnervę.Lašinkite į nosį po 5 – 7 lašus sulčių, išspaustų iš šviežių ar virtų runkelių ar burokėlių, arba praplaukite nosį 2 – 3 kartus burokėlių nuoviru. Į nuovirą galima įdėti medaus. Tai pat padeda vatos tamponėliai, suvilgyti burokėlių sultyse. Juos įsikiškite į šnerves 15- kai – 20 minučių 3 – 4 kartus per dieną.
Sumaišykite tarkuotą krienų šaknį su citrinos sultimis santykiu 1:1. Vartokite po 1 arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną 30 minučių iki valgio. Iš pradžių šis mišinys sukels gausų ašarojimą, bet greitai kartu su ašaromis dings ir išskyros iš nosies.Užvirinkite puode vandenį, įberkite 2 valgomuosius šaukštus sodos, apsisiauskite, apsigaubkite iš viršaus medvilniniu rankšluosčiu ir kvėpuokite virš garų, kartkartėmis įberdami į vandenį po 1 arbatinį šaukštelį sodos. Procedūrą reiktų daryti prieš miegą.
Augalai prieš karščiavimą
Lengvesniems atvejams yra vaistų, kurie nėra aukštųjų cheminių technologijų produktai. Prie jų nepridedamos smulkios anotacijos su formulėmis, naudojimo taisyklėmis, draudimais. Šie vaistai auga miške ir laukuose, ant šakelių ir lysvėse, yra prieinami visiems. Bet kaip teigė profesorė Eugenija Šimkūnaitė: Negalvokite, kad vaistiniai augalai yra paprastutės žolės, kurios gali padėti arba nepadėti, bet pakenkti tikrai nepakenks. Anaiptol! Kiekviena žolelė turi kelias dešimtis veikliųjų medžiagų, kurios gali nesiderinti su ligonio būkle arba su vartojamais vaistais. Vaistingieji augalai, kuriuose yra daug veikliųjų medžiagų, veikia ne tik paliegusią mūsų organizmo dalį, bet ir visą organizmą. Todėl vieną besigydydami, kitam galime pakenkti. Niekada nepamirškite svarbiausios gydomųjų augalų ypatybės: juos reikia vartoti trumpai, dažnai kaitaliojant.
Gerkite daug šiltų skysčių. Tada suskystėja nosies, ryklės gleivinių sekretai, lengviau pašalinami uždegimą sukeliantys mikroorganizmai, lengviau atsikosėti. Šiuo atveju labai tinka vaistinių žolelių (čiobrelių, liepos žiedų, įvairių žolelių mišinių arbatos, skirtos peršalus, atsikosėjimui gerinti ir pan.). Avietės, serbentai (juodieji), spanguolės, bruknės, liepų žiedai, medus sustiprina prakaito išsiskyrimą ir tuo pačiu slopina karščiavimą ir drebulį. Kartu su jais į organizmą patenka vitaminai – mineralai, tikrai reikalingi šiomis sunkiomis minutėmis. (Rekomenduojami mišiniai: čiobrelio žolės - 25 g, ramunėlių žiedų - 25 g, liepžiedžių – 100 g. Užpilti šaukštą mišinio stikline verdančio vandens. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus per valandą išgeriamos 2-3 stiklinės tokio užpilo: 2 šaukštai džiovintų aviečių uogų užpilami stikline verdančio vandens, palaikoma 15-20 min, kad prisitrauktų).Skalaukite gerklę šiltu vandeniu, į kurį įdėta druskos (1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens), arba ramunėlių, medetkų arbata, vandeniu su 20-30 lašų eukalipto spiritinės ištraukos (1 stiklinei). Gerklę reikia skalauti dažnai, iš pradžių galima net ir kas 2 val. Tai silpnai dezinfekuoja, bet, svarbiausia, taip pat išplauna uždegimą sukeliančius mikroorganizmus.Vitaminas C stimuliuoja interferono gamybą, todėl persišaldžius ar susirgus gripu nepakeičiami yra juo turtingi vaisiai ir uogos: citrina, šermukšnis, spanguolės, putino uogos. Paprasta arbata – taip pat vaistas: joje daug tiamino, kuris stimuliuoja imunitetą.
Ir dar: karščiuojant padeda ir rauginto kopūsto lapas. Jį reiktų pridėti prie riešo – ten, kur plaka pulsas.Senovinis receptas – jodo sietelis ant padų (mažyliams jodą reikia skiesti).
Toks pats senas, puikus būdas sumažinti karštį – apvyniokite kelius acto kompresu (jam naudojamas atskiestas actas). Ant sergančiojo kaktos galima uždėti sudrėkintą rankšluostį.
Šį sąrašą kiekvienas gali papildyti mamos, močiutės ar tetų rekomendacijomis.
Ir dar: gyd. Renatas Dainius akcentuoja, kad būtina vartoti vitaminus. Svarbiausias šiuo atveju yra vitaminas C, jis didina atsparumą uždegimui, padeda atsistatyti pažeistai gleivinei, stiprina kraujagyslių sieneles, žmogus greičiau pasveiksta. Suaugusiesiems gydomoji paros dozė yra 500-1000 mg per 1-2 kartus, vaikams – 100-150 mg. Gydomosios dozės ilgai vartoti nereikėtų.
Gaukite pakankamai gyvulinės kilmės baltymų. Kaip primena gyd. renatas Dianius, labai gerai yra vartoti veršieną, žvėrieną.
Jei vargina nosies užburkimas, sunku kvėpuoti, vartokite lašus į nosį. Jie sumažina nosies gleivinės paburkimą, sumažėja išskyrų iš nosies. Šių vaistų vartojimas labai palengvina simptomus susirgimo pradžioje, tačiau praėjus 3-4 dienoms, jų vartojimą reikėtų mažinti ir nutraukti. Ilgalaikis nuolatinis šių vaistų vartojimas gali pakenkti nosies gleivinei, todėl, jei tenka ilgai ir dažnai juos vartoti, būtina pasitarti su gydytoju.
Gerklės skausmą, kvėpavimą, kosulį palengvina čiulpiami ledinukai (su eukalipto eteriniais aliejais, islandine kerpena ar kitomis medžiagomis).
Pašildykite kojas karšto vandens vonelėje, galite įberti jūros druskos. Tai suaktyvina kraujotaką, pagerina bendrą savijautą.
Vartokite medaus – kartu su gydomųjų žolelių arbatomis, pienu. Medus turi labai daug gydomųjų savybių, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina imunitetą.
Būkite šiltoje aplinkoje.
Nerūkykite, nes dūmai dirgina kvėpavimo takų gleivinę, nukenčia jos atsinaujinimas, kraujotaka.
„Be to, kokybiškas poilsis, miegas, gyvenimas be stresų taip pat turi gerą poveikį mūsų imuninei sistemai, kuri saugo nuo peršalimo ligų“, – tvirtina šeimos gydytojas Renatas Dainius.
