liga

Šįvakar turėjęs vykti Eurolygos mačas tarp „Paris“ ir Stambulo „Fenerbahče“ klubų yra nukeltas. Apie tai oficialiai skelbiama Eurolygos pranešime. Skelbiama, kad toks sprendimas priimtas dėl ligos protrūkio „Paris“  komandos gretose Antradienį „Paris“ namie priėmė Madrido „Real“ ir jau tada negalėjo žaisti lyderis T.J.Shortsas, taip pat Yakuba Ouattara ir Enzo Shahrvinas. Mačo metu blogai pasijuto ir vos 8 minutes žaidė Mikaelis Jantunenas.

„Tai darbas, kupinas iššūkių, nes žinai, kad pacientas iškeliaus į amžinybę. Tačiau dažnai būni jam tarsi šviesulys, o tai atperka viską“, – sako palaimintojo kunigo Mykolo Sapočkos hospiso direktorės pavaduotoja Aneta Gurnevič. Ji hospise dirba nuo pat jo atidarymo 2012 metais. Pasak Anetos, per šiuos metus teko susipažinti su ne viena naujo paciento istorija. Kiekviena jų paliečia ir įsirėžia į atmintį, tapdama savotiška pamoka, kuri priverčia susimąstyti apie gyvenimą ir jo trapumą. Pal.

49-erių klaipėdietės Rasos Brasienės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis po to, kai moteris, būdama 26-erių, išgirdo diagnozę – išsėtinė sklerozė. Tai lėtinė progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, nervų apvalkalo uždegimas, kuris kontroliuoja organų veiklą. Šiuo metu Rasa nevaldo viso savo kūno – judinti gali tik galvą, jai būtina kito žmogaus priežiūra visą parą. Dėl to yra įkurtas paramos fondas ir Rasa kartu su savo artimaisiais prašo žmonių pagalbos.

24-erių Ugnė Lavickaitė – mergina su be galo didele stiprybe. Prieš 7-erius metus, dar būnant paaugle, merginą ištiko netikėta nelaimė – staiga trūko kraujagyslė stuburo smegenyse (aneurizma), kaklinėje dalyje. Gydytojai Ugnės atvejį apibūdina kaip itin retą reiškinį medicinoje. Vis tik, netikėta situacija merginai paliko pasekmes – ji negali vaikščioti, pati savimi savarankiškai pasirūpinti, o šiuo metu gali tik šiek tiek judinti rankų pirštus ir kojas.

Maratono bėgikui, kurio kraujo tyrimų rezultatai buvo puikūs, diagnozuotas nepagydomas kasos vėžys. Dviejų vaikų tėvui, kuris buką skausmą pilvo apačioje aiškino stresu, galiausiai buvo diagnozuotas itin mirtinas kasos vėžys, ir jis perspėjo kitus nenumoti ranka į įspėjamuosius ženklus. 51 metų Lee Rawlinsonui iš Leigh-on-Sea, Esekse, buvo pasakyta, kad jam liko gyventi keli mėnesiai, kai gydytojai pastebėjo į  kepenis išplitusį vėžį.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė patikslinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatas pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojančias minėto įstatymo bei Darbo kodekso pakeitimus.

Vilnietė trijų vaikų mama Gražina atvira iki skausmo – jos šeimos gyvenimas sugriuvo per vieną akimirką. „Auginome su vyru tris dukras, buvome laiminga šeima ir niekada negalvojome, kad mūsų šeimą paženklins onkologinė paauglės dukros liga. Pasaulis apsivertė aukštyn kojomis per vieną dieną“, – dabar jautriai kalba Gražina. Viskas prasidėjo 2021 metų rudenį, kai jos dukra Veronika, kuriai tada buvo vos 16, ėmė skųstis kojos skausmais.

Kokliušas – tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, ypač didelį pavojų kelianti kūdikiams ir vaikams. Ši liga itin klastinga, kadangi jos pradžia gali priminti paprastą peršalimą ir nesukelti didelio nerimo, tačiau infekcijai pažengus, kyla įvairių komplikacijų ar netgi mirties rizika. Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 tūkst. kokliušo atvejų, o Lietuvoje, pasak Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Karolinos Girdvainytės, sergamumas juo šiais metais itin išaugo.

Spalio 12 d., šeštadienio rytą po ilgos kovos su vėžiu mirė Šiaurės Karolinos rinktinės futbolo žaidėjas Tylee Craftas, paskelbė Šiaurės Karolinos Čapel Hilo (UNC) universiteto amerikietiško futbolo programos atstovai. T. Craftui iš Sumterio, Pietų Karolinos, 2022 m. kovo 14 d. buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Jam buvo atlikta daugybė gydymo procedūrų, tačiau vėžys išplito jo kūne ir smegenyse.

Liga yra nemalonus laikotarpis ne tik dėl prastos savijautos, bet ir dėl nedarbingumo, ir dėl to sumažėjusių pajamų. O dar nemaloniau būna tuomet, kai biuletenį tenka imti atostogų metu. Vis tik tokiais atvejais darbuotojams patariama nesukčiauti, kitaip gresia nemalonumai. Vilnietis Arvydas (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad susirgo antrą savo atostogų dieną ir nežino, ką tokiu atveju daryti.

27-erių Rachel Yaffe reta ir agresyvi vėžio forma – fibrolameliarinė karcinoma – buvo diagnozuota, kai jai buvo 20 metų. Nekrologe rašoma, kad ji mirė spalio 11 d., palikdama gedinčius tėvus, brolį ir seserį. Pirmą kartą fibrolameliarinės karcinomos vėžys „TikTok“ influencerei buvo diagnozuotas, kai jai buvo 20 metų. Ji tada surinko daugiau nei 55 000 sekėjų, nes pradėjo dalytis naujienomis apie savo sveikimo kelionę.

Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų ir viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pasaulinę diabeto dieną ligonių kasos pacientams primena, kad kontroliuoti šią ligą padeda iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja ir jos modernėja.

Pusryčiai yra puiki proga pradėti dieną sveikai. Nors daugelis renkasi tradicinį pusryčių patiekalą – kiaušinius, nauji tyrimai rodo, kad per pusryčius juos pakeitus riešutais, galima gerokai sumažinti širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, kad per pusryčius kiaušinius pakeitus riešutais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti 17 proc.

Obstrukcinė miego apnėja yra rimta būklė, kai miego metu viršutiniai kvėpavimo takai susiaurėja arba užsiblokuoja, neleidžiant orui patekti į plaučius. Dažniausias šios būklės požymis – knarkimas, sukeliantis diskomfortą ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi patarimais, ką reikėtų daryti, jei knarkiantį žmogų apima mieguistumas vos prisėdus ant sofos ar atliekant kasdienes veiklas.

Naujieji 2024-ieji 35-erių Renatai Kilbauskienei prasidėjo ne itin džiugiomis žiniomis. Moteris pasakoja, kad sausio pradžioje staiga pajuto aštrų skausmą dešinėje krūtyje. Šis netikėtas skausmas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo tik pirmasis rimtesnių sveikatos problemų ženklas. Renata, kartu su vyru auginanti du vaikus – 12-metę dukrą ir 8-erių sūnų – pasakoja, kad vos pajutusi skausmą, iškart nujautė, jog kažkas negerai.

Hipertenzija, dar vadinama aukštu kraujospūdžiu, yra labiausiai paplitęs širdies ligų rizikos veiksnys. Ja serga daugiau kaip 1 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Ši liga diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis siekia 130 mm/Hg arba daugiau, o diastolinis kraujospūdis (DBP) – daugiau nei 80 mm/Hg. Laimei, pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą, galima veiksmingai sumažinti kraujospūdį ir sumažinti širdies ligų riziką.

Nuolat sergant ir dėl to negalint dirbti gali kilti baimė, kad darbdavys norės tokiu darbuotoju atsikratyti. Ypač, jei tai – tik pirmi mėnesiai naujame darbe ar bandomasis laikotarpis. Kaunietė Akvilė (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad prieš du mėnesius įsidarbino naujoje vietoje, tačiau pastarąjį mėnesį prabuvo nedarbingume dėl ligos. „Išties nemalonu. Buvo sutarta dėl 3 mėn. bandomojo laikotarpio, 1 mėn.

Dabar Linui devyniolika, o pirmąjį kartą auglio šalinimo operacija atlikta, kai berniukui buvo vos trys mėnesiai. Tada medikai pašalino ne tik auglį, tačiau ir inkstą. Antrasis esantis inkstas puikiai prisitaikė atliepti visas reikiamas funkcijas ir vaikas, praėjus penkeriems metams, buvo paskelbtas visiškai sveiku.

Socialiniuose tinkluose ėmė masiškai plisti skubus pagalbos prašymas – padėti 41-erių visaginietei Guzel Naydenovai, susirgusiai reta autoimuninio centrinės nervų sistemos sutrikimo forma, ir jos šeimai. Guzel ir jos vyro Deniso šeima visaginiečiams puikiai žinoma, šeimos bičiulė Ruzanna Katinienė šeimą vadina pavyzdine – jie yra aštuonių vaikų, iš kurių šeši – nepilnamečiai, tėvai.

Išmatų transplantacija, iš pirmo karto išgirdus, gali pasirodyti, kaip išgalvotas gydymas. Iš tiesų tai yra labai efektyvus ligų gydymo būdas, kuris turi daug teigiamų savybių. Gydytojas atsakė plačiau, kaip vyksta ši transplantacija, kokia visgi slypi nauda ir kokiu mastu ji yra paplitusi Lietuvoje. Išmatų transplantacija yra procedūra, kurios specifiką paaiškino gydytojas profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Vos 17-likos vieną rytą surakinę skausmai, neleidę nė išlipti iš lovos, 36-erių vilnietei Indrei tapo dar lygiai tiek pat metų užtrukusia besikartojančių nepakeliamo skausmo priepuolių priežasčių paieškų kelione ir tik visai neseniai moteris išgirdo tikslią ir aiškią Bechterevo ligos diagnozę. Tą rytą, kai ją, tuomet 17-metę, surakino siaubingi skausmai, ji prisimena iki pat šiandien.

Vienas vyras atskleidė, kaip sužinojo, kad „pagirių“ simptomai iš tikrųjų yra vėžio požymiai. Dabar jam teko imtis varginančio gydymo kovojant su liga. Praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai Ryanas Lloydas, būdamas vos 22-ejų, su partnere Jess apsigyveno bendruose namuose, jo laukė siaubingas išbandymas. Po naktinio pasilinksminimo su draugais Ryanas pasijuto dar blogiau, o netrukus jo „pagirias“ lydėjo kiti nerimą keliantys požymiai, skelbia mirror.co.uk.

Atvėsus orams ir pasitinkant ligų sezoną, dažniau susergama ir plaučių uždegimu. Į redakciją kreipėsi tėvai, kurie domisi, ar šis sezonas gali būti išskirtinis, nes jau keliems vaikams iki 3 metų nustatytas plaučių uždegimas, kuris buvo tarsi užslėptas, labai netikėta diagnozė ir jokie pirminiai tyrimai nerodė, o temperatūra buvo vos virš 37 laipsnių. Anot jų, vienas pagrindinių plaučių ligos simptomų ir indikatorių – apetito praradimas.

Britų parlamentarai imasi svarstyti, ar įteisinti pagalbinės mirties įstatymą. Pagal šį įstatymą, mirtinomis ligomis sergantys britai įgytų teisę baigti savo gyvenimą išgėrę mirtinų vaistų, kuriuos paskirtų gydytojas. Dabar nepagydomai susirgę britai atlikti eutanazijos procedūros keliauja į Šveicariją. Ten pagalbinė mirtis įteisinta prieš daugiau kaip 80 metų. Daugiau kaip du trečdaliai britų palaiko pagalbinės mirties įteisinimą. 40-metė britė Sophie kaičia arbatinį ir užsipliko kavą.

Visuomenėje kepenų ligos itin dažnai siejamos su besaikiu alkoholio vartojimu. Vis dėlto rimtus su kepenimis susijusius sveikatos sutrikimus gali lemti ir tokios priežastys kaip nutukimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, diabetas ar metabolinis sindromas. Be to, kepenų ligos gali vystytis ir dėl virusinių infekcijų, tokių kaip hepatitas, ar ilgalaikio tam tikrų vaistų vartojimo, kurie neigiamai veikia šį gyvybiškai svarbų organą.

Kiekvienais metais depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Apie tai, kad serga šia klastinga liga, vasaros pabaigoje sužinojo ir aktorė, šokėja, TV3 vasaros projekto „Ūkininkai ieško meilės“ dalyvė Ema Zenauskytė. Specialistams pabrėžiant, kad lietuviai nėra linkę kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, Ema yra geras pavyzdys – pajutusi simptomus, moteris nedelsė ieškoti sau pagalbos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. beveik 55 milijonams žmonių buvo diagnozuota demencija. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau būna atvejų, kai ją turi ir jaunesni – 40–50 metų asmenys.

Žydrūnė Savickaitė-Sukauskienė, 25 metų Liutauro mama, prisimena laikus, kai jos sūnus buvo visiškai sveikas. Iki septynerių metų Liutauras augo aktyvus ir guvus berniukas, džiuginęs tėvus savo energija ir gyvybingumu. Tačiau vieną dieną viskas pradėjo keistis. „Pradėjome pastebėti, kad jis pradėjo vaikščioti pasistiebęs. Iš pradžių nesupratome, kas vyksta, bet po ilgų apsilankymų pas gydytojus gavome diagnozę – cerebrinis paralyžius. Tai buvo didžiulis smūgis mūsų šeimai“, – prisimena Žydrūnė.

51-erių vilniečio Martyno Šorio dienos bėga hospise – per penkerius metus diagnozuota nepagydoma progresuojanti neurodegeneracinė liga šoninė amiotrofinė sklerozė atėmė daug ką. Tačiau ne ką mažiau liga ir suteikė – pozityvumo, gebėjimo neprarasti vilties ir viduje rusenančio noro padėti kitiems iš Martyno galėtų pasimokyti dažnas.

Šiomis dienomis sparčiai kyla koronaviruso užsikrėtimų skaičius. Specialistai plitimą sieja su dažnėjančiais susibūrimais ir tuo, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia patalpose. Gydytojai įspėja, kad virusas vis sunkiau atpažįstamas –  nuo pandemijos pradžios simptomai gerokai pakito. Vos prasidėjus mokslo metams sostinės Pavilnio progimnazijoje koronavirusas išguldė dalį vaikų.

Daugiau nei prieš metus Švenčionėliuose gyvenanti 41-erių parduotuvės direktorė Jurgita Rinkevičienė susidūrė su skaudžia žinia – jai buvo diagnozuotas 3 stadijos krūties vėžys. Nors Jurgita save laikė sveiku žmogumi, netikėtas ligos iššūkis privertė sustoti ir iš naujo permąstyti gyvenimo vertybes. Moteris prisimena, kad apie ligą nė nenumanė, kol nepastebėjo guzelio krūtinėje. Nors prieš tai jautė nuovargį, ji nė nesusimąstė, jog tai galėtų būti pirmieji ligos požymiai.

Ligonių kasų specialistai primena apie Lietuvoje vykdomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir kviečia vyrus nuo 50 iki 69 metų imtinai ir vyrus nuo 45 metų, jei jų tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, pasitikrinti sveikatą pagal šią programą. Programa padeda kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį, kai ligos gydymas gali būti efektyvus.

Apsilankymas Šiauliuose esančioje Moters ir vaiko klinikoje apkarto ne vienam pacientui. Šiaulietės Viktorija ir Gabrielė teigia, jog atvedus stipriai karščiuojančius mažamečius vaikus jiems buvo nustatyta klaidinga diagnozė, dėl ko vėliau kilo komplikacijos, kurių galėjo nebūti, jei liga būtų gydoma iš karto, o Sandros į avariją pakliuvusi sesuo išgirdo tokius žodžius, dėl kurių visiems kilo šokas.

Prieš 11 metų vėžio diagnozę išgirdusiai 33-ejų Ritai Veršnickaitei gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Būdama vos 22-ejų, Rita netikėtai pradėjo jausti keistus sveikatos sutrikimus. Nors gydytoja iš pradžių tvirtino, kad tai tėra infekcija, vėliau paaiškėjo, kad mergina sirgo trečios stadijos Hodžkino limfoma. Sunki liga tuo metu dar 22-ejų Ritą užklupo visiškai netikėtai.

Šiemet sergančiųjų erkiniu encefalitu kone dvigubai daugiau nei pernai, o mirė 6 žmonės. Tai – tris kartus daugiau nei pernai. Tačiau žmonės neskuba skiepytis nuo šios sunkios ligos. Nuo rugsėjo nemokamai gali skiepytis žmonės nuo 50 iki 55 metų – gydytojai tikėjosi besiskiepijančių antplūdžio, bet ateina vienas kitas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vilnietis Rimas erkiniu encefalitu susirgo prieš porą metų. Pirmuosius ligos požymius dar galėjo kentėti.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) neseniai paskelbus, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje kilęs I „b raupų“ (angl. „mpox“) viruso protrūkis tapo tarptautinio masto nepaprastąja padėtimi visuomenės sveikatai, nesunku pajusti bauginantį dežavu jausmą. Vos daugiau nei prieš ketverius metus ta pati agentūra apibūdino COVID-19 kaip „rimčiausią“ kada nors buvusią ekstremalią situaciją sveikatos apsaugos srityje.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) paskelbė įspėjimą dėl padažnėjusių Oropouche viruso ligos atvejų Amerikoje, apie atvejus pranešta ir Europoje. Šių metų birželį ir liepą pirmą kartą Europos šalyse užregistruota 19 Oropouche virusinės ligos, dar vadinamos „tinginių karštlige“, atvejų. Visi keliautojai, grįžę į Europą su ligos simptomais, lankėsi tose pačiose šalyse – Kuboje arba Brazilijoje.

Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, paveikianti vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jis pasireiškia dėl organizmo nesugebėjimo tinkamai reguliuoti cukraus kiekio kraujyje, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Naujas Kembridžo universiteto tyrimas atskleidė, kad kasdien vartojant vos du griežinėlius kumpio, gali padidėti rizika susirgti cukriniu diabetu.

Lietuvoje – kokliušo protrūkis. 350 žmonių per šiuos metus susirgo ūmia infekcine liga, kuri sukelia spazminius kosulio priepuolius. Priešpandeminiu laikotarpiu per metus fiksuota apie 60 atvejų. Du trečdaliai susirgusių kokliušu – vaikai, kuriems ši liga pavojingiausia. Savo istoriją pasakoja siaubą prieš kelias savaites išgyvenusi kokliušu susirgusios 2 mėnesių mergytės mama Ieva, tuomet stebėjusi, kaip per kosulio priepuolį dukra negalėjo kvėpuoti ir mėlynavo.

Į Europą atkeliavo itin pavojingas virusas – pirmą kartą istorijoje čia užfiksuoti iš Brazilijos kilusios ir dvi gyvybes nusinešusios Oropouche karštligės, vadinamos „tinginių karštlige“, atvejai. Trijose Europos šalyse aptiktas retas ir mirtinas virusas. Gydytojai perspėja, kad Brazilijoje virusui pražudžius du žmones, jis gali tapti „nesustabdomas“. Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras įspėja keliaujančius į Pietų ir Centrinę Ameriką bei Karibų jūros regioną.

Mokslininkai atrado naują vaistams atsparią grybelio rūšį. Jų teigimu, šis naujas Candida auris genties grybelis, nuo kurio miršta iki 60 proc. užsikrėtusiųjų, kelia „rimtą grėsmę pasaulio visuomenės sveikatai“. Tai labai užkrečiama grybelinė infekcija, galinti sukelti sunkias ligas, ypač pažeidžiamiems ligoninių pacientams, skelbia „The Sun“. Kai kuriais atvejais nesukelia simptomų Kai kuriais atvejais grybelis nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia karščiavimas ...

Ar Lietuvai gręsia centrinę Afriką klupdanti 25 kartus aukštesnį mirtingumą turinti beždžionių, arba B raupų viruso atmaina, kuri išgąsdino Pasaulio sveikatos organizaciją? Žaibiškas viruso plitimas – 26 užkrėstos provincijos ir pusšešto šimto mirčių Afrikoje – anot virusologų, gali reikšti didesnį viruso kiekį organizme, kuris reiškia ir lengvesnį užsikrėtimą.

Pasaulis susiduria su nauja sveikatos grėsme – sparčiai plintančiu beždžionių raupų virusu. Masiškai ėmęs plisti Afrikos žemyne, virusas jau pasiekė ir Europą. Iškart po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija dėl beždžionių raupų tarptautiniu mastu paskelbė ekstremalią padėtį, apie pirmąjį pavojingos viruso atmainos atvejį pranešė Švedija. Tai – pirmas šios atmainos atvejis už Afrikos žemyno ribų.  Afrikietis Biyangwe nežino nei kur, nei kaip užsikrėtė beždžionių raupais.

Europoje pirmą kartą užfiksuotas iš Brazilijos kilusios ir ten jau dvi gyvybes nusinešusios „tinginių“ Oropouche karštligės atvejis, skelbia portalas „Mirror“. Du Kuboje lankęsi žmonės, kuriems pasireiškė ligos simptomai, grįžę buvo paguldyti į Italijos ligonines, praneša „The Lancet“. Ekspertai baiminasi dėl „nesustabdomo“ protrūkio. Po kelionės į Kubos Ciego de Avilos provinciją 26 metų moterį, grįžusią į Veroną gegužės 26 d., pakirto karščiavimas ir viduriavimas.

Vilnietę Dianą Šadurskienę nuo vaikystės vieni vadino nerangia, nes vis kur užkliūdavo ir nugriūdavo, kiti greitai pasireiškiantį nuovargį nurašydavo dideliam svoriui, tačiau tikrąją to priežastį ji išsiaiškino tik prieš daugiau nei trejus metus – jai diagnozuota spinalinė raumenų atrofija (SRA). Šiandien Diana save vadina laimės kūdikiu – kai tik pradėjo tirtis, greitai gavo diagnozę, neilgai reikėjo laukti ir gydymo, kurį būtent tais metais pradėjo kompensuoti valstybė, nes pirkti juos iš sav...

Kone prieš metus vilnietė Oksana Šleževičiūtė gyveno žinodama galimą savo mirties dieną – tada buvo neaišku, ar po sudėtingos operacijos ji atsibus. Po operacijos ji atsigavo, o per pastaruosius metus atlaikė dar dvi operacijas – iš viso jau 13. Puikia sveikata ji negali pasidžiaugti, tačiau gali džiaugtis gyvenimu ir naujai atsivėrusia galimybe – pabaigusi podiplomines studijas ji tapo emocinės gerovės konsultante ir dabar padeda kitiems.

Vasarai įpusėjus į medikus masiškai kreipiasi tėvai su karščiuojančiais ir kosinčiais vaikais. Vilniaus miesto Antakalnio ligoninės medikai perspėja, kad šiuo metu siaučia pavojinga liga – plaučių uždegimas.  Kiekvieną dieną į sostinės ligonines patenka dešimtys vaikų, jie gydomi intensyvios terapijos skyriuje.  Perpildytas vaikų reanimacijos skyrius ir eilės pas gydytojus pulmonologus – net ir įpusėjus vasarai Antakalnio ligoninės medikai vos spėja suktis.

Vos gimus sūnui, 41-erių širvintiškė Jurgita Tiškovienė iš gydytojų išgirdo žodžius, kurie visą gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – prognozės, kad po gimdymo traumos sūnus gali likti neįgalus, pasitvirtino. Jos sūnui Lukui jau 21-eri, tačiau kasdien jo būklė vis blogėja, o vienintelis šeimos noras – sūnų sustiprinti, tačiau tam reikalingos nepigios priemonės.

Vyras sako, kad ligonės buvusios žmonos slaugymas jam virto tikru kalėjimu. Povilas kartu su moterimi pragyveno daugiau nei penkerius metus. Iš pradžių pora gyveno laimingai, bet paskui padėtis pasikeitė – žmoną ištiko insultas. Nepavydėtina šeimos situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Po insulto moteris tris mėnesius išbuvo slaugos ligoninėje. Moteris gydymo įstaigoje elgėsi agresyviai, tad vyras turėjo žmoną parsivežti namo.