Spalio 6 d. iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo gautas pranešimas, kad spalio 5 d. 18 metų amžiaus moksleiviui, gyvenančiam ir besimokančiam Palangoje, buvo diagnozuota meningokokinė infekcija.
Epidemiologinio tyrimo metu, kurį atliko Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai, buvo nustatyta, kad ligoniui spalio 5 d. apie 3-4 valandą pakilo aukšta temperatūra, labai skaudėjo galvą, atsirado bėrimas, vėmimas. Spalio 5 d. vakare jis buvo hospitalizuotas.
Buvo nustatyta, kad artimą sąlytį su ligoniu turėjo daugiau nei 60 žmonių, kurie yra nukreipti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl profilaktikos priemonių taikymo. Organizuojamos ir atliekamos priešepideminės priemonės: patalpų drėgnas valymas, vėdinimas, sąlytį turėjusių asmenų medicininis stebėjimas.
Klaipėdos apskrityje paskutiniųjų penkių metų laikotarpyje kasmet užregistruojami 3-8 meningokokinės infekcijos atvejai.
Meningokokinė infekcija yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia mikroorganizmas (bakterija) gramneigiamas diplokokas Neisseria meningitidis, kuris pagal savo antigenus yra skirstomas į A, B, C, Y, X ir W-135 serotipus. Lietuvoje dažniausiai registruojami pavieniai B tipo sukelti susirgimai. Meningokokas yra labai neatsparus. Greitai žūva nuo išdžiūvimo, šalčio ir aukštesnės temperatūros, todėl infekcija neplinta per aplinkos daiktus. Ligonis pradėjus gydymą antibakteriniais preparatais po 24 val. tampa nepavojingas (neplatina sukėlėjo).
Susirgimai meningokokine infekcija dažnesni šaltuoju metų laiku: pavasario, rudens, žiemos sezonu. Šia liga gali sirgti visi. Dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus (3 mėn. – 5 metų) vaikai.
Infekcijos šaltinis yra sveiki meningokokų nešiotojai (jie ypač pavojingi) ir ligoniai, sergantys bet kuria meninkokokinės infekcijos forma. Meningokokas paprastai randasi žmogaus nosies ir nosiaryklės gleivinėje.
Plitimo kelias – oro lašelinis, tačiau galima užsikrėsti ir artimai bendraujant (bučiuojantis, kosint, čiaudint, kai šalia yra ligonis ar sukėlėjo nešiotojas), įtakos plisti turi prastos, ankštos, blogai vėdinamos patalpos, riziką susirgti didina ir sergamumas kitomis ūminėmis ar lėtinėmis infekcijomis.
Inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios) yra 3 - 5 dienos, rečiau iki 10 dienų.
Meningokokinė infekcija pasireiškia įvairiomis formomis: besimptominis ligos sukėlėjo nešiojimas, nosiaryklės uždegimas, pūlingas galvos smegenų dangalų ir galvos smegenų uždegimas.
Ligos pradžia yra ūmi: pakyla temperatūra, atsiranda stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, odos bėrimai. Labai pavojinga gyvybei yra žaibinė ligos forma, kai sukėlėjas išplinta po visą organizmą, liga vystosi labai greitai ir dažnai baigiasi mirtimi net ir gydant ligonį.
Siekiant apsaugoti nuo užsikrėtimo ir nutraukti infekcijos plitimą, meningokokinės infekcijos židiniuose, artimą sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims (šeimos nariams, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje, klasės ir suolo draugams, artimai bendraujantiems vaikams) rekomenduojama chemoprofilaktika - gydymas antibiotikais, Nuo meningokokinės infekcijos galima pasiskiepyti. Šiuo metu yra dviejų tipų vakcinos prieš A, C, Y, ir W – 135 tipo meningokokus. Pasiskiepijus šia vakcina sumažėja pavojus susirgti, bet visiškai rizikos nepašalina, nes vakcinos, apsaugančios nuo B tipo meningokokų sukeltų ligų, kurios pas mus plačiai paplitusios, iki šiol nėra.
Padeda apsisaugoti ir imuniteto stiprinimas, grūdinimasis, subalansuota ir pilnavertė mityba, patalpų vėdinimas, buvimas gryname ore.
