Pastaraisiais metais virusai ir bakterijos tampa vis atsparesni antibiotikams. Laikas nuo laiko atsiranda pranešimų apie vienas ar kitas infekcijas, su kuriomis nepajėgūs kovoti net patys stipriausi antibakteriniai vaistai.
Kova su penicilinu
2009 m. Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėta, kad lytiniu keliu perduodama gonorėja tampa atspari vaistams – gonokokas ėmė sparčiai prisitaikyti prie antibiotikų. Rusijoje taip pat žinomi atvejai, kai prieš penkis metus keletas vaikų mirė nuo pūlinės infekcijos – sepsio, kurį sukėlė antibiotikams rezistenciškas Klebsiella pneumonija mikrobas.
Pernai pasaulį apskrido žinia apie naują mirtiną pavojų – bakteriją, turinčią NDM – 1 geną ir sugebančią nugalėti visus žinomus antibiotikus, įskaitant ir pačius galingiausius iš naujausiojo rezervo – karbapenemus. Pasaulyje užfiksuota jau daugiau kaip 200 užsikrėtimų NDM – 1, Europoje, Pakistane, Indijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV yra ir mirusių.
Dabar Europoje apie 400 tūkst. žmonių kasmet suserga bakterinėmis infekcijomis, kurias sukelia atsparūs antibiotikams mikroorganizmai. O daugiau kaip 25 tūkst. žmonių nuo tokių infekcijų miršta.
25 proc. Streptococcus pneumonine bakterijų štamų dabar yra atsparūs penicilinui, 480 įvairiausių štamų iš Streptomyces genties – 6-8 skirtingiems antibiotikams (kai kurie štamai – net 20-čiai), Pseudomonas aeruginosa bakterija – 33 proc. atvejų atspari daugumai antibakterinių preparatų, enterobakterijos – 22 proc., protėjai – 11 proc.
„Vyksta intensyvi žmogaus kova su mikropasauliu. Žmonės sukuria naujus antibiotikus, o mikropasaulis priešinasi. Tik atradus antibiotikus, buvo vadovaujamasi tokia teorija: skirti ligoniui daug antibiotikų, kad infekcija būtų visiškai nugalėta. Toks požiūris sukėlę priešingą efektą, nes antibiotikai labai nusilpnindavo imunitetą ir infekcija nugalėdavo. Pavyzdžiui, antibiotikų eros pradžioje nuo streptokokų gydydavo penicilinu, o dabar streptokokai turi tokį fermentą, kaip penicilinazę, kuris slopina penicilino poveikį. Problema labai rimta: mes galime atsidurti eroje „iki antibiotikų“, kai nei vienas antibiotikas neturės poveikio jokiam mikroorganizmui ir tapsime beginkliai prieš bakterinių infekcijų epidemijas“. – sako rusų mokslininkė, profilaktinės medicinos ekspertė Galina Cholmogorova.
Nekontroliuojama praktika
Kodėl antibiotikai tampa bejėgiais prieš mikrobus? Svarbiausios priežastys: tokių vaistų skyrimas be reikiamo pagrindo ir antibiotikų pasiekiamumas vaistinėse, dėl ko ligoniai gali savarankiškai ir be kontrolės jais gydytis (Lietuvoje antibiotikai yra receptiniai vaistai). Neoficialios apklausos, atliktos 21 Rytų Europos šalyje, rezultatai parodė, kad keturiolikoje iš jų galimybė įsigyti antibiotikus be recepto – įprasta praktika. Tik 7 iš 21 šalies yra perengti nacionaliniai veiksmų planai, skirti spręsti atsparumo antibiotikams problemą, veikia nacionalinės epideminės priežiūros sistemos ir šiuo klausimu sudaromos atitinkamos duomenų bazės. Tačiau pvz., Rusijoje nekontroliuojamas antibiotikų vartojimas – labai aktuali problema. Ir nors ten taip pat antibakteriniai vaistai yra receptiniai, vaistinėse receptų beveik niekur neprašoma.
„Nepagrįstas antibiotikų vartojimas didina mirčių skaičių, nes daugėja sunkių ligų formų ir infekcinių ligų komplikacijų dėl besivystančio mikroorganizmų atsparumo antimikrobiniams preparatams“. – pareiškė Rusijos Sveikatos apsaugos ministro pavaduotoja Veronika Skvorcova. – „Rusijoje ši problema ypač aktuali ambulatorinėje grandyje, kai žmonės patys sau „pasiskiria“ antibiotikus, pvz., sirgdami respiratorinėmis virusinėmis infekcijomis“.
„Žmonės antibiotikais gydosi peršalimą, nors virusinių ligų jais gydyti negalima“,– patikslina Galina Cholmogorova.
Kitas veiksnys, kurį pažymi specialistės, tai pačių pacientų nedrausmingumas. Pvz., ligoniui skiriamas dešimties dienų antibiotikų vartojimo kursas, o jis šiuos preparatus nustoja gerti po 4-5 dienų, kai pajunta palengvėjimą. Tai taip pat skatina rezistenciškų mikrobų atsiradimą. Dar kita priežastis – susijusi su plačiu šių preparatų panaudojimu žemės ūkyje: sveikiems gyvuliams neretai antibiotikai skiriami, kaip augimo stimuliatoriai ir ligų profilaktikai. Maisto produktų perdirbimo proceso metu arba prižiūrint gyvulius atsparios šiems preparatams bakterijos gali būti perduotos žmogui.
Naujų, į rinką patenkančių, antibiotikų nėra daug, nes vieno preparato galutiniam sukūrimui vidutiniškai prireikia 15 metų.
„Gali būti, kad „superbakterijos“ – toks pat baubas, kaip ir atipinė pneumonija arba paukščių gripas“, – sako vyriausias Rusijos vaikų infektologas akademikas Vasilijus Čaikinas. – „Tačiau infekcijų atsparumo antibiotikams problema iš tiesų yra labai rimta. Kaip išeitį, jis mato du strateginius kelius, tai preparatų iš bakteriofagų grupės naudojimas ir imunokorekcija.
„Bakteriofagai (specifiniai virusai, sugebantys sunaikinti ligą paskatinusius mikrobus) rasti dar anksčiau nei antibiotikai. Aštuntame praėjusios amžiaus dešimtmetyje juos aktyviai taikė žarnyno, pūlinių infekcijų gydymui ir profilaktikai, tačiau vėliau kažkodėl pamiršo. Antibiotikai – unikalus mokslo atradimas, bet žmonės ėmė į juos žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką, naudoti juos per daug masiškai ir neteisingai“. – priminė V. Čaikinas.
