Šiemet atliekant galvijų raumenų tyrimus viename jautienos mėginyje rasta antibiotikų liekanų, viršijančių didžiausią leistiną normą. Pasirodo, galvijas gavo nemenką antibiotikų dozę ir buvo paskerstas anksčiau laiko.
„Labai svarbu yra išlaukos periodas. Jei gyvūnui buvo duoti antibiotikai, jisai turėjo išlaukti tam tikrą periodą, kad tas veterinarinis antibiotikas pasišalintų iš organizmo ir toksai gyvūninis produktas nepatektų į gamybą ar rinką su veterinariniais likučiais“, - sako VMVT Veterinarijos sanitarijos sk. patarėja Rūta Bubulienė.
Pasirodo, Lietuvoje gyvulininkystės sektoriuje per metus sunaudojama apie 13 tonų antibiotikų ir kasmet šis skaičius mažėja. Pasak kiaulių augintojų asociacijos, šį kiekį padalinus visiems Lietuvoje užauginamiems gyvūnams, vienam kilogramui mėsos tenka apie 40 miligramų antibiotikų. Tuo tarpu Europoje vidutiniškai sunaudojama kone keturgubai daugiau – 145 miligramai. Tikinama, kad antibiotikai šalies ūkiuose reikalingi, mat jais gydomi gyvūnai.
„Paršiavimosi metu būna susirgimai, endometritai, temperatūros pakilimai, nedideli uždegimai, kurie gali lemti tai, kad paršavedė neduos pieno, tai po apsiparšiavimo įprastai duodama antibiotiko, kad išvengti uždegimų. Lietuvoje sunaudojama apie 40 miligramų“, - Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.
Tuo tarpu mokslininkai įspėja, kad būtina mažinti antibiotikų vartojimą žemės ūkyje. Mat bakterijų atsparumas antibiotikams didėja, o nuo kai kurių infecijų žmonių jau nebeįmanoma išgydyti. Štai Olandijoje prieš dvejus metus buvo sunaudojama 20 kartų daugiau antibiotikų nei Lietuvoje ir antibiotikai praktiškai nustojo veikti bakterijas.
„Pati pagrindinė priežastis dėl tų antibiotikų tai, kad vystosi bakterijų atsparumas antibiotikams. Dėl ko vėliau negalime išgydyti infekcijų tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Kadangi yra daug tų pačių bakterijų sukeliančių ligas ir žmonėms ir gyvūnams. Bakterijos migruoja ir tarp augintinių, žemės ūko gyvūnų ir tarp žmonių. Ir dėl to sunkiau gydyti tas infekcijas“, - pasakoja LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkas Modestas Ružauskas.
Mokslininkai prognozuoja, kad pasaulinis atibiotikų naudojimas iki 2030 metų išaugs 67 procentais. O esą iki 2050 metų nuo infekcijų atsparių vaistams kasmet mirs 10 milijonų žmonių. Tuo tarpu mėsą perkantys gyventojai sako atidžiai žiūrintys, ką deda į burną. O pažįstami prekybininkai dar ir pataria, kokios mėsos geriau nepirkti.
Specialistai tikina, kad antibiotikų likučiai, kurių norma leidžiama, yra visiškai saugūs ir jokio poveikio žmogaus sveikatai nedaro. Tačiau jei likučiai viršija normą, žmogus gali ir apsinuodyti. Europos Sąjungos šalyse jau nuo 2016 metų uždrausta pašaruose naudoti antibiotikus, jie naudojami tik gyvulių gydymui.
