Nors Lietuvoje praėjusiais metais, kaip ir užpernai, antibakterinių medžiagų liekanų maisto produktuose nebuvo nustatyta, ant laurų užsnūsti neketinama.
Šiemet papildomai bus tiriami pesticidai sviesto mėginiuose bei arseno ir gyvsidabrio likučiai gyvūnų mėsoje, piene, žuvyse. Specialistai primena, kad vaistus ūkiniams gyvūnams gali paskirti tik veterinaras, o iš gyvulių gautą produkciją leidžiama naudoti tik tuomet, kai iš jų organizmo pasišalina visi antibiotikų likučiai.
Antibiotikų likučių maiste ir pašaruose problema visame pasaulyje tampa vis aktualesnė dėl nekvalifikuoto, neatsakingo, o kartais ir visai nereikalingo antibiotikų naudojimo gydant ūkinius gyvūnus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarinės sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Čereškos teigimu, neracionalus antibiotikų naudojimas didina bakterijų atsparumą ir mažina tiek žmonių, tiek gyvūnų ligų gydymo efektyvumą. „Tiesioginio poveikio sveikatai suvalgius antibiotikų liekanomis užterštų maisto produktų nepajusime, tačiau ilgainiui tai gali gerokai susilpninti antibiotikų veiksmingumą“, – perspėjo specialistas.
Norint suvaldyti antimikrobinio atsparumo plitimo procesus visose Europos Sąjungos šalyse vykdoma antimikrobinių medžiagų stebėsena. Lietuvoje ją nuo 1998 m. atlieka VMVT. Kasmet tarnyba ištiria kelis tūkstančius maisto produktų mėginių, siekdama nustatyti galimą draudžiamų medžiagų ar neteisingą leidžiamų medžiagų naudojimą bei galimą taršą.
„Dar visai neseniai – 2004 m. – antibakterinių medžiagų liekanos buvo aptinkamos kiaušinių, pieno bei galvijų ir kiaulių mėsos mėginiuose. Praėjusiais metais ir užpernai draudžiamų medžiagų šiuose maisto produktuose neaptikome. Jų taip pat nebuvo rasta paukščių, triušių ir ūkiuose auginamų laukinių gyvūnų mėginiuose“, – teigė G.Čereška. Šiais metais VMVT planuoja ištirti 3 564 mėginius. Papildomai bus tiriami pesticidai sviesto mėginiuose bei arseno ir gyvsidabrio likučiai gyvūnų mėsoje, piene, žuvyse.
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Ugnės Žymantaitės, žmonės turi nepamiršti, kad vaistus sergančiam gyvūnui gali paskirti tik veterinarijos gydytojas. Parinkus antibiotiką, kuris geriausiai veikia ligos sukėlėjus, bus išvengta bakterijų atsparumo didinimo. „Neprofesionalus ir netikslingas antibiotikų naudojimas veterinarijoje nėra efektyvus.
Dažnai tokiu būdu gydomos gyvūnų ligos progresuoja, pereina į lėtines formas, o tai atneša ne tik finansinius nuostolius, bet ir kelia grėsmę vartotojų sveikatai“, – pabrėžė U.Žymantaitė. Maistui iš gyvulio gautos produkcijos negalima naudoti tol, kol iš jo organizmo nepasišalina veterinarinių vaistų likučiai. Jeigu jie aptinkami, maisto produktai turi būti utilizuoti.
Daiva Šalc
