Gyvulininkystėje antibiotikai naudojami siekiant kuo greičiau ir kuo daugiau gauti ekonominės naudos, todėl apie pasekmes vartotojų sveikatai numojama ranka. microbewiki.kenyon.edu nuotr.
Gyvulininkystėje antibiotikai naudojami siekiant kuo greičiau ir kuo daugiau gauti ekonominės naudos, todėl apie pasekmes vartotojų sveikatai numojama ranka. microbewiki.kenyon.edu nuotr.
Bakterijos tapo atsparios
Besaikis antibiotikų naudojimas artimiausiais dešimtmečiais gali tapti svarbiausia žmonijos problema. Neatsitiktinai lapkričio 18 d. minėsime kaip Europos supratimo apie antibiotikus dieną. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į nereikalingą antibiotikų naudojimą, geriau suprasti netinkamo antibiotikų naudojimo pasekmes. Štai vyriausioji Anglijos gydytoja prof. Sally Davies šių metų pavasarį viešai pareiškė, kad augantis bakterijų atsparumas antibiotikams jau dabar žmonijai kelia ne mažesnę grėsmę kaip terorizmas. Pasak S.Davies, jei bus prarastas gebėjimas kovoti su infekcijomis, jau po 15–20 metų paprasčiausios operacijos gali būti mirtinai pavojingos.
Jai pritarė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos instituto vadovas Raimundas Mockeliūnas: „Nesaikingas antibiotikų naudojimas gali sukelti problemų ne tik gyvuliams ar paukščiams: ir jų produkcija bus užteršta antibiotikais, todėl gali kilti pavojus žmonių sveikatai.“
Dar penktajame XX a. dešimtmetyje, antibiotikų eros pradžioje, paaiškėjo, kad penicilinas, kuris iš pradžių buvo veiksmingas, staiga ėmė nebeveikti. Tada prisimintas penicilino atradėjo Aleksandro Flemingo perspėjimas, kad iš pradžių į antibiotikus reaguojančios bakterijos vėliau gali tapti atsparios. Taip ir įvyko. Patogeninės bakterijos išmoko gaminti peniciliną sunaikinantį fermentą. Taip atsitiko ir atsitinka su vis naujai sukuriamais antibiotikais. Blogai, kad daugelis antibiotikų yra tos pačios kilmės, o kartais – net tie patys ir žmonėms, ir gyvuliams gydyti.
Renkasi riziką
Gal ši problema Lietuvoje itin perdėta, gal be reikalo mes ją pabrėžiame? Ne! Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos pirmininko pavaduotojas Jonas Gintautas su „Valstiečių laikraščiu“ pasidalijo savo patirtimi: „Blogai, kai gyvulių augintojams pradeda atrodyti, kad jie patys moka gyvulius gydyti. Įsigyja nelegaliu būdu antibiotikų ir gydo. Po to jau kviečia mus, veterinarijos gydytojus. Tačiau nepasako, kaip nugydė gyvulius. Mes bandome gydyti vienaip, kitaip, tačiau vaistai nebeveikia. Padarome jautrumo antibiotikams tyrimą ir randame priežastį – bakterijos jau atsparios antibiotikams.“
Vieno paukštyno Lietuvoje vadovas „Valstiečių laikraščiui“ pripažino: „Kaip vaikų turintis tėvas suprantu, kad produkcija turi būti saugi, tačiau kaip gamintojas žinau, jogsudėtinga auginti paukščius nenaudojant antibiotikų. Jų nenaudodamas labai rizikuočiau patirti nuostolių.“
Visų šalių gyvulių ir paukščių augintojai mąsto panašiai. Štai tūkstančiai britų ūkininkų gąsdinimų tarsi negirdi – baimindamiesi infekcijų, auginamoms kiaulėms, paukščiams ir karvėms jie be saiko į ėdalus, pašarus deda antibiotikų. Pasekmės liūdnos: per 10 metų antibiotikų naudojimas Didžiojoje Britanijoje išaugo net 8 kartus, nors ir šioje šalyje jie be recepto neparduodami.
Paukštininkyste užsiimantys JAV fermeriai neslepia, kad antibiotikai paukščiams yra lyg dopingas sportininkams – jie užauga daug greičiau nei įprastai. 2009–2011 m. iš JAV gamintų priešmikrobinių preparatų antibiotikų buvo net 72 proc. Jų fermeriai nuolat dėdavo į vandenį ir pašarus galvijams, kiaulėms bei paukščiams. Kokios pasekmės vartotojams? Aklavietėje jau jaučiasi atsidūrę ir amerikiečiai.
Kalti pinigai
Kas kaltas? Pasak Lietuvos zootechnikų sąjungos pirmininko Vytauto Drūlios, ši bėda atėjo iš sovietinių laikų, kai antibiotikai buvo nesaikingai naudojami. Amerikiečiai irgi susirgo noru auginant gyvulius bei paukščius kuo greičiau ir kuo daugiau gauti ekonominės naudos. Ne geresni ir vokiečiai, ispanai bei italai – antibiotikų naudojimo lyderiai ES rinkoje, nors ES reglamentai nuolat griežtinami. Štai birželio mėnesį kaimyninėje Lenkijoje kilo skandalas dėl nepagrįsto antibiotikų naudojimo. Žurnalistams pavyko slapta įrašyti galvijų ir paukščių augintojų bei veterinarijos gydytojų pokalbį, iš kurio paaiškėjo, kad galvijai šeriami, paukščiai lesinami (ypač!) nežinomos kilmės antibiotikais visą jų augimo laikotarpį. Nors Lenkijoje naudoti antibiotikus kaip augimo stimuliatorius draudžiama jau nuo 2006 m., noras daugiau uždirbti nepažabojamas.
ES jau nuo 2001 m. buvo priimtos rekomendacijos kiekvienoje šalyje atlikti mikroorganizmų atsparumo antibiotikams stebėseną. Ji atliekama ir Lietuvoje. Štai LVA Veterinarijos institutas pernai paragino ūkininkus bei žemės ūkio bendroves kreiptis dėl jų ūkiuose paplitusių bakterijų jautrumo tyrimų. „Tokius tyrimus mes atliekame pagal įvairias programas, esame sudarę sutartis, tačiau savanoriškai dėl tokių tyrimų nesikreipė nė vienas ūkininkas ar bendrovė“, – sakė R.Mockeliūnas.
Pavojingos net nedidelės dozės
Žurnalas „Clinical Infectious Diseases“ neseniai pranešė, kad Čikagos, Vašingtono, Los Anželo ir kai kurių kitų stambių JAV miestų prekybos centruose net apie 50 proc. parduodamos jautienos, kiaulienos bei paukštienos yra bakterijų, atsparių medicinos preparatams.
O kaip yra Europoje? Deja, ES rinkoje atliekami tyrimai tik dėl antibiotikų likučių mėsoje, tačiau iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, kiek vartotojams parduodamoje mėsoje yra bakterijų, kurių antibiotikai nebesunaikina. Tai – skirtingi tyrimai! Be to, medikai įspėja, kad vartotojai, net gaudami nedideles antibiotikų dozes, mažina savo organizmų atsparumą infekcijoms. Reikia paneigti dar pasitaikančius aiškinimus, kad antibiotikų likučius produktuose galima sunaikinti termiškai apdorojant aukštoje temperatūroje. Tokie bandymai buvo atlikti seniai ir rezultatai buvo akivaizdūs. Pavyzdžiui, tetraciklino vištoje nesunaikinsite net tada, jei ją virsite kelias valandas.
Kai kurie ūkininkai bando aiškinti, kad antibiotikų likučių lieka tik gyvulių žarnyne, o į mėsą jų nepatenka. „Netiesa. Juk antibiotikus leidžiame, kad susidarytų tam tikra jų koncentracija kraujyje“, – sakė veterinarijos gydytojas J.Gintautas.
Reikalavimai griežtės
Gyvulių ir paukščių augintojams teks susitaikyti su nuolat griežtinamais reikalavimais. Kitos išeities paprasčiausiai nėra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorė dr. Gražina Januškevičienė pasakojo, kaip tokiems atvejams rengiami būsimi veterinarijos gydytojai ir keliama jau dirbančių veterinarijos gydytojų kvalifikacija: „Analizuojame įvairias situacijas. Pavyzdžiui, po skerdimo atliekamo tyrimo metu randame pakitimų, ieškome injekcijų vietų. Pavyzdžiui, lėtinio mastito atveju tikėtina, kad buvo gydyta. Tokiu atveju jau būtinai reikia imti mėginius, sulaikyti skerdeną ir išsiaiškinti, ar nėra vaistų likučių. Taigi, priemonių kontroliuoti yra.“
Tiesa, yra ir prieštaraujančiųjų skelbiantiesiems pavojų. Štai veterinarijos ekspertas iš Nyderlandų Davidas Berchas sutiko, kad reikia nuolat atlikti tyrimus, tačiau kategoriškai tikino, kad dar anksti daryti išvadą, jog gyvulininkystėje naudoti antibiotikus yra pavojinga. Jo nuomone, žmonėms pavojingesni ne žemės ūkyje, o medicinoje naudojami antibiotikai.
Įtarimai smulkiesiems
Vytautas Tėvelis , Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas
Kai kuriuos antibiotikus pašaruose galima naudoti, tiesa, tokių yra nedaug, jų naudojimas griežtai reglamentuojamas. Be išlygų neigiamai vertinu kontrabandos būdu įsigytų antibiotikų naudojimą, ypač jei jie naudojami ir žmonėms gydyti. Taip, mikrobai prisitaiko prie antibiotikų, tačiau mokslas irgi nestovi vietoje – kuriami nauji vaistai, todėl nemanau, kad dėl antibiotikų naudojimo žmoniją gali ištikti globalinė krizė.
Galiu patikinti, kad paukštininkystės įmonėse Lietuvoje nuolat atliekama stebėsena, atliekami tyrimai dėl antibiotikų likučių. Tokių tyrimų įmonės negali išvengti. Apskritai stambiosios įmonės kaip augimo stimuliatorių antibiotikų tikrai nenaudoja, nes tai daryti paprasčiausiai neapsimokėtų finansiškai. Įtarinėti galėtume tik smulkiuosius paukščių augintojus.
Stengiuosi gydyti be antibiotikų
Petras Tamašauskas , Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos viceprezidentas
Nuogąstavimai dėl besaikio antibiotikų naudojimo realūs. Ateityje galime turėti problemų, kurias išspręsti bus labai sunku. Viena iš priežasčių – milžiniški pinigai farmacijos pramonėje. Mano, kaip veterinarijos gydytojo, tikslas – stengtis gyvulius gydyti nenaudojant antibiotikų. Žinoma, yra atvejų, kai be jų neišsiversi. Apmaudu, kai ūkininkai net nuo mūsų slepia, kad prieš tai susirgusį gyvulį bandė gydyti antibiotikais, o juk mes ne stebukladariai – ne visais atvejais galime iš karto nustatyti, kad buvo naudoti antibiotikai. Tokiais atvejais gydoma ir nežinia, ar vaistai veiks taip, kaip turėtų veikti. Kita bėda ta, kad kai kuriems gyvulių augintojams atrodo, jog jie geriau už veterinarus žino, kaip gydyti gyvulius.
