algimantas čekuolis
Algimantas Čekuolis
1931 m. gimęs Lietuvos rašytojas, keliautojas ir žurnalistas. Jis plačiai pripažįstamas dėl savo darbo žiniasklaidoje, ypač dėl sugebėjimo įdomiai ir išsamiai perteikti įvairias kultūrines, socialines ir politines temas. Čekuolis yra keletos knygų autorius, kuriose dažnai gvildenamos kelionių, istorijos ir asmeninės patirties temos. Jis taip pat žinomas dėl savo intelektualaus požiūrio į aktualijas ir gebėjimo sklandžiai reikšti mintis tiek raštu, tiek žodžiu.
Algimantas Čekuolis taip pat yra išleidęs ne vieną knygą: „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“, „Staigmenos“, „Šešios progos numirti“ ir daugybę kitų.
Algimantas Čekuolis: Kai karvės pilve uraganas
Didžiausias pastarųjų dešimtmečių ne-įvykis buvo gruodį Kopenhagoje įvykęs beveik visų pasaulio valstybių pasitarimas klimato atšilimo klausimu. Iš anksto matėsi, kad nieko neišeis. Nebuvo priimti jokie rimti sprendimai. Jie ir negalėjo būti priimti. Kodėl?
Nepramoninės, vadinamos atsilikusiomis, šalys reikalavo, kad turtingosios joms mokėtų už tai, kad jos neteršia oro. Ir ką jos darytų su gautais pinigais? Pasivytų turtingąsias. Antroji nesėkmės priežastis rimtesnė.
Santarvės ordinas - Algimantui Čekuoliui
Santarvės fondo laureatas Algimantas Čekuolis priima apdovanojimą, bet stebisi paties fondo veikla.
2009 metų Santarvės fondo laureatu prieš pat Naujuosius metus išrinktas intelektualas, žurnalistas, keliautojas, poliglotas A.Čekuolis. Netrukus jam bus įteiktas Santarvės ordinas "Pro augenda concordia" už viso gyvenimo indėlį puoselėjant santarvę.
"Rinkdama laureatus mūsų fondo valdyba stengiasi įvertinti jų viso gyvenimo nuopelnus.
A.Čekuolis: Pasaulio pabaiga - verslas
Prieš pat Naujuosius metus Saulėje prasidėjo milžiniškos audros. Kilo negirdėto dydžio žemės drebėjimai Amerikoje. Jų sukelta cunamio banga nuo Amerikos krantų Atlanto vandenyne eina į rytus.
Banga daugiau negu 200 metrų aukščio ir keliasdešimties kilometrų pločio.
Algimantas Čekuolis: Briuselio agurkai tiesesni
Šią vasarą Briuselis po ilgų diskusijų galų gale nutarė, kiek Europos Sąjungos (ES) agurkai gali būti kreivi, o kiek jiems galima leisti išsilenkti, ir pradėjo naują vajų - po truputį išstumti iš apyvartos įprastas kaitrines elektros lemputes. Vietoj jų Briuselis siūlo diegti brangesnes, bet mažiau elektros energijos sunaudojančias ir gerokai ilgiau šviečiančias taupiąsias.
Žiūrint iš šalies kai kurie Briuselio veiksmai atrodo kvaili, kiti - nereikalingi, ir tų veiksmų neabejotinai per daug.
Algimantas Čekuolis: panika varlių karalijoje
Galbūt kam nors atrodo, kad varles, tiksliau jų šlaunytes, valgo tik prancūzai. Netiesa.
Rudų ir žalių padarų, kurie Lietuvoje brendant per pievą ar paupiais ir paežeriais šokinėja iš po kojų, prancūzai suvalgo mažiau negu kai kurios kitos šalys - tik 4 mln. kilogramų per metus. Nieko sau "tik!". Tai tiek daug, kad varlių Prancūzijoje jau nebeliko.
Algimantas Čekuolis: Karštas guliašas
Slovakija ir Vengrija - valstybės kaimynės. Abi tapo laisvos tuo pačiu metu, abi įstojo į Europos Sąjungą ir NATO - ir nekenčia viena kitos mirtinai. Mėto Molotovo kokteilius - butelius su degiuoju skysčiu - į ambasadas, būtinai susimuša per futbolo ar krepšinio rungtynes. Abiejų šalių prezidentai nesilankė vienas pas kitą jau 8 metus.
Algimantas Čekuolis: „Aš nedariau to, ką vyras privalo daryti žmonai“
Laidos „ Valanda su Rūta“ žiūrovai liks nustebę išvydę pokalbių šou galantiškajį rašytoją ir televizijos laidų vedėją Algimantą Čekuolį. Šio garsaus vyro tokio temperamentingo, audringai ginančio numonę ko gero dar niekas nėra matęs. Ir ypač kai kalbama apie itin asmeninius dalykus – meilės istorijas.
„Esu antrą kartą vedęs. Prie altoriaus mane nuvedė mano vaikai“, – neslėps nuo žiūrovų Algimantas Čekuolis.
Kinams vėl nuskilo
Pasaulis aiškiai artėja prie elektra varomų automobilių. Bus reikalingi galingi, bet ne per daug dideli akumuliatoriai. O kinai turi raktą, be kurio talpių akumuliatorių gamyba nebus įmanoma.
Logika - už elektrinius automobilius. Juk važinėjame daugiausia miestuose, kur greitis apribotas, 60-70 km/val. Elektra varomam transportui - toks greitis idealus - mašina burkuoja iš malonumo. Bet jeigu reikia, ji gali skrieti ir 120 km/val.
Vytautą V. Landsbergį gyvenime lydi „Mažasis princas“
Siekdamos skatinti skaitymą, keturios organizacijos („Menų spaustuvė“, „Sena.lt“, „Knyguklubas.lt“ bei „Bernardinai.lt“) nuo rugsėjo vykdo tęstinį projektą „Skaityk ir dovanok“, kuriame savo skaitymo patirtimi dalinasi 10 žymių Lietuvos kultūros, verslo ir politikos pasaulio atstovų.
Kiekvieną mėnesį apie skaitymo reikšmę su vienu iš projekto dalyvių kalbasi „Bernardinai.
A. Čekuolis: Teutonų žaidimai ir juokeliai
Praėjo vasara. Pasižiūrėkime, kaip ją praleido mūsų kaimynai per Lenkiją - vokiečiai. Jie mėgsta šventes, didelius žmonių susibūrimus, šie būtinai turi įvykti kiekviename kaime, miestelyje ir mieste. Jų metu dažniausiai dėl ko nors rungiamasi. Būna jėgos, miklumo varžybos, bet dažniausiai stengiamasi kuo daugiau kvailioti ir tyčiotis vieniems iš kitų.
REKLAMA
REKLAMA
Algimantas Čekuolis: Apie Švediją realiai
Švedija - šalis, kur dideli mokesčiai, bet ekonomika sėkmingai konkuruoja net su Tolimaisiais Rytais. Dabar, kai pasaulį apėmęs sunkmetis, stebėtojai tirpsta žiūrėdami į Švedijos ūkio modelį. Taip jau buvo ne kartą - per ketvirtojo dešimtmečio krizę ir aštuntajame dešimtmetyje. Europos politikai ir ekonomistai suka galvas, kaip švedai sugeba vienu metu būti ir socialistai, ir sėkmingai konkuruoti laisvosios rinkos pasaulyje.
Algimantas Čekuolis: Vėliavos bokštuose
Šią nuotrauką žino visi vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Kadaise ji apskriejo visą pasaulio spaudą, dabar spausdinama istorijos vadovėliuose: dūmuose paskendęs sugriautas Berlynas, sovietų kareiviai, užsikorę ant Reichstago griuvėsių, kelia raudoną su pjautuvu ir kūju vėliavą. Tai turėjo reikšti, kad užimta simboliškai svarbiausia Berlyno ir visos Vokietijos vieta, priešintis nebėra prasmės.
Algimantas Čekuolis: Grybų karas
Jeigu kartais manote, kad Skandinavijos tautos, vieno kraujo sesės, gyvena neišpasakytai draugiškai ir rankutėmis susikabinusios šoka ratelį - smarkiai klystate.
Tankų viena prieš kitą jos nesiunčia ir viena kitai šypsosi, bet žmogaus prigimties greit nepakeisi. Danų laikraštis „Nyhedsavisen“ išspausdino straipsnį griausminga antrašte: „Švedų politika danų atžvilgiu - kultūrinis imperializmas.
Stalino melo dūmas
Praėjo 56 metai po Stalino mirties, pasikeitė dvi žmonių kartos, o jo įvaizdis tebėra miglotas visame pasaulyje. Rusijoje dėl to, kaip Staliną vadinti ir vertinti, tebesiginčija profesoriai, o aludės lankytojai mušasi iki kraujo. Lietuvoje sutinku nemažai žmonių, kurie nežino, kas jis toks buvo ir ką padarė lietuviams. Paklaustas jaunimas beveik visada sutrikęs šypsosi ir purto galvą.
Su kuo valgomi mūsų laikų herojai?
Ikonizuojamos asmenybės vaidenasi prabėgančiose reklamose, o kiti ir ilgesniam laikui įstringa atmintyje ar reklaminiuose stenduose. Tereikia pasirinkti įdomesnį rakursą ir gali daryti iš įžymių žmonių ar legendinių asmenybių reklamas, dėmesį patraukiančius plakatus ar marškinėlius. Norint sulaukti susidomėjimo tereikia žinomo veido ir tegul jis tau tarnauja, kaip efektyviausia reklama. Ikonizuotos reklamos dažniausiai būna labai veiksmingos, ar bent jau sukelia tam tikrą ažiotažą.
Domėtis krašto istorija tampa paprasčiau
Neblėstantis etnokultūros festivalio „Skamba skamba kankliai“ populiarumas, vis gausiau tradicinių Joninių švęsti į Kernavę suplūstantys lankytojai, ypatingu kultūros fenomenu tapusi Pasaulio lietuvių dainų šventė – tai tik keli pavyzdžiai, leidžiantys teigti, jog tautinės tradicijos ir jas pagimdžiusi krašto istorija bei kultūra išlieka svarbi vertybė.
Pavyzdžiui, kone trečdalis portalo www.balsas.
A. Čekuolis: Menkę mylėkime ne tik keptuvėje
Tapo neva gero skonio požymiu kritikuoti Baltiją - ji šalta, dvokia, apaugusi maurais, net maudytis nesinori. Ypač populiaru dabar, kai lengva ir pigu važiuoti prie šiltų jūrų.
Ir vis dėlto mūsų trumpame pajūryje vasarą žmonių net knibžda. O kur daugiau ilgakojės panos parodys savo biustus kavalieriams? Kur dar galima atvažiuoti porai dienų ar savaitei? Bangos vėsios, bet grūdina taip, kad visus metus vaikščiosi sveikas.
A. Čekuolis: Oi, tos rusų moterys!
Išsitraukęs pistoletą sukomandavo visiems gultis ant žemės ir atiduoti kasos pinigus. Kirpyklos šeimininkė atsakė, kad visi pinigai jos prijuostės kišenėje.
- Mesk čia prijuostę! - suriaumojo plėšikas.
Šeimininkė metė, bet taip, kad prijuostė užkrito banditui ant veido. Kartu ji smogė jam į paširdžius. Kai vyras nuo skausmo susilenkė, dėjo jam keliu į smakrą, o abiem sugniaužtais kumščiais į pakaušį. Užpuolikas krito be sąmonės.
Šeimininkė buvo karatistė, geltonojo diržo savininkė.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: gimtadienio fragmentai
1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius.
Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.
Kova su korupcija: jeigu tikrai nori - galima
Ekvadoras, viena iš Pietų Amerikos respublikų, nuo seno garsėjo korupcija ir „Transparency International“ sąrašuose visada užimdavo vieną iš paskutinių vietų, visada buvo tarp blogiausiųjų. Pernai po rinkimų atėjus į valdžią naujai vyriausybei padėtis, visų nuostabai, ėmė sparčiai keistis. Ką padarė prezidento Rafaelio Correa vyriausybė?
Ji žengė tik kelis žingsnius, bet labai konkrečius. Įvedė visų valstybinių įstaigų ir užsakymų elektroninę stebėseną.
Į istoriją įėję vagys
Visi vagys ir banditai turi vieną tikslą: kuo mažiausiomis pastangomis kuo daugiau pavogti ir neįkliūti. Tačiau beveik visiems svajonė pasigriebti didelį lobį ir išsisukti nuo teisingumo neišsipildo.
Viduramžiais taikių gyventojų vaizduotę kaitino kalbos apie plėšikus, kurie tykoja pakelėse, užpuola dvarus ir pilis. Keleivių, turinčių kapšus monetų, tada pasitaikydavo retai, už tai plėšikų medžioklė vyko nuolatos.
Šį savaitgalį autografus dalins Algimantas Čekuolis
Šį šeštadienį pirmą kartą apsilankiusieji Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusioje Hyper Maximoje ne tik galės įsigyti Loretos Paškevičienės parengtą knygą „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“, bet iškart gauti ir Algimanto Čekuolio autografą.
Visų savo gerbėjų vienas žinomiausių Lietuvos televizijos veidų lauks šeštadienį, balandžio 25 dieną nuo 10 iki 13 valandos.
Algimantas Čekuolis apie „metabo“
Japonai atnešė mums naują žodį - metabo. Iš tikro tai tarptautinio termino „metabolinis sindromas“, medžiagų apykaitos sutrikimas, sutrumpinimas. Dabar jis tapo grėsmingu žodžiu, kol kas tik Japonijoje. Nėra abejonės - atkeliaus ir į Lietuvą, kaip atkeliavo japoniški automobiliai, televizoriai ir vaizdo įranga, japonų patiekalai suši ir sušimi, sojų padažai, karaokė ir kiti gal visai neblogi dalykai.
Rusų žaidimai Baltijos dugne
Apie didįjį vamzdį Rusijos dujoms Baltijos dugnu žinome. Niekas neabejoja, kad tokia brangi statyba vykdoma siekiant apeiti Baltijos šalis. Tačiau tai ne viskas.
Netoli Peterburgo statomas milžiniškas, 16 kvadratinių kilometrų ploto jūrų uostas Ust-Luga, turėsiantis aptarnauti didumą Rusijos prekybos su Vakarais, taip paliksiantis Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostus be rusiško tranzito.
LTV laida „Redakcija“ baigia darbą
Lietuvos televizijoje (LTV) anksčiau laiko darbą baigia kūrybinė laidos „Redakcija“ grupė.
LTV vadovas Rimvydas Paleckis BNS pirmadienį patvirtino, kad laidos „Redakcija“ LTV eteryje nebeliks.
Anot jo, sutartis su laidos „Redakcija“ kūrėjais baigiasi kovo pabaigoje.
„Sutartis buvo perrašyta po Naujųjų metų taupymo sumetimais“, - teigė R. Paleckis.
Paprastai TV sezonas baigiasi vasarą.
Popietės su Algimantu Čekuoliu vyks didžiausiuose Lietuvos miestuose
Kovo ir balandžio mėnesiais Algimantas Čekuolis pakvies savo gerbėjus kartu praleisti popietes įvairiuose Lietuvos miestuose. Susitikimų metu vienas žinomiausių Lietuvos televizijos veidų pristatys Loretos Paškevičienės parengtą knygą „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“.
„Knygas rašau labai retai, ir kuo toliau, tuo rečiau, nes žmonės gyvena įdomiai, kiekvienas savaip – kam jiems varginti akis skaitant? Leidykla – kitos nuomonės.
Odė pipirams
Bet kurį mažai apetitą keliantį valgį, sakysim, pavytusį sumuštinį ar stingstančią kiaušinienę, suvalgysite, jeigu būsite alkanas kaip vilkas arba jei gerai pripipirinsite. Esu tikras, kad neimate nuo stalo pipirinės, kurioje pipirai - užpernykščiai ar sumalti pernai. Iš jų tiek naudos, kiek iš sukapoto ir sumalto šluotražio. Net geroje valgykloje, o neblogame restorane būtinai, yra rankinė pipirmalė klientams, tokia kaip namie. Tik reikia paprašyti.
Seksualinė Azijos nesekmė
Azijoje auga 400 mln. jaunų vyrų, kurie neturi ir negalės turėti poros, nes mergaičių gimsta daug mažiau. Kalta medicinos pažanga. Su tokia problema žmonija dar niekada nebuvo susidūrusi.
Pražūtinga technikos pažanga
Didžiausias žmonių naikintojas, kaip dabar aiškėja, ko gero, bus ne Stalinas, ne Hitleris ir net ne Čingischanas, o palyginti kuklus amerikietis, Stenfordo universiteto profesorius Albertas Macovskis. Jo aukos skaičiuojamos šimtais milijonų. To dar niekada nėra buvę.
Amerika išsiparduoda
Niujorke, virš garsiosios "Circuit City" parduotuvės Brodvėjaus gatvėje, plazda didžiulis užrašas: "Viskas turi būti parduota."
Žmonės eina gausiai. Vieni nusipirkti, kiti savo akimis įsitikinti, kad naujausias kompiuteris, kainavęs 2000 dolerių, parduodamas už 500. Panašiai - ir kitos prekės. Pardavėjams daug darbo, tačiau tuo jie nesidžiaugia. Parduotuvė uždaroma, darbuotojai atsidurs gatvėje.
Paskelbti 2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titulo nominantai
2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius.
Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.
Aukcione – originalūs Afganistano moterų rankdarbiai
Gruodžio 3 d. Amerikos centre rengiamame Afganistano Goro provincijos moterų rankdarbių aukcione bus parduodami rankomis rišti kilimai, kepuraitės, drabužiai bei papuošalai.
Visus šiuos darbus sostinės gyventojai ir svečiai nuo lapkričio pabaigos galėjo apžiūrėti Lietuvos televizijos patalpose demonstruotoje mobiliojoje parodoje.
Šalies įžymybės tampa Vilniaus ambasadoriais
Jei myli savo miestą, apie tai gali pasakyti garsiai ir paskleisti šią žinią pasauliui. Taip pasielgė būrys garsių visuomenės ir kultūros veikėjų, kurie prisijungė prie „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Ambasadorių programos.
Lapkričio mėnesį prie Ambasadorių programos prisijungė 20 žinomų kultūros ir visuomenės veikėjų.
Kaip ir dera kultūros sostinei, gausiausią naujųjų ambasadorių ratą sudaro kultūros atstovai.
Blogeris pretenduoja į Tolerancijos žmogaus vardą
„Sugiharos fondas“, kasmet skelbiantis Tolerancijos žmogų, šalia kitų pretendentų į šį titulą, svarstys ir anoniminio blogerio, parašiusio apie galimai diskriminacines priėmimo į tautinę žydų mokyklą taisykles, kandidatūrą.
Tai BNS ketvirtadienį sakė fondo vykdantysis direktorius Simonas Dovidavičius.
Siūlymai „Zeppelinus“ slapyvardžiu pasivadinusiam blogeriui suteikti Tolerancijos žmogaus titulą fondą pasiekė savaitės pradžioje elektroniniu paštu.
Lietuva.lt – kuris variantas geresnis?
Šį pavasarį po ilgų diskusijų pagaliau buvo išrinktas Lietuvos prekinis ženklas. Dabar galime pasidžiaugti ir naujuoju oficialiu Lietuvos tinklalapiu, kuris reprezentuos Lietuvą užsieniečiams. Tiesa, tai objektas, kuris turėtų sukelti nemažai kalbų visuomenėje, nes yra net du tinklalapio variantai. BESTWEB.lt, geriausių lietuviškų tinklalapių kataloge, jau užvirė specialistų diskusija apie tai kuris variantas geresnis.
Konstitucijos dvasių ieškos LRT
Buvęs KT pirmininkas E.Kūris nuo rudens ragaus žurnalisto duonos.
Audriaus Siaurusevičiaus vadovaujamas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) toliau vykdo saviškių įtvirtinimo misiją. Nuo rudens televizijos žiūrovai matys naują laidą, tarp kurios vedėjų - buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris.
D. Česnauskis: „Skaniai gaminu koldūnus“
Ketvirtus metus Edinburgo futbolo klube “Hearts” saugo pozicijoje žaidžiantis Deividas Česnauskis kamuolį spardo nuo šešerių metų. Škotijoje Lietuvos vardą garsinantis futbolininkas neseniai vedė tituluotą gražuolę Vaidą Grikšaitę. Artimiausiu metu pasaulį turėtų išvysti poros pirmagimis. Už aistrą futbolui ir lietuvaitei Deividą pristatome rubrikoje “Subjektas”.
- Beprotiškiausias gyvenimo poelgis?
- Tokio nėra.
- Be ko tau gyvenimas nemielas?
- Be meilės.
Rasizmo sėkla ir sudygsta, ir gali būti išrauta jau mokykloje
Lietuvoje mėgstama sakyti, esą rasistų pas mus nėra, o tokio pobūdžio išpuoliai - tik chuliganų darbas. Tačiau Klaipėdos pedagogai ir psichikos sveikatos specialistai linkę pripažinti, jog net mokyklose vis daugiau patyčių patiria ne tik vaikai iš asocialių šeimų ar turintyspsichikos ar fizinę negalią, bet ir kitos rasės arba tautybės bendraamžiai.
Į redakciją kreipėsi keturiolikmetės Lukos (vardas pakeistas) globėja, kuri sakė, jog ši daug metų kenčia savo klasės draugo Tiomos išpuolius.
Masinis ordinų dalinimas tęsiasi?
Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.
Sąjūdis galėjo gimti vėliau
Šviesaus atminimo akademiko Eduardo Vilko dėka Lietuvos nepriklausomybės upės - Sąjūdžio gimtadienį valstybė švęs rytoj, o ne kurią nors kitą dieną, rašo „Respublika“.
„Birželio 3-ioji man vis dar yra kažkoks neįtikėtinas virsmas. Visi tada lakstėme, matėme, kad reikia ką nors daryti. Tai reikalai eina, tai, velnias griebtų, stringa“, - šiandien Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) gimimo išvakares prisimena verslininkas, o tuomet - vienas LPS iniciatyvinės grupės narių Zigmas Vaišvila.
„Opus 3“ aplankys Ričardas Doveika
Visuomeninio transliuotojo jaunimo radijo stotyje „Opus 3“ penktadienį svečiuosis Vilniaus Arkikatedros klebonas Ričardas Doveika. 13.30 val. prasidėsiančioje rubrikoje „Svečias“ kunigą kalbins beveik bendravardis „Opus 3“ vedėjas Richardas Jonaitis.
Kokia yra jauno kunigo kasdienybė? Kodėl jis pasirinko kunigystę? Tai klausimai, į kuriuos Ričardas Doveika tikriausiai jau atsakinėjo daugybę kartų.
Visa tiesa apie politiką - peliukų lūpose
Dabar aštriausias lietuvių ginklas prieš politikus ar kitus erzinančius visuomenės veikėjus – humoras. Nuoskaudos internete ar televizijos ekrane liejamos ne tik piktai, bet ir neįtikimai šmaikščiai, rašo "Kauno diena".Populiariausia tema – LeoŠiuo metu tarp populiariausiųjų persiunčiamų nuorodų internete – Žilvino Žvagulio dvidešimties metų senumo vaizdo klipas „Liūte, neliūdėk“ ir ištrauka iš Keistuolių teatro filmo „Brėmeno muzikantai“. Joje aktorius Darius Auželis, vaidinantis vadybininką Le...
Metų Tolerancijos žmogumi tapo J. Šeduikytė
Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo dainininkė Jurga Šeduikytė.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti J.Šeduikytė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.
Šeštadienį bus paskelbtas Tolerancijos žmogus
Kaune šeštadienį bus paskelbtas Tolerancijos žmogus. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, dainininkė Jurga Šeduikytė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.
Kazimieras Šiaulys: Lietuvos televizijoje sklando „kaspervizijos“ dvasia
Stebėtis, kad Sausio 13-ąją atsiranda laisvės kovotojus įžeidžiančių užrašų, labai nereikėtų. Kuo labiau tolstame nuo 1991-ųjų, tuo labiau pati Lietuvos nacionalinė televizija, vienas iš laisvės simbolių, kuriuos gynė iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, darosi panaši į „kasperviziją“. Kas gi ta „kaspervizija“? 1991-ųjų sausio 13-ąją, TSRS kariškiams užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, netrukus pradėjo veikti okupantų ir kolaborantų radijas ir televizija, kuriai vadovauti buvo paski...
Antanas Smetona: Kas sieja kirčiavimą su vadyba?
Šalia garsų tarties problemų, lietuvių kalbai nė kiek ne mažiau aktualus ir kirčiavimas, nes turime dviejų tipų priegaidę ir nepastovų kirtį. Lietuvių kalbos kirčio šokinėjimas įvairiose žodžio formose yra susijęs su priegaide. Pvz.
Meno aukcionas: antras bandymas
Gruodžio 19 d. Vilniuje Meno rinkos agentūra surengė antrą oficialų komercinį meno aukcioną. Jam buvo pasirinktas Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centras, esantis Naugarduko gatvėje. Šiame pastate kadaise veikė daugeliui sovietmetį dar prisimenančių vilniečių pažįstamas „Pionieriaus“ kino teatras, rodęs filmus apie nerūpestingos vaikystės nuotykius ir leniniečių žygdarbius.
Kad taip ir Lietuvos dvasia atsikvošėtų!
Europos komisijos Komunikacijos generalinio direktorato atstovybė Lietuvoje praėjusį savaitgalį Druskininkuose surengė metinę konferenciją informacijos apie Europos Sąjungą tinklo Lietuvoje trejų metų sukakčiai pažymėti. Iš visos Lietuvos susirinko žmonės, kuriems šalies integracijos į europines struktūras procesas daugiau ar mažiau susijęs su jų profesine veikla.
Rytis Radavičius: Pirmasis meno aukcionas Lietuvoje: paskutinis iš trijų
Keletas faktų Rugsėjo 14 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenale) įvyko pirmasis Lietuvoje oficialus komercinis meno aukcionas. Jį organizavo 2007 m. įkurta Meno rinkos agentūra. Į aukcioną susirinko maždaug 30 žmonių, iš jų 15 užsiregistravo kaip aukciono dalyviai (t.y. turėjo teisę siūlyti savo kainą už pateikiamus darbus). Registracijos mokestis buvo 30 litų, aukciono katalogas kainavo 35 litus. Aukciono pradžia buvo numatyta 18:00, jis vėlavo dešimt minučių.
Č.Juršėnas žada užsienio politikos tęstinumą, teisingumą ir santaiką Lietuvoje
Socialdemokratų pretendentas į prezidentus Česlovas Juršėnas teigia vykdysiąs ankstesnių valstybės vadovų nubrėžtą Lietuvos užsienio politiką - siekius aktyviai veikti Europos Sąjungoje bei NATO ir geros kaimynystės santykių stiprinimą.
Tai laikinasis Seimo pirmininkas Č.Juršėnas pareiškė šeštadienį Vilniuje vykusioje valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) konferencijoje, kurioje jis vienbalsiai formaliai iškeltas partijos kandidatu pirmalaikiuose prezidento rinkimuose.
Aiškėja partijų kandidatai į Europos Parlamentą
Visos pagrindinės politinės partijos jau pradėjo ruoštis birželį vyksiantiems pirmiesiems šalies istorijoje rinkimams į Europos Parlamentą. Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra sudariusi preliminarų kandidatų į EP sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu įrašytas užsienio reikalų viceministras Justas Paleckis.