Algimantas Čekuolis
Algimantas Čekuolis
1931 m. gimęs Lietuvos rašytojas, keliautojas ir žurnalistas. Jis plačiai pripažįstamas dėl savo darbo žiniasklaidoje, ypač dėl sugebėjimo įdomiai ir išsamiai perteikti įvairias kultūrines, socialines ir politines temas. Čekuolis yra keletos knygų autorius, kuriose dažnai gvildenamos kelionių, istorijos ir asmeninės patirties temos. Jis taip pat žinomas dėl savo intelektualaus požiūrio į aktualijas ir gebėjimo sklandžiai reikšti mintis tiek raštu, tiek žodžiu.
Algimantas Čekuolis taip pat yra išleidęs ne vieną knygą: „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“, „Staigmenos“, „Šešios progos numirti“ ir daugybę kitų.
Rasizmo sėkla ir sudygsta, ir gali būti išrauta jau mokykloje
Lietuvoje mėgstama sakyti, esą rasistų pas mus nėra, o tokio pobūdžio išpuoliai - tik chuliganų darbas. Tačiau Klaipėdos pedagogai ir psichikos sveikatos specialistai linkę pripažinti, jog net mokyklose vis daugiau patyčių patiria ne tik vaikai iš asocialių šeimų ar turintyspsichikos ar fizinę negalią, bet ir kitos rasės arba tautybės bendraamžiai.
Į redakciją kreipėsi keturiolikmetės Lukos (vardas pakeistas) globėja, kuri sakė, jog ši daug metų kenčia savo klasės draugo Tiomos išpuolius.
Masinis ordinų dalinimas tęsiasi?
Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.
Sąjūdis galėjo gimti vėliau
Šviesaus atminimo akademiko Eduardo Vilko dėka Lietuvos nepriklausomybės upės - Sąjūdžio gimtadienį valstybė švęs rytoj, o ne kurią nors kitą dieną, rašo „Respublika“.
„Birželio 3-ioji man vis dar yra kažkoks neįtikėtinas virsmas. Visi tada lakstėme, matėme, kad reikia ką nors daryti. Tai reikalai eina, tai, velnias griebtų, stringa“, - šiandien Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) gimimo išvakares prisimena verslininkas, o tuomet - vienas LPS iniciatyvinės grupės narių Zigmas Vaišvila.
„Opus 3“ aplankys Ričardas Doveika
Visuomeninio transliuotojo jaunimo radijo stotyje „Opus 3“ penktadienį svečiuosis Vilniaus Arkikatedros klebonas Ričardas Doveika. 13.30 val. prasidėsiančioje rubrikoje „Svečias“ kunigą kalbins beveik bendravardis „Opus 3“ vedėjas Richardas Jonaitis.
Kokia yra jauno kunigo kasdienybė? Kodėl jis pasirinko kunigystę? Tai klausimai, į kuriuos Ričardas Doveika tikriausiai jau atsakinėjo daugybę kartų.
Visa tiesa apie politiką - peliukų lūpose
Dabar aštriausias lietuvių ginklas prieš politikus ar kitus erzinančius visuomenės veikėjus – humoras. Nuoskaudos internete ar televizijos ekrane liejamos ne tik piktai, bet ir neįtikimai šmaikščiai, rašo "Kauno diena".Populiariausia tema – LeoŠiuo metu tarp populiariausiųjų persiunčiamų nuorodų internete – Žilvino Žvagulio dvidešimties metų senumo vaizdo klipas „Liūte, neliūdėk“ ir ištrauka iš Keistuolių teatro filmo „Brėmeno muzikantai“. Joje aktorius Darius Auželis, vaidinantis vadybininką Le...
Metų Tolerancijos žmogumi tapo J. Šeduikytė
Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo dainininkė Jurga Šeduikytė.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti J.Šeduikytė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.
Šeštadienį bus paskelbtas Tolerancijos žmogus
Kaune šeštadienį bus paskelbtas Tolerancijos žmogus. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, dainininkė Jurga Šeduikytė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.
Kazimieras Šiaulys: Lietuvos televizijoje sklando „kaspervizijos“ dvasia
Stebėtis, kad Sausio 13-ąją atsiranda laisvės kovotojus įžeidžiančių užrašų, labai nereikėtų. Kuo labiau tolstame nuo 1991-ųjų, tuo labiau pati Lietuvos nacionalinė televizija, vienas iš laisvės simbolių, kuriuos gynė iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, darosi panaši į „kasperviziją“. Kas gi ta „kaspervizija“? 1991-ųjų sausio 13-ąją, TSRS kariškiams užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, netrukus pradėjo veikti okupantų ir kolaborantų radijas ir televizija, kuriai vadovauti buvo paski...
Antanas Smetona: Kas sieja kirčiavimą su vadyba?
Šalia garsų tarties problemų, lietuvių kalbai nė kiek ne mažiau aktualus ir kirčiavimas, nes turime dviejų tipų priegaidę ir nepastovų kirtį. Lietuvių kalbos kirčio šokinėjimas įvairiose žodžio formose yra susijęs su priegaide. Pvz.
Meno aukcionas: antras bandymas
Gruodžio 19 d. Vilniuje Meno rinkos agentūra surengė antrą oficialų komercinį meno aukcioną. Jam buvo pasirinktas Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centras, esantis Naugarduko gatvėje. Šiame pastate kadaise veikė daugeliui sovietmetį dar prisimenančių vilniečių pažįstamas „Pionieriaus“ kino teatras, rodęs filmus apie nerūpestingos vaikystės nuotykius ir leniniečių žygdarbius.
REKLAMA
REKLAMA
Kad taip ir Lietuvos dvasia atsikvošėtų!
Europos komisijos Komunikacijos generalinio direktorato atstovybė Lietuvoje praėjusį savaitgalį Druskininkuose surengė metinę konferenciją informacijos apie Europos Sąjungą tinklo Lietuvoje trejų metų sukakčiai pažymėti. Iš visos Lietuvos susirinko žmonės, kuriems šalies integracijos į europines struktūras procesas daugiau ar mažiau susijęs su jų profesine veikla.
Rytis Radavičius: Pirmasis meno aukcionas Lietuvoje: paskutinis iš trijų
Keletas faktų Rugsėjo 14 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenale) įvyko pirmasis Lietuvoje oficialus komercinis meno aukcionas. Jį organizavo 2007 m. įkurta Meno rinkos agentūra. Į aukcioną susirinko maždaug 30 žmonių, iš jų 15 užsiregistravo kaip aukciono dalyviai (t.y. turėjo teisę siūlyti savo kainą už pateikiamus darbus). Registracijos mokestis buvo 30 litų, aukciono katalogas kainavo 35 litus. Aukciono pradžia buvo numatyta 18:00, jis vėlavo dešimt minučių.
Č.Juršėnas žada užsienio politikos tęstinumą, teisingumą ir santaiką Lietuvoje
Socialdemokratų pretendentas į prezidentus Česlovas Juršėnas teigia vykdysiąs ankstesnių valstybės vadovų nubrėžtą Lietuvos užsienio politiką - siekius aktyviai veikti Europos Sąjungoje bei NATO ir geros kaimynystės santykių stiprinimą.
Tai laikinasis Seimo pirmininkas Č.Juršėnas pareiškė šeštadienį Vilniuje vykusioje valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) konferencijoje, kurioje jis vienbalsiai formaliai iškeltas partijos kandidatu pirmalaikiuose prezidento rinkimuose.
Aiškėja partijų kandidatai į Europos Parlamentą
Visos pagrindinės politinės partijos jau pradėjo ruoštis birželį vyksiantiems pirmiesiems šalies istorijoje rinkimams į Europos Parlamentą. Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra sudariusi preliminarų kandidatų į EP sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu įrašytas užsienio reikalų viceministras Justas Paleckis.
Aštuoni iš dešimties Lietuvos piliečių ketina balsuoti per Europos Parlamento rinkimus
Birželį Lietuvoje pirmą kartą vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose rinkėjų aktyvumas žada būti rekordiškas.
Kaip parodė vasario 5-8 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausa, rinkimuose žada dalyvauti 82,8 procentai rinkėjų, pranešė ryšių su visuomene agentūra "ID4".
Tarp rinkėjų populiariausia Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsus per EP rinkimus ketina atiduoti 38,1 proc. respondentų.
Algimantas Čekuolis: Tyčiodamiesi iš žmonių, rodome savo pačių menkystę
"Šiandien Lietuva laiko demokratijos egzaminą, o spauda - nešališkumo", - sako Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė.
Specialistės nuomone, šiandien žiniasklaida neįstengia būti nešališka ir yra labiau linkusi į agitaciją nei į visuomenės informavimą. Jai pritaria ir kiti "Vakarų ekspreso" pašnekovai: žurnalistai Algimantas Čekuolis, Rytis Juozapavičius, teisininkas Algis Norkūnas.
Viktoras Uspaskichas stoja į aktyvių euroentuziastų gretas
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Uspaskichas prisijungė prie visuomenininkų grupės, aktyviai agituojančios už Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą (ES) ir informuojančios šalies gyventojus apie narystės ES naudą.
Ketvirtadienį (03.13) Vilniuje V. Uspaskichas pasirašė visuomeninės koalicijos "Už Europą" deklaraciją, kurią savo parašais anksčiau parėmė visuomenei žinomi žurnalistai, verslininkai, politikai ir daugelio kitų sričių atstovai.
Televizijos, pramogų ir politikos žvaigždės agituos už ES
Visuomenei žinomi žurnalistai, verslininkai, politikai bei daugelio kitų sričių atstovai paprastais žodžiais pasakos žmonėms apie Lietuvos perspektyvas Europos Sąjungoje.
Antradienį (02.25) pristatytas Lietuvos narystę ES remiantis informacinis centras "Už Europą!" buria visuomenės nuomonės formuotojus ir lyderius, kurių aiški pozicija eurointegracijos klausimais yra ypač svarbi būsimiems gegužės mėnesį įvyksiančio referendumo dėl narystės ES dalyviams.
