Šalia garsų tarties problemų, lietuvių kalbai nė kiek ne mažiau aktualus ir kirčiavimas, nes turime dviejų tipų priegaidę ir nepastovų kirtį. Lietuvių kalbos kirčio šokinėjimas įvairiose žodžio formose yra susijęs su priegaide. Pvz., jei antras nuo galo kirčiuotas skiemuo turi tvirtapradę priegaidę, kirtis nešokinėja – výrą, su výru, výre; Dáivą, Dáiva, su Dáiva, Dáivas, o jei antras nuo galo skiemuo turi tvirtagalę priegaidę arba yra trumpas, kirtis tam tikruose linksniuose nušoka į galūnę – grỹbą, su grybù, grubùs; Rãsą, Rasà, su Rasà, Rasàs. Veiksmažodžiai elgiasi taip pat: jója, jóju, jóji; dainúoja, dainúoju, dainúoji; dainãvo, dainavaũ, dainavaI; rãšo, rašaũ, rašaI; rIša, rišù, rišI. Tai vadinama Sosiūro-Fortunatovo dėsniu arba antrojo nuo galo skiemens taisykle. Ši taisyklė yra susijusi su kirčiuotėmis: lietuvių kalbos vardažodis turi keturias kirčiuotes – antrojo nuo galo skiemens taisyklė veikia antrojoje ir ketvirtojoje kirčiuotėse, o pirmojoje ir trečiojoje neveikia.
Aišku, kad tokiame straipsnelyje ir tokioje vietoje dėstyti visų kirčiavimo subtilybių nėra reikalo. Juoba kad ir skaitytojų – būkime realistai – vargu ar nuo to pagausėtų. Laimė, to daryti nė nereikia. Ir štai kodėl – lietuvių kalbos kirčiavimas yra labai sistemingas, todėl nieko neturėtų stebinti, kad ir čia veikia žymioji vadybos srities taisyklė 20/80. Kirčiavimo sistemoje ji reiškiasi taip: išmokus arba supratus 20 procentų kirčiavimo taisyklių, pasiekiamas stebėtinas 80 procentų taisyklingo kirčiavimo rezultatas. Tai reiškia, kad dėl tokio puikaus rezultato tikrai verta pasistengti suprasti ir išmokti tas kelias taisykles.
O taisyklių iš tiesų nėra daug. Vieną iš pagrindinių – antrojo nuo galo skiemens – ką tik trumpai paaiškinau. Antras dalykas, kurį verta suprasti – kirčiuotės. Trečias dalykas – kirčiavimas pagal pavyzdį. Viskas labai glaustai ir išsamiai yra išaiškinta Prano Kniūkštos ir Antano Lyberio „Trumpame lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyne“. Nedidukas, bet išsamus kirčiavimo skyrelis pateikiamas įžanginėje žodyno dalyje. Skubantiems pravartu žvilgtelėti į mokytojo Algimanto Urbanavičiaus tinklalapį.
Atskirai norėtųsi paminėti kirčiavimą pagal pavyzdį. Šis principas veikia maždaug taip: jei sakome citramònas, tai sakykime ir cinamònas. Trakùs reikėtų kirčiuoti kaip batùs. Vadinasi, bãtai – Trãkai, bãtų – Trãkų, bãtuose – Trãkuose. Žodį mamà tikriausiai visi kirčiuojame irgi be klaidų, todėl nesunku įsiminti, kad lygiai taip pat kirčiuojama Garliavà. Taigi: mamojè – Garliavojè, pas mãmą – į Garliãvą, mamõs – Garliavõs. Lygiai taip pat niekam sunkumų nekelia žodis pavardĖ. Su juo galima gretinti žodžius gegužĖ, PabradĖ. Todėl nesunkiai sukirčiuojame: pavardĖs – gegužĖs, PabradĖs, pavardėjè – gegužėjè, Pabradėjè, pãvardę – gEgužę, Pãbradę.
Dėl labai reguliarios ir gausios darybos sistemos kirčiavimo pagal pavyzdį principas tinka ir dariniams, ypač verta atkreipti dėmesį į priesaginių žodžių kirčiavimą. Principas toks: jei mokame kirčiuoti rankýtė, tai mokame kirčiuoti dar keliolika tūkstančių žodžių su šia priesaga – mamýtė, žolýtė ir t.t. Su rankýte, vadinasi, su mamýte, su žolýte ir t.t. Toliau belieka įsiminti, kad priesagų ‑áitis, ‑ė, išskyrus aukštaItis, žemaItis, ‑ýbė, ‑ýba, ‑ýnas, ‑ýna, ‑óvė (daržovė), ‑Iena, ‑ýtis, -ánsas, -ántas, -èrnas, -èrtas, -òrtas vediniai yra pirmosios kirčiuotės – kirtis nešokinėja. Vadinasi: su viršáičiu, tris mergáites, tris blogýbes, su vadýba, šiame vienuolýne, koncèrte ir taip dar keliolika tūkstančių žodžių. Lygiai taip pat priesagų ‑aInis, ‑atà, ‑Ėklis, ‑Ėlis, ‑iẽtis, ‑yklà, ‑ỹklė, ‑Imas, ‑Inas, ‑ỹnė, ‑ỹstė, ‑õnė, ‑õvas (žinovas, žinovė), ‑uõlis, ‑ùmas, ‑tùvas, ‑tùvis, -grãmas, -mètras, -fònas, -grãfas,, -Istas, -lògas, -Omas, -Izmas, -ètas, -ūrà, -eñtas vediniai yra antrosios kirčiuotės. Taigi: kilogramùs, metrùs, telefonùs, komunistùs, filosofùs, aparatūràs ir t.t.
Nors žurnalistai, bent jau Vilniaus universitete, specialiai mokomi kirčiuoti, o čia paminėtos taisyklės jiems nėra kokia naujiena, vis dėlto daugiausia kirčiavimo bėdų kyla būtent dėl šių taisyklių ir principų nepaisymo: kai reikia nukelti kirtį į galūnę, to nedaroma, ir atvirkščiai – nekilnojamą kirtį pradedama tampyti po visą žodį. Štai keletas pavyzdžių (vėl noriu atkreipti dėmesį, kad atranka visiškai atsitiktinė ir nepretenduoja į jokius apibendrinimus):
Raigardas Musnickas (Žinių radijas, Kad valdžia tarnautų žmonėms, 2007 11 29): taigI = taIgi, lėšŲ = lĖšų, gálbūt = galbŪt, abejõnes = abejonès, parúoštas = pàruoštas, vienù balsù = vIenu balsù, puõta = puotà, pãstabų = pastabŲ.
Vytenis Pauliukaitis (LTV, Reikia pakalbėti, 2007 12 04): galimybès = galimýbes, Beãta = Beatà, klùbus = klubùs, Joãna = Joanà, preparãtus = preparatùs, kokteIlius = kokteiliùs.
Algimantas Čekuolis (LTV, Popietė su Algimantu Čekuoliu, 2007 12 02): patalýnės = pãtalynės, kálnai = kalnaI, pròduktų = prodùktų.
Kolektyvinė nesąmonė (MTV, Oops, 2007 12 03): garãžus = garažùs, iš prãdžių = iš pradžiŲ, põza = pozà, šãchmatais = šachmãtais, septýni su pùse = septynI su pusè, namúose = namuosè, svajõnes = svajonès, žaidỹmus = žaidimùs, su Tõmu = su Tomù, šiuo mòmentu = šiuo momentù, elementãriai = elementariaI ir t.t.
Kęstutis Urbanavičius (ATV, Zooabėcėlė, 2007 12 03): atstõvu = atstovù, medžioti žvėrIs = žvĖris, aštúoni = aštuonI.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad, ieškodamas kirčio klaidų internete pateikiamose laidose, pastebėjau, jog apskritai nėra jau tokia bloga padėtis. Aišku, kad MTV arba Le Broniaus nesąmonių kampeliuose galima apsčiai rasti visko, tačiau rimtosios žurnalistikos laidos nėra koks kirčio klaidų šiukšlynas, nors ir pasitaiko viena kita kirčio klaidelė (o gyvai kalbant į eterį tai visiškai natūralu ir labai abejoju, ar apskritai išgyvendinama). Ir tai džiugu.
Antanas Smetona yra Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis
Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
