Rugsėjo 14 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenale) įvyko pirmasis Lietuvoje oficialus komercinis meno aukcionas. Jį organizavo 2007 m. įkurta Meno rinkos agentūra. Į aukcioną susirinko maždaug 30 žmonių, iš jų 15 užsiregistravo kaip aukciono dalyviai (t.y. turėjo teisę siūlyti savo kainą už pateikiamus darbus). Registracijos mokestis buvo 30 litų, aukciono katalogas kainavo 35 litus.
Aukciono pradžia buvo numatyta 18:00, jis vėlavo dešimt minučių. Aukcione buvo pateikti 63 tapybos, piešimo, grafikos, fotografijos, keramikos ir skulptūros darbai, sukurti 21 menininko. Du iš jų – fotografas Kazys Daugėla ir tapytojas Rimvydas Jankauskas „Kampas“ – jau mirę. Brangiausiai įkainotas Rūtos Viktorijos Katiliūtės paveikslas „Krantas“ (18000 lt).
Buvo parduoti trys darbai. Pirmas – pigiausiai įkainotas Lidos Dubauskienės oforto diptikas „Šiandien man yra gerai“ (pradinė kaina 1200 lt, katalogo nr. 16) – parduotas už 1300 lt. Antras – Vyganto Paukštės paveikslas „Erdvės pojūtis“ (aliejus, drobė, pradinė kaina 9200 lt, katalogo nr. 36) – parduotas už 9400 lt. Trečias – Rimvydo Jankausko „Kampo“ paveikslas be pavadinimo (aliejus, drobė, pradinė kaina 17000 lt, katalogo nr. 63) – parduotas už 17500 lt.
Veiksmas
Aukcionas vyko antrame Arsenalo aukšte, salėje šalia įėjimo į ekspozicijos sales. Erdvė tokiam meno renginiui buvo parinkta tinkamai, į sienas atremti savo eilės laukiantys didesni paveikslai ir keletas molbertų mažesniems, ant stalelių ir prie sienų sustatytos skulptūros sukūrė malonią neformalią atmosferą, kurios beveik netrikdė baltos plastmasinės kėdės. Belaukiant renginio pradžios, buvo galima paragauti konjako (besidomintiems – Martell V.S.O.P.) ir pasiklausyti ramios fortepijoninės muzikos.
Nors aukciono vedėjas Algimantas Čekuolis dalyvius ir žiūrovus informavo, kad numatoma veiksmo trukmė yra dvi ar dvi su puse valandos, aukcionas truko valandą. Keletą kartų suklydęs dėl pradinių kainų, A.Čekuolis pripažino, kad tokį darbą jis dirba pirmą kartą. Buvo kiek netikėta matyti šį žaismingų pasisakymų prieš įvairias auditorijas ekspertą šiek tiek sutrikusį – galbūt dėl to, kad tenka kartoti meno gerbėjams puikiai žinomas „tiesas“ apie investicijų į meno kūrinius pranašumus prieš investicijas į akcijas ar nekilnojamą turtą, galbūt dėl aukciono dalyvių pasyvumo. Vis dėlto norinčių su juo lažintis, kad vieno paveikslo vertė po metų padidės daugiau negu investicijos į bendrovių akcijas, nebuvo.
Kiekvieną aukcionui pateikiamą darbą pristatinėjo Meno rinkos agentūros direktorė Simona Makselienė. Iš pradžių – kiek pasimetusi, nes ir jai šis darbas tikriausiai buvo pirmasis, o vėliau – kiek nuliūdusi dėl ypatingai menko aukciono dalyvių aktyvumo. Visi trys paveikslai buvo parduoti pirkėjui pakėlus kainą per vieną žingsnį. Todėl trūko aukcionui būdingos ir būtino varžymosi azarto, kuris būtų pakėlęs tiek žiūrovus iš snaudulio, tiek organizatorius iš nusivylimo. Atrodė, lyg visi pirkėjai būtų iš anksto žinoję, ką pirks ir jokių siurprizų nepateikė, o kadangi jų ketinimai nesutapo, pirkimo procedūra buvo panaši į galerinę. Keista tik, kad iš 15 užsiregistravusių aukcione realiai dalyvavo tik trys. Nesinori tikėti, kad čia pasireiškė lietuviškas kuklumas arba kad kiti aukciono dalyviai būtų pirkę tuos pačius darbus už tiek pat ir nemokėję nei lito daugiau. Darbų kainos nebuvo nei netikėtai žemos, nei netikėtai aukštos. O sprendžiant iš greito kainos pakėlimo iškart po darbų pristatymo, pirkėjai už pasirinktus darbus būtų mokėję ir daugiau. Galbūt tie kiti aukciono dalyviai pagalvojo, kad registracijos mokestis sutampa su žiūrovo mokesčiu.
Kontekstas
Anksčiau šiais metais oficialius atvirus aukcionus buvo pradėta rengti Latvijoje ir Estijoje. Kovo 3 d. Rygoje galerijos „Antonija“ surengtame aukcione buvo parduota 70% iš 162 pristatytų meno darbų. Brangiausias jų – 1918 m. nutapytas Janio Valterso paveikslas „Opera“ – buvo parduotas už 85000 latų (425000 litų). Keleto kitų paveikslų kainos pakilo 3-8 kartus.
Gegužės 23 d. Taline įvykusį aukcioną organizavo bendrovė „Baltic Auction“. Pardavimais Rygos aukcionui jis kiek nusileido – parduota 40 % iš 220 darbų. Brangiausias darbas (Johanno Köllerio paveikslas „Italijos peizažas, nutapytas XIX a. antroje pusėje) „iš po plaktuko“ pirkėjui atiteko už 1 305 000 kronų (290000 litų), o aukciono eigoje jo kaina išaugo daugiau nei dvigubai. Iš viso meno kūrinių buvo parduota už daugiau nei 10 milijonų kronų.
Belieka pridurti, kad abiejuose aukcionuose pardavimui buvo pateikta daug senesnių (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios), aukštesnės vertės paveikslų, o taip pat baldų, skulptūrų, ikonų.
Klaidos
Pagal aukcionų standartus sėkmingu laikomas aukcionas, kurio metu buvo parduota apie 60% pateiktų meno kūrinių. Iš pirmojo aukciono tiek reikalauti būtų nerealistiška. Tačiau beveik 5% rezultatas yra akivaizdi nesėkmė. Apie pelną kalbėti neverta, kelių tūkstančių litų pelno organizatoriams tikriausiai neužteks net savo išlaidoms padengti.
Tiek iš interneto tinklalapio, tiek iš paties aukciono organizacijos matyti, kad į veiklą įdėta daug kokybiško darbo. Ir džiugu, kad pelėsiais ir kerpėm apaugus lietuviška meno rinka rodo gyvybės požymius. Tokie aukcionai būtų sveika alternatyva pirkėjų apsilankymams menininkų dirbtuvėse ir galerijose (o ilgainiui – ir galimybė pritraukti meno kolekcionierius iš užsienio), todėl organizatoriams tikrai verta tęsti geros idėjos įgyvendinimą. Svarbu pasimokyti iš sėkmingos kitų veiklos pavyzdžių ir iš savo trūkumų, o taip pat nepamiršti, kad po dar keleto nesėkmių susidomėjimas jų rengiamais aukcionais dings. Jokiu būdu nepretenduodamas į teisumo monopolį išskirčiau tris šio pirmojo aukciono klaidas.
Pirma klaida yra darbų parinkimas. Neverta ginčytis dėl aukcionui pateiktų meno darbų atrankos kriterijų. Bet aukcionų organizatoriai turi būti ne tik meno ekspertai, bet ir verslininkai, išmanantys rinkos poreikius, tendencijas. Akivaizdžiai trūko tiek senesnių, laiko patikrintų ir paklausos įvertintų darbų, tiek naujų ant populiarumo bangos esančių menininkų kūrybos. Bent keli „programos vinys“ būtų pakreipę aukciono eigą įdomesne linkme.
Antra klaida yra žinios pateikimas, tiksliau – nepateikimas. Trūko informacijos viešojoje erdvėje, aukcionas nebuvo nuosekliai reklamuojamas. Išskyrus vieną straipsnį „Verslo žiniose“, trumpą žinutę „7 meno dienose“, informaciją Meno rinkos agentūros tinklalapyje ir žodinę reklamą draugams ir pažįstamiems.
Trečia klaida yra aukciono laikas. Rugsėjį atostogaujantieji grįžta namo, tas tiesa. Bet grįžta su tuštesnėmis piniginėmis, galvodami apie darbinius ir šeimyninius rūpesčius. Penktadienio vakaras yra puikus metas atsipalaidavimui, pramogoms ir išvykoms, o aukcionas (ypač pirmas) vis dėlto yra rimtas renginys. Ir galiausiai – neįvertintas krepšinio magijos pranašumas prieš meno magiją. Savaite vėliau vykęs aukcionas krepšinio šalyje būtų sulaukęs daugiau dėmesio, ypač atsižvelgiant į pergales.
Jono Skačkausko reportažas iš pirmojo dailės aukciono.
