"Šiandien Lietuva laiko demokratijos egzaminą, o spauda - nešališkumo", - sako Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė.
Specialistės nuomone, šiandien žiniasklaida neįstengia būti nešališka ir yra labiau linkusi į agitaciją nei į visuomenės informavimą. Jai pritaria ir kiti "Vakarų ekspreso" pašnekovai: žurnalistai Algimantas Čekuolis, Rytis Juozapavičius, teisininkas Algis Norkūnas. O štai žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio nuomone, spauda šiandien iš esmės yra informatyvi bei pakankamai objektyvi.
"Pastaruoju metu spaudoje nebeliko informacijos šaltinių. O juk pagal visus žurnalistikos kanonus, straipsnyje turėtų būti mažiausiai du žinių šaltiniai, be to, derėtų pateikti ir eksperto nuomonę. Ir tik tuomet skaitytojui paliekama spręsti, sutikti jam su šia pozicija ar ne", - sako Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė.
Audronės Nugaraitė pabrėžė, kad spauda privalo informuoti, o ne agituoti. Beje, šiuo metu pamirštama, jog tai, kas atleistina bulvariniam spaudiniui, nedera tiems, kurie save vadina rimtais leidiniais. "Suprantama, kad šiandien žiniasklaida be reklamos vargu ar išgyventų, - pripažįsta žurnalistikos specialistė, - o čia ir prasideda pasidalijimas įtakos sferomis..."
Dirba ne savo darbą
"Šiandien spauda dirba ne savo darbą. Jai patinka būti teisėja, - mano Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas.
"Ir kaip teisėjui, o labiausiai kaip piliečiui, man šiandien labai trūksta informacijos. Ir spauda, ir televizija bruka savo nuomonę. Norėdamas susidaryti visapusišką įspūdį apie vienokį ar kitokį reiškinį, privalau perskaityti du ar tris laikraščius, peržiūrėti kelių televizijų laidas ir žinias. Tik tada gaunu informaciją ir galiu susidaryti nuomonę. Kartais man atrodo, kad žurnalistai mano, jog Lietuvos piliečiams reikia viską sukramtyti, kad mes patys neturime kvalifikacijos vertinti Lietuvos gyvenimą.
Kaip teisininkas, norėčiau padiskutuoti apie laikraščiuose spausdinamus telefoninius įrašus. Juk ant popieriaus lapo neįmanoma perteikti intonacijos. Padriki žodžiai, dažniausiai - ištraukti iš konteksto - beveik nieko nereiškia. Teisėjai, kai tiria bylas, kuriose naudojami tokie įrašai, ne vieną kartą klauso jų, bando įsigilinti į visą pokalbį, čia ypač svarbi žmogaus balso intonacija.
Pati didžiausia spaudos blogybė - iš anksto formuojamas požiūris apie žmogų. Dažniausiai teisėjai gauna bylas su aiškia visuomenės nuomone. Žmonės būna nuteisiami, visi faktai suformuojami.
Kalbame, kad gyvename teisinėje visuomenėje. Mano nuomone, mes tik kuriame ją ir visai neaišku, kokioje stadijoje esame, kartais atrodo, kad ta linkme net nepajudėjome iš vietos."
Juodas cinizmas
LRT žurnalistas, laidos "Visuomenės interesas" vedėjas Rytis Juozapavičius sako, kad spauda negali būti nešališka.
"Visos tikrovės spaudoje neįmanoma atspindėti. Tada laikraščiai turėtų būti dangaus dydžio veidrodžiai", - sako R. Juozapavičius. Pasak R. Juozapavičiaus, žurnalistas sprendžia, kuriuos aspektus - neigiamus ar teigiamus, konstatuoti, kuriuos pabrėžti, iškelti į straipsnio pradžią. Nuo šių akcentų priklauso rezultatas.
"Mes, žurnalistai, bendraujame su žmonėmis šališkai. Patys pasirenkame temą, problemą ir net žodžius, kuriais kalbame su pašnekovais. Pavyzdžiui, rašydami apie neturtingą žmogų galime analizuoti sunkią šalies ekonominę padėtį, tačiau galime tą žmogelį ir išvadinti tinginiu, nesugebančiu ir nenorinčiu prisitaikyti prie visuomenės taisyklių ir užsidirbti duonos kąsnio."
"Visuomenės intereso" vedėjas kaip pagrindinį žiniasklaidos uždavinį akcentavo pliuralizmą: tik nuomonių įvairovė gali atspindėti susidariusią situaciją. Pasak jo, šiandien akivaizdu, koks leidinys siekia bet kokia kaina sumenkinti prezidentą ir tam nesirenka priemonių: pirmajame puslapyje stambiu planu spausdina šalies vadovo nuotrauką ir svetimšalio gydytojo diagnozę...
"Dabar, vykstant šiam skandalui, labai aiškiai matyti spaudos leidėjų, vyriausiųjų redaktorių moralinis veidas. Žurnalistai, kurių pavardės mirga laikraščiuose, - bailūs ir priklausomi žmogeliai. Jie neturi stiprios profesinės sąjungos, jie šiandien gyvena principu: "skaldyk ir valdyk".
Liūdniausia tai, kad leidėjai ir redaktoriai dėl pinigų nusižengia savo sąžinei. Jeigu spaudos atstovai būtų tendencingi dėl kvailumo ar savo charakterio savybių - tegu juos perkūnas trenkia. Bet kai žmonės tai daro dėl materialinės naudos - tai juodžiausias cinizmas, tai pavadinčiau viešumo agonija."
Objektyvumo pakanka
Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis šiandienos žiniasklaidoje nemato didelių problemų: "Tai, kas šiandien vyksta Lietuvos politiniame gyvenime, spaudoje atspindima gana informatyviai ir objektyviai. Jeigu kalbėsime apie prezidento institucijos ir konkrečiai Rolando Pakso, kaip šalies vadovo ir žmogaus, aprašymus žiniasklaidoje, tai yra nemažai nusižengimų. Kol kas vyksta apkalta ir prezidentas yra mūsų Konstitucijos garantas, moralinis veidas. Mes, Etikos komisija, gauname labai daug laiškų iš šalies gyventojų, kurie reiškia pasipiktinimą spauda ir joje spausdinamais straipsniais apie šalies vadovą. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad iš esmės politiniai įvykiai atspindimi kuo puikiausiai."
Nuėjo rėkavimo keliu
"Iš spaudos norėtųsi gilesnės ir išsamesnės informacijos, - sako žurnalistas Algimantas Čekuolis. - Man šiuo atveju labiau patinka savaitiniai žurnalai. Nors ir jie pateikia šališką informaciją, tačiau ji yra pagrindžiama faktais ir analizėmis”.
“Žurnalistika turi būti žinių, o ne nuomonių šaltinis. Šiandien vieni įvykiai apeinami, kiti smarkiai sureikšminami. Juk niekam ne paslaptis, kad dažnai spauda rodo savo dantis, galią, net kartais garsiai pasakydami "aš tave sutrinsiu į miltus". Tada ir susimąstai, kad žurnalistai nebeatlieka savo pagrindinių funkcijų.
Šiandien kalbame, kad visuomenė laiko demokratijos egzaminą. Mes jį laikėme, laikome ir laikysime. Negi galime tikėtis, kad pasibaigus skandalui, galėsime sakyti, kad išlaikėme demokratijos egzaminą, gavome diplomą ir turime teisę atsipalaiduoti. Jokiu būdu ne.
Labai gaila, bet žiniasklaidos reitingai krinta. O taip yra dėl to, kad nueita rėkavimo keliu. Dažnai nebesutinkame etikos principų, nėra išminties, o juk tik ji veda prie gilesnių apmąstymų. Naudodama kraštutines priemones, tyčiodamasi iš žmonių, spauda parodo savo žemą skonį. O kur kraštutinumai - ten prieglobstį randa menkystos. O juk neturime būti pakantūs ekstremizmui, šovinizmui ir kitoms blogybėms.
Pasibaigus skandalui, įvyks pokyčiai visoje žiniasklaidoje. Juk puikiai matome, kur ji prašauna pro šalį", - nepraranda optimizmo Algimantas Čekuolis.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt/)
