audronė nugaraitė

„Vienam kariauti patogiau?“, – šaipėsi rusiško karinio filmo apie Antrąjį pasaulinį karą personažas (baudos bataliono karys) iš savo viršininko, bataliono vado, kuris įsakinėjo visus aplink suimti, bet niekas jo neklausė. Prezidentės D. Grybauskaitės kadrų politiką kai kas vertina panašiai.

Vakar posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba iš visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus išgirdo pareiškimą, kad jis būsiąs galva aukščiau už savo kritikus. Tačiau karštai diskutuodami tarybos nariai užmiršo smulkmeną - Lietuvos televizijai tik savaitė liko būti matomai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atkakliai mėginanti pateisinti kietos ponios, kurią visi turi gerbti ar bent bijoti, įvaizdį, nei iš šio, nei iš to nutarė įsikišti į „gerų“ ir „negerų“ tautos prisikėlimą žadėjusių politinės scenos geltonsnapių kovas. Padarė tai absoliučiai neraštingai ir nevykusiai, neįvertindama ir galimų pasekmių savo pačios laimingo prezidentavimo perspektyvoms.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės interesų deklaracija, neseniai pateikta etikos sergėtojams, atrodo gerokai kuklesnė nei jos vyriausiųjų patarėjų. Šie turi įvairaus turto, o valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys iškart po rinkimų įsigijo iki pusės milijono litų vertės butą. Informaciją apie galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus politikai ar valstybės tarnautojai privalo pateikti per mėnesį nuo dienos, kai pradėjo eiti pareigas.

Seimas jau rytoj išeis atostogauti, o prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dauguma jos komandos narių žada plušėti visą likusią vasarą. Tik patarėja Audronė Nugaraitė nuo šiandienos savaitę ilsėsis. Parlamentarai po sesijos darbų skuba ištrūkti pailsėti, o prezidentūroje atostogų nuotaikomis net nedvelkia. Bent kiek pavasaroti pirmiausia nenusiteikusi pati valstybės vadovė D.Grybauskaitė. "Dabar ne laikas tai daryti, mat yra labai daug darbų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės politikos analizės ir institucinių ryšių srities patarėja Audronė Nugaraitė bus šalies vadovės atstovė Seime. Ji derins Prezidentės poziciją su parlamentu. Tai trečiadienį po D. Grybauskaitės susitikimo su Seimo frakcijų atstovais pranešė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. "Tai yra A. Nugaraitės kuruojamos politikos analizės ir institucinių ryšių grupės sritis", - teigė jis.

Kompetentingų naujos krašto vadovės patarėjų paiešką sunkina ir esą maži atlyginimai prezidentūroje. Tačiau ši aplinkybė gąsdina ne visus - prezidentei talkins žurnalistė, neseniai sukūrusi apie ją dokumentinį filmą. Vyriausieji prezidentės D.Grybauskaitės patarėjai kol kas negali įvardyti visų savo pagalbininkų. Vieni teigia laukiantys tikslaus funkcijų paskirstymo, todėl delsiantys apsispręsti dėl kadrų, kiti vis dar ieško tinkamų specialistų.

Komanda be politinio veido gali sustiprinti prezidentės Dalios Grybauskaitės autoritetą, bet gali ir pakenkti, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“. Rinkimų naktį prezidentė D. Grybauskaitė žurnalistams, įkyriai klausinėjantiems apie būsimąją jos komandą, atkirto, kad sprendimus priims pati, tad komandos sudėtis esanti nesvarbi. Artėjant inauguracijai tapo žinomos kai kurių būsimų patarėjų pavardės.

Kitą savaitę prezidentūroje šeimininkauti pradėsianti Dalia Grybauskaitė ir artimiausi jos bendražygiai baigia formuoti patarėjų grupes. Jose vietos turėtų likti ir daliai kadenciją baigiančio prezidento Valdo Adamkaus komandos. Pagrindinius savo patikėtinius D.Grybauskaitė visuomenei įvardijo praėjusią savaitę. Dauguma būsimų patarėjų kol kas neatvirauja, kaip atrodys jų vadovaujamos grupės, departamentai ar skyriai ir kas juose dirbs.

Išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė atskleidė savo septynių vyriausiųjų patarėjų komandą. "Vienintelė mano patarėjų privilegija - daug įtempto darbo. Nei tarnybinių automobilių vežioti į darbą, nei nebūtinų lėšų reprezentacijai ar telefoniniams pokalbiams nebus", - teigia išrinktoji valstybės vadovė. Prezidentūros Spaudos tarnybai vadovaus ir kartu Prezidentės spaudos atstovo pareigas eis buvęs Lietuvos radijo ir televizijos korespondentas Briuselyje Linas Balsys.

Lietuvoje tik pradedamos diegti kai kurios žiniasklaidos skaidrumo priemonės, įprastos Vakarų spaudoje. Kai pažangių pasaulio šalių redakcijos įgyvendina skaidrumo priemones siekiant skaitytojų pasitikėjimo, Lietuvos dienraščiai tebegyvena mintimi, jog skaitytojai turėtų jais paprasčiausiai tikėti.

Šių metų pabaigoje žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms antrą kartą bus išdalinti apdovanojimai už didžiausią kūrybiškumą, progresą ir inovacijas žiniasklaidoje, pirmadienį paskelbė renginio „Nmedia 2008“ organizatoriai. Į apdovanojimus gali pretenduoti visi novatoriškumu pasižymėję nacionalinių ir regioninių visuomenės informavimo priemonių – spaudos, radijo, televizijos, interneto – žurnalistai.

Uždrausdami politinę reklamą televizijoje ir radijuje politikai tiesiog ieško kitų ir dar efektyvesnių reklamos formų. Tokias mintis išsakė antradienį „Žinių radijo“ laidoje kalbėję žurnalistai ir visuomenininkai. Seimas prieš pat rinkimus nutarė pakeisti rinkimų taisykles ir uždraudė politikų reklamą televizijoje bei radijuje, tačiau kyla daug klausimų dėl to, kaip tą tikrąją reklamą reiktų atpažinti.

„Balsas.lt“ skelbia ƒ„Piliečių Santalkos“ parengtą dokumentą, skirtą artėjantiems Seimo rinkimams, kuriuo turėtų susidomėti žurnalistai ir visi piliečiai. Gerbiamasis žurnaliste ir leidėjau, Jūsų dėmesiui siūlome Piliečių Santalkos parengtus „10 pasiūlymų žiniasklaidai-2008”.  Tai rekomendacijos visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams bei redakcijoms, kurios rengs informaciją apie artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Politikų ir valstybės institucijų pomėgis šlovinti save žiniasklaidoje biudžetui kasmet kainuoja vis daugiau. Seimo Užsienio reikalų komiteto 2005 metais atlikta valstybės institucijų apklausa parodė, kad 2004-aisiais informavimo ir komunikacijos apie Lietuvą veiklai jos išleido apie 20 mln. litų. Vyriausybes kanceliarijos surinktais duomenimis, pernai toms reikmėms išleista suma sudarė apie 31 mln.

Netrukus pasirodys nauja politologo Lauro Bielinio knyga "Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida: prieštaringa komunikacinė simbiozė". Šioje knygoje autorius parodo, kaip randasi naujos sąsajos tarp politikos ir žiniasklaidos subjektų, kaip kinta visuomenės požiūris į valdžią formuojantis informacinei visuomenei.

"Šiandien Lietuva laiko demokratijos egzaminą, o spauda - nešališkumo", - sako Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė. Specialistės nuomone, šiandien žiniasklaida neįstengia būti nešališka ir yra labiau linkusi į agitaciją nei į visuomenės informavimą. Jai pritaria ir kiti "Vakarų ekspreso" pašnekovai: žurnalistai Algimantas Čekuolis, Rytis Juozapavičius, teisininkas Algis Norkūnas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), skatindama kultūros vertybių puoselėjimą, populiarinimą bei kultūros laidų kūrimą, antrą kartą skelbia geriausios televizijos kultūros laidos konkursą. Kaip pranešė LRTK, konkurse gali dalyvauti nacionalinės, regioninės, vietinės televizijos, kabelinių tinklų operatoriai, laidų kūrėjai, nepriklausomi prodiuseriai, pateikdami po vieną 2003 metais sukurtą ir transliuotą kultūros laidą. Medžiaga turi būti pateikta iki šių metų kovo 1 dienos.

Artėjant rinkimams, partijos ieško naujų ginklų būsimoje kovoje. Po skandalingos Rolando Pakso rinkimų kampanijos atrodo, kad svarbiausiu gali būti ne politologų teorinės išvados, bet viešųjų ryšių agentūrų triukai. “Omni Laikas” pasidomėjo, su kokiomis viešųjų ryšių firmomis politikai rengiasi bendradarbiauti.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija paskelbė pirmąjį Geriausios 2002 m. televizijos kultūros laidos konkursą, kuriuo siekiama skatinti kultūros vertybių puoselėjimą, populiarinimą ir vertingų kultūros laidų kūrimą. Konkurse kviečiami dalyvauti nacionalinių, regioninių, vietinių bei kabelinių operatorių televizijos laidų kūrėjai ir nepriklausomi prodiuseriai. Kaip nurodoma sąlygose, konkursui gali būti pateiktos tik praėjusiais metais sukurtos ir transliuotos laidos.