Komanda be politinio veido gali sustiprinti prezidentės Dalios Grybauskaitės autoritetą, bet gali ir pakenkti, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“.
Rinkimų naktį prezidentė D. Grybauskaitė žurnalistams, įkyriai klausinėjantiems apie būsimąją jos komandą, atkirto, kad sprendimus priims pati, tad komandos sudėtis esanti nesvarbi. Artėjant inauguracijai tapo žinomos kai kurių būsimų patarėjų pavardės. Tai sustiprino spėjimus, kad D. Grybauskaitė nededa vilčių į politinius autoritetus ar senus aparatinius vilkus. Kartu kilo naujų klausimų.
Teisiškai kabo ore
Įstatymai apie Prezidentūrą, kaip instituciją, nekalba beveik nieko. Tik Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad valstybės prezidentas „turi rezidenciją; respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas“. Tai reiškia, kad dirbdami ir bendraudami su kitomis institucijomis ir politikais prezidento patarėjai gali remtis tik asmeniniu ir, žinoma, prezidento autoritetu.
Buvęs prezidento Valdo Adamkaus vidaus politikos grupės vadovas Lauras Bielinis tai patvirtina. „Tikrai, patarėjai, ypač politinio pasitikėjimo pareigūnai, dirbantys Prezidentūroje, teisine prasme neturi jokių specialių galių. Vienintelis jų argumentas, kad jie kalba prezidento vardu“, – sakė „Balsas.lt savaitei“ buvęs patarėjas.
Tokioje situacijoje itin reikšmingos tampa asmeninės patarėjų savybės, jų darbo stilius ir komunikabilumas. Aktyviai darbuotis mėginę Rolando Pakso asistentai neretai sukeldavo kitų institucijų vadovų įniršį. Pasipiktinimą, kad „jie visur kišasi“, buvo išreiškęs ir tuometinis premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas. Dar ir šiandien nežinia, ar būtų atleistas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Vytautas Greičius, jei ne prezidento V. Adamkaus patarėjos Aušros Rauličkytės žodžiai, įaudrinę nemažai nuobodžiaujančių Seimo narių. Patarėjai pareiškus, kad Seimas tiesiog negali balsuoti kitaip, per salę nuūžė pasipiktinimo klausimas: „Kodėl?“ Iš dalies dėl to įsiplieskė ilgalaikis Seimo ir prezidento konfliktas, jis tebelieka įstrigęs teisinėje aklavietėje, nepaisant Konstitucinio Teismo įsikišimo.
Reikia jausti politinę konjunktūrą
Jau skaičiuojant prezidento rinkimų balsus ir ryškėjant D. Grybauskaitės pergalei, kai kurie politologai teigė, kad galima silpnoji išrinktosios prezidentės savybė yra ta, jog ji – ne visai politikė, o labiau valdininkė.
Apie tai paskutinį kartą bendraudamas su žiniasklaida prasitarė ir pats V. Adamkus. „Jei ji būtų ministrė pirmininkė, būtų gal pati idealiausia“, – svarstė jis ir tuoj pat pridūrė, kad linki jai sėkmės. Tiesa, Jo Ekscelencija turbūt pamiršo, kad pats taip pat atėjo į politiką tiesiai iš JAV valdininkijos ir didžiavosi savo nepartine biografija.
L. Bielinis tvirtina, kad komandoje reikalingas bent vienas politinės konjunktūros virpesius jaučiantis žmogus. „Gali kartais pateikti labai gerą ir laiku projektą, bet jei Seime nebus subrendusi tam tikra atmosfera, jo deramai neįvertins, – sakė jis. – Be to, gali tekti susidurti su atviru puolimu, su argumentais „ad hominem“, kitaip tariant, asmeniškumu. Čia reikia suprasti politinius procesus.“
Minėto patarėjo funkcijas D.Grybauskaitės komandoje vykdysianti komunikacijos specialistė Audronė Nugaraitė pripažįsta esanti akademinių sluoksnių žmogus, tačiau tvirtina, kad „puodus lipdo ne šventieji“. Ji „Balsas.lt savaitei“ sakė suprantanti, kad darbas bus susijęs su politika, tačiau ir čia teigė nesanti visai naujokė. Ji pabrėžė dar prieš keliolika metų dalyvavusi pirmojoje Vilniaus konferencijoje, į kurią buvo atvykę vienuolika įvairių šalių vadovų. Be to, tvirtino esanti atvira diskusijoms ir komunikabili. Paklausta, kodėl D. Grybauskaitė pasirinko ją, A. Nugaraitė sakė nežinanti, nes su prezidente tebuvo susitikusi kartą – kažkur užsienyje.
Ką paveldės ir ko ne?
D. Grybauskaitė pripažįsta, kad į savo komandą iš V. Adamkaus pagalbininkų pasiims Nerijų Udrėną – jis vadovaus Ekonominės ir socialinės politikos grupei. N.Udrėnas atstovavo prezidentui derybų grupėje kuriant nacionalinį investuotoją LEO LT, kurį išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė mėgsta aršiai keikti ir baudžiasi panaikinti. Tiesa, kaip Lietuvoje dažnai būna, gali paaiškėti, kad jis tam „liūtui“ niekada nepritarė, tik niekam apie tai nesakė. Precedentų yra: nuo energetinio monstro lipdymo pradžios darbo grupėje dalyvavęs konservatorius Audronius Ažubalis vėliau tvirtino panašiai.
V. Adamkus sako, kad įpėdinė pasiryžusi pasilaikyti bent keturis jo komandos narius, tačiau neįvardijo. Vieną nurodė A. Nugaraitė. Ji „Balsas.lt savaitei“ patvirtino, kad Prezidentūroje ir jos vadovaujamoje grupėje turėtų likti Mindaugas Lingė.
V. Adamkus nieko negali pasiūlyti D. Grybauskaitei iš politikos sunkiasvorių. Per pirmąją jo kadenciją Prezidentūroje netrūko intrigų ir vidaus kovų, tačiau dalyvių pavardės nebuvo lygios politiniams nuliams. Pakanka paminėti pilkuoju kardinolu tituluotą Albiną Janušką, tariamą „valstybininkų“ grupuotės vadovą, ir Darių Kuolį, kurį gerbėjai pristato iškiliu visuomenininku, o nedraugai – „sorošininku“ – šį žodį siedami su Lietuvai neva pavojingu kosmopolitizmu. Galima paminėti ir įtakingą išeivį Raimundą Mieželį. Antrojoje V. Adamkaus komandoje, kuri gerokai keitėsi, galiausiai ėmė dominuoti iš įvairių ministerijų bei departamentų deleguoti valdininkai, o šiems dar reikėjo būti ir savo tikrųjų viršininkų lobistams. Kiti, kilus konfliktinėms ar nepatogioms situacijoms, tiesiog spjaudavo ir grįždavo į delegavusią instituciją, kad negadintų sau nervų ir karjeros. Taip per kelis mėnesius 2004-aisiais sutrupėjo „antrojo Adamkaus“ pirmoji komanda.
V. Grigaravičius nežino esąs norimas
Tarp būsimų komandos narių, kurių pavardes minėjo žiniasklaida, buvo ir vienas garsus asmuo – Vytautas Grigaravičius, buvęs policijos generalinis komisaras, ilgokai laikęsis populiarumo reitingų viršūnėse. Pats jis atkakliai tvirtina, esą kalbos apie darbą Prezidentūroje yra tik spėjimai. „Niekas man oficialiai nieko nesiūlė. Buvo vienų, kitų žmonių, kurie kažką minėjo“, – sakė jis, bet patvirtino, kad gavęs pasiūlymą pagalvotų.
„Balsas.lt savaitės“ kalbinami ekskomisarui artimi šaltiniai teigė, kad V. Grigaravičių suglumino „verbavimo metodai“. Esą jam tebuvę pasakyta, kad jei nori patekti į prezidentės komandą, turėtų pabendrauti su „tam tikrais“ žmonėmis, apsilankyti „tam tikrose“ vietose. Pats buvęs komisaras šios informacijos nekomentuoja.
Savarankiškumas ir sistema
Iškilių autoritetų ir politinį svorį turinčių asmenų stoka formuojamoje komandoje gali reikšti, kad D. Grybauskaitė išties neketina būti priklausoma nei nuo sistemos deleguotų klerkų, nei nuo pilkųjų kardinolų.
Kita vertus, tokia padėtis, kaip ir mįslingi neaiškumai, susiję su tikru ar tariamu V. Grigaravičiaus kvietimu, gali reikšti, kad tikrieji prezidentės sprendimų motyvai ir juos lemiantys asmenys gali slėptis labai giliai – kur nesiekia vieša akis. Kritikai taip ir pasakys bei pridurs, kad pati prezidentė tokioms kalboms duoda pagrindą: ji taip ir išsisuko nuo atsakymo, kada bei kokiomis aplinkybėmis pasitraukė iš Aukštosios partinės mokyklos, ir nepasiaiškino dėl dokumentų, tarsi patvirtinančių, kad ten ji dirbo ir kai šią įstaigą užgrobė sovietų kariškiai, idėjiškai palaikomi nepriklausomybės priešo Mykolo Burokevičiaus. Visiems, kurie drįsta kelti nepatogius klausimus, gerkles kol kas sėkmingai užkiša avansu pareikšta tautos meilė išrinktajai prezidentei. Numoję ranka į praeitį, visi laukia pirmų realių žingsnių ir jų rezultatų.
Įdomiau atrodo 2-ojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) direktoriaus pavaduotojo Jono Markevičiaus kvietimas į patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą. Kai kas čia įžvelgia skandalais apskretusio Valstybės saugumo departamento (VSD) įtakos menkėjimą. Mat ligi šiol šį postą užėmė VSD deleguotas ir karjeros prasme nuo VSD vadovybės priklausomas Mindaugas Ladiga.
Vertėtų prisiminti R. Pakso likimą. Šiam pamėginus pakeisti VSD vadovą Mečį Laurinkų to paties KAM 2-ojo departamento pareigūnu Gintaru Bagdonu, vėliau padariusiu karjerą NATO struktūrose, buvo sukeltas skandalas ir baigėsi prezidento apkalta.
Kad ir kiek D. Grybauskaitė demonstruotų ir pabrėžtų asmeninį savarankiškumą, jai derėtų prisiminti, kad būtent patarėjų korpuso politinis infantilumas ir ribotumas buvo viena iš priežasčių, nuvedusių panašią retoriką mėgusį Rolandą Paksą apkaltos šunkeliais. To jai nelinki nei nueinantis šalies vadovas, pabrėžiantis, kad Lietuvai to būtų „jau per daug“, nei politiniai oponentai, kurie, bent jau viešai, yra prislėgti prezidentės pergalės masto.
Kas kalnus nuvers?
Prezidentūrai bus sunkiausia pasiekti reikšmingesnių rezultatų naudojant įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir kitas konstitucines galimybes. Tam gali tiesiog neužtekti žmogiškųjų išteklių. Iš viso Prezidentūroje yra 195 etatai ir saulėlydžio kuoka mojuojanti D. Grybauskaitė žada jų dar sumažinti. Tad netrukus Prezidentūra galbūt prilygs kokiai Ūkio ministerijai su 181 pareigybe. Tiesa, ir L. Bielinis, ir jo įpėdinė A. Nugaraitė įsitikinę, kad išteklių stygius nėra didelė problema. Tai kompensuoja galimybė pasitelkti visuomeninių patarėjų ir šiaip paprašyti tautos pagalbos.
Kovoje su sistema į tautą mėgo apeliuoti ir R. Paksas. Gausių visuomenės pagalbininkų pasikviesdavo ir V. Adamkus prieš pasirašydamas daugelį visuomenę įsiutinusių įstatymų – tarp jų ir „šiek tiek nekonstitucinius“, susijusius su LEO LT steigimu. Juk būryje drąsiau.
Kol kas iš D. Grybauskaitės paviešintų ir kitaip išaiškintų asmenybių, kurios „yra už nugaros“, nesiklosto joks politinis paveikslas. Jei taip bus ir toliau, žadėtus proveržius ir kovą su oligarchais teks vykdyti arba remiantis vien asmenine charizma, arba tais, kurie nenori viešai rodytis ir oficialiai prisidėti. Kampanijos metu „kate maiše“ vadinta prezidentė kol kas primena dar ir karvedį su alavinių kareivėlių armija. Telieka linkėti, kad jie sugebėtų tapti bent jau karininkais.
TIK FAKTAI:
Nuo 2004 iki 2009 m. V. Adamkus įstatymų iniciatyvos teise naudojosi tik 22 kartus, tai daugiau negu perpus mažiau, nei Seimas priėmė 2008 m. pabaigoje per kelis naktinius posėdžius.
Prezidento R. Pakso komandos narys Dailis Barakauskas 2003 m. pareiškė: „Prezidentas leis dekretus, skirtus Vyriausybei ir Seimui. Parlamentas gali leisti įstatymus, bet reikia pagaliau prisiminti, kad Lietuvos vadovas yra prezidentas.“
D. Grybauskaitė 2009 m. pareiškė: „Yra ir dekretų instrumentas, kuriuo dabartinis prezidentas Valdas Adamkus retai naudojasi. Aš naudosiuosi visais įmanomais įrankiais.“ Ji pabrėžė, kad prezidentas turi galią leisti dekretus, kurie „Vyriausybei yra privalomi“.
Kiti D. Grybauskaitės pagalbininkai: švietimo, kultūros ir mokslo srityje – Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovė Virginija Būdienė; teisės srityje – Mykolo Romerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės katedros docentė, teisės mokslų daktarė Solveiga Cirtautienė. Žinomas ir prezidentės spaudos atstovas – buvęs LRT korespondentas Briuselyje Linas Balsys.
