Išsitraukęs pistoletą sukomandavo visiems gultis ant žemės ir atiduoti kasos pinigus. Kirpyklos šeimininkė atsakė, kad visi pinigai jos prijuostės kišenėje.
- Mesk čia prijuostę! - suriaumojo plėšikas.
Šeimininkė metė, bet taip, kad prijuostė užkrito banditui ant veido. Kartu ji smogė jam į paširdžius. Kai vyras nuo skausmo susilenkė, dėjo jam keliu į smakrą, o abiem sugniaužtais kumščiais į pakaušį. Užpuolikas krito be sąmonės.
Šeimininkė buvo karatistė, geltonojo diržo savininkė. Ji pasiėmė iškritusį ginklą, laidu nuo plaukų džiovintuvo surišo užpuolikui rankas ir uždarė jį tarnybiniame kambaryje. Kirpėjoms ir klientams liepė eiti namo, nes ji iškvies miliciją, Be to, ji nenorinti, kad žmonės gaištų laiką duodami parodymus, o paskui vaikščiotų į teismo posėdžius. Ir uždarė kirpyklos duris.
Pririšusi plėšiko rankas prie radiatoriaus, davė jam vaistų, degtinės, pamaitino, kažką jam suveržė, kažką pamasažavo ir prievartavo tris dienas bei tris naktis - visą savaitgalį. Po to davė jam naujus džinsus ir išmetė laukan.
Laikydamasis tvorų plėšikas nuėjo į ligoninę, nes jam kažkas buvo perplėšta. Kai gydytojai susiuvo, nuėjo ir pasiskundė milicijai. Tvarkos saugotojai surengė jo ir kirpyklos šeimininkės akistatą. Abu viską patvirtino. Juos uždarė į skirtingas kameras, ir dabar jie laukia teismo.
Gali būti, kad labiausiai nukentės kirpyklos šeimininkė. Nes banditas nieko ypatingo nepadarė - nieko nepagrobė ir nieko nenuskriaudė. Jį galima kaltinti tik už ginklo laikymą ir grasinimus. Ponios padėtis blogesnė. Ji turės atsakyti už prievartavimą, žmogaus laisvės atėmimą, padarytą sunkų kūno sužalojimą. Jai gresia 8 metai kalėjimo.
Gal ir nevertėtų tokios istorijos aprašyti tokiame rimtame dienraštyje, jeigu už jos neslypėtų gilesnė prasmė.
Akylas skaitytojas jau turbūt paklausė: kodėl jauna moteris - sportininkė, ryžtinga, versli ir be skrupulų - turi tokiu būdu praskaidrinti savo vienišas dienas?
Michailo Gorbačiovo ir Leonido Brežnevo laikais rusas vyras vidutiniškai gyvendavo 67 metus. Dabar - tik 60. Toks gyventojų mažėjimas taikos metu, kai didelė tautos dalis gyvena miestuose, kai nėra jokios mirtinos epidemijos - negirdėta istorinė anomalija. Rusai vyrai dabar gyvena vidutiniškai tiek, kiek vyrai Pakistane. Vyrų Rusijoje trūksta, o sveikų trūksta katastrofiškai. Nepaisant auksinio lietaus už naftą ir dujas, kuris, nors ir sumenkęs, vis dar lyja į tą šalį, ir kad į Rusiją iš buvusių respublikų atvažiuoja daugiau žmonių nei iš jos emigruoja, Rusijos Federacijoje dabar gyvena 7 mln. mažiau žmonių negu 1992-siais. Net padidinus priemokas už vaikus, gyventojų vis tiek kasmet sumažėja vienu milijonu - gimsta labai mažai vaikų.
Akivaizdi bloga gyventojų sveikatos būklė. Tai stebina, nes visame pasaulyje darbininkai darosi sveikesni. Mirtini pavojai, kurie rusui pradeda grėsti sulaukus 30 metų ir kurie sutrumpina jo gyvenimą, Olandijos vyrui tampa grėsmingi tik kai jam sukanka 60. Tik pusė Rusijos 20-mečių vaikinų sulauks pensinio amžiaus - 65-erių. Iš šešių amerikiečių tokį gimtadienį, nepaisant krizės, atšvenčia penkeri, o Japonijoje ir Vakarų Europoje dar daugiau vyriškių.
Taip brutaliai sutrumpėjus darbingo amžiaus laikotarpiui, sunki universitetinio mokymo našta šaliai darosi beprasmiška, o darbuotojų kvalifikacijos kėlimai irgi nelabai rentabilūs. Tačiau aukšti darbuotojų sugebėjimai yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis, darantis visuomenę turtinga. Norisi manyti, kad viskas bus išspręsta, kai gerovė pakils, o valdžia rimtai imsis priemonių. Priemonių imasi, ir ne pirmą kartą, bet Rusijoje nėra nieko paprasto. Gerovė jau pakilo, ir gana smarkiai - 80 procentų. Tačiau mirtingumas nesumažėjo.
Didieji žudikai Rusijoje ne užkrečiamos ligos - jas galima sustabdyti vaistais ir skiepais. Rusijos ligos chroniškos ir neužkrečiamos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, toje šalyje nuo infarktų ir insultų mirštama keturis kartus dažniau negu Europos Sąjungoje. Žūčių dėl išorinių priežasčių - žmogžudysčių, savižudybių, nelaimingų atsitikimų - penkis kartus daugiau negu Europoje.
Širdies ir kraujagyslių ligos atspindi kiek ir kaip ilgai žmogaus organizmas buvo naikinamas. Į tą sąvoką įeina viskas - santykiai darbe ir šeimoje, chuliganiška atmosfera gatvėse, transporte, bendras visuomenės brutalumas. Na ir karšta meilė degtinei. Visos tos šaknys gilios, vienu mostu neišraunamos.
Laimei, formuojasi vidurinioji klasė - beveik 30 mln. žmonių, vidutiniškai uždirbančių po 5000 litų per mėnesį. Jie geria 7 kartus mažiau negu proletarai ir ankstesnioji karta. Tikėkimės, kad jaunimas ims šlykštėtis matydamas kaip gyvena jų tėvai ir pažįstami, nors mityba, gyvenimo būdas ir vertybių skalė keičiasi lėtai. Jeigu jauni Rusijos vyrai sugebės atsikratyti tėvų įpročių, jų gyvenimo trukmė vis tiek dar ilgai bus 62 metai. Nes paveldėjimas, genai, taip pat daug reiškia. Jungtinių Tautų paskaičiavimu, iki 2020 metų Rusijos gyventojų skaičius sumažės dar dešimčia milijonų. O jos vyrai gyvens penkeriais metais trumpiau nei vyrai pačiose vargingiausiose šalyse. Nes ten reikalai gerėja.
XIX amžiaus poetas Nikolajus Nekrasovas rašė, kad Rusijos moteris - „šuoliuojantį žirgą sustabdys jo šuolyje, įeis į liepsnojančią trobą“. XX amžiuje kitas rusų poetas pridūrė: „... bet žirgai vis šuoliuoja ir šuoliuoja, o trobos vis dega ir dega.“
Stalino nurodymu tas poetas buvo sušaudyta.
Algimantas ČEKUOLIS