ainė ramonaitė

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Yra politikų arba visuomenės veikėjų, kuriuos visuomenė mėgsta, tiki ir pasitiki. Bet yra ir tokių, kurie daliai visuomenės kelia alergiją arba lengvą drebulį. Lietuvos socialdemokratų partijai užsakius visuomenės nuomonės apklausą, joje pasidomėta, už ką respondentai niekada nebalsuotų prezidento rinkimuose. Paaiškėjo, kad 50,1 proc.

Nors praėjo daugiau nei 30 metų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog apie 30 proc. visuomenės vis dar teigiamai vertina sovietmečio laikotarpį ar jam prijaučia. Jie įvardija visą eilę priežasčių – vieniems atrodo, kad tuo metu žmonės buvo vieningesni ir daugiau bendravo, kiti mini ekonomines sąlygas – nemokamai dalijamus butus, ar privatizuotus kolūkius.

Neseniai paaiškėjo, jog Seime šiuo metu dirba apie 20 buvusių komunistų partijos narių, iš kurių tik du yra viešai apie tai paskelbę. Nors, ekspertų nuomone, priklausymo komunistų partijai klausimas yra per daug išpūstas, tv3.lt kalbinti ekspertai sutiko, jog pataisos įteisinančios reikalavimą deklaruoti priklausymą politinėms partijoms – teigiamas žingsnis. Portalo 15min duomenimis, 20 dabartinio Seimo narių priklausė Lietuvos komunistų partijai – 18 iš jų to nenurodė anketose.

Pastarosiomis savaitėmis pastebima įtampa tarp Lietuvos valstybės institucijų ir baltarusių bendruomenės – Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė kaltinimus Lietuvai karo ir baimės atmosferos kurstymu, daug dėmesio susilaukė baltarusės aktyvistės Olgos Karač atvejis, kuriai dėl saugumo grėsmių nebuvo suteiktas prieglobstis. Vis dėlto, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, įvesti papildomus apribojimus pabėgėliams iš Baltarusijos būtų klaidingas žingsnis.

Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Rinkimus partija siūlo siekdama perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų apie neskaidriai naudojamas Lietuvos savivaldybių tarybų narių kanceliarines išmokas.

Paskutinę išankstinio balsavimo dieną Vilniaus mero rinkimuose balsavo į Joniškį atvykęs prezidentas. Gitanas Nausėda sako, kad iš naujo mero tikisi daugiau darbų ir mažiau kalbų. Už ištikimą savo partietį balsą atidavusi premjerė Ingrida Šimonytė prioritetų neslėpė. Nors dėl Šimonytės viskas aišku, politologai svarsto, kam savo balsą galėjo atiduoti prezidentas Nausėda – didžiausių politinių priešų kandidatui Benkunskui ar korupcija kvepiančių skandalų herojui iš praeities Artūrui Zuokui.

Sekmadienį praūžė pirmasis savivaldos rinkimų turas. Sėkmė nusišypsojo socialdemokratams – išrinkta daugiausiai jų iškeltų kandidatų į merus, savivaldybių tarybose iškovota daugiausiai mandatų. Politikos ekspertai teigia, kad šie rinkimai yra tarsi veidrodis artėjantiems 2024-ųjų metų Seimo rinkimams – rezultatai iš esmės gali parodyti, kaip juose seksis partijoms. Jau dabar pavojaus varpai skamba dėl Laisvės partijos likimo – keliamas klausimas, ar jai gresia juodas scenarijus.

Naujausių apklausų rezultatai rodo, kad populiariausios partijos – „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratai. Tačiau trečioje vietoje tvirtai laikosi pedofilijos skandalo purtoma TS-LKD – konservatorių reitingai net kyla. Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad šis skandalas partijai savivaldos rinkimuose didelės įtakos neturės, mat lojalūs balsuotojai išliks, o kai kurie rinkėjai net nesieja kandidatų su jų partijomis.

Sovietinei praeičiai nostalgiška visuomenės dalis Lietuvoje traukiasi, bet vis tiek išlieka pakankamai didelė. Tai nėra žmonės, kurie nori atkurti Sovietų Sąjungą ar sugrįžti į sovietinius laikus. Tai greičiau piliečiai, kurie nėra linkę spausti „cancel“ mygtuko visai sovietinei praeičiai, nes mano, jog buvo ir gerų dalykų.

2021-uosius pelnytai galima tituluoti protestų ir mitingų metais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Savo šalyje regėjome daug įvairių susivienijimų, iniciatyvų su batais, be batų, su kaukėmis ir be jų, kai kurių – net su kartuvėmis. Ką tai sako apie politinį klimatą Lietuvoje ir ar galime tikėtis, kad šiemet kartosis jau išmokta protestų dainelė? Mitingai prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, Rotušės ir Vingio parke 2021-aisiais buvo tapę lietuvių kasdienybės dalimi.

Sausio 13-osios minėjime susirinkę protestuotojai nušvilpė kalbas sakiusius politikus, ypač – premjerę Ingridą Šimonytę. Tai ne pirmas kartas, kai dalis visuomenės parodo akivaizdžią neapykantą Tėvynęs sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovams. Pasak politologės Ainės Ramonaitės, nuoskaudas šiai partijai žmonės jaučia jau nuo nepriklausomybės pradžios.

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė. Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu. Taip daugeliui atrodė sovietinė kasdienybė.

Prezidentūra ir tinklaraštininkas visuomenės paklausė klausimo apie tą patį – Stambulo konvenciją, – bet rezultatus gavo reikšmingai skirtingus. Tačiau klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti apie tą patį. Ir politologai, ir sociologai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį šiose gyventojų nuomonės apklausose sužaidė tai, kaip klausimai buvo suformuluoti.

Kartelės nuleidimas iki 3 procentų Seimo rinkimuose padidins politinį nestabilumą, be to, dėl jo balsų prarasti gali patys jo iniciatoriai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. „Jeigu mes iki šiol turėjome ir labai nestabilią partinę sistemą, ir labai daug partijų parlamente, tai dabar, tikėtina, turėsime dar nestabilesnę ir dar daugiau partijų parlamente“, – BNS sakė ji.

Ingridai Šimonytei pralaimėjus prezidento rinkimus imta kalbėti apie „konservatorių lubas“ ir balsavimą ne už vieną ar kitą kandidatą, bet prieš konservatorių deleguotą žmogų. Dalis tautos konservatorių partijai vis dar negali atleisti senų skriaudų, kaltina juos arogancija ir kenkimu žmonėms bei dievagojasi niekada už juos nebalsuosiantys.

Politologai nesutaria, ar šių metų savivaldos rinkimus galima laikyti kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų pranašu. Tačiau, pasak portalo tv3.lt kalbintų pašnekovių, rinkimai į tarybas ir mero postus pateikia atsakymus apie kai kurias politines jėgas. Tarp jų – ir valdantieji valstiečiai. Savivaldybių tarybų rinkimuose tarp partijų geriausiai pasirodė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkę 16,05 proc. rinkėjų balsų.

Rinkimai nauji, o dalis kai kurių ilgamečių savivaldybių vadovų – valdantys ne pirmą kadenciją, pavyzdžiui, ir visus 25 metus. Tiesa, kol kas tik trys ilgamečiai merai užtikrintai tęs savo vadovavimą savivaldybėms, kitiems trims dėl savo vietos teks pakovoti antrajame rinkimų ture. Į valdžią dešimtmečius grįžtančių, kartais ir teisėsaugos akį patraukusių, merų fenomeną politologai aiškina tuo, kad gyventojai bijo pokyčių.

Nors politologai šiųmečius savivaldos rinkimus vadina rinkimais be nugalėtojo, laimėtojais save laiko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nacionaliniuose reitinguose nežibanti partija pagal savivaldos rinkimų rezultatus pelnė trečią vietą. Tuo metu nuo LSDP atskilusių „socdarbiečių“ nežiba ne tik reitingai, bet ir pasiekimai rinkimuose.

Antradienį kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė elektroniniu būdu surinko visus 20 tūkst. rinkėjų parašų, reikalingų norint dalyvauti rinkimuose. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pripažino, kad tai – įspūdingas pasiekimas, kuris kandidatei gali atnešti ir postūmį rinkiminėje kampanijoje, ir žalos. „Nepaprastai vertinu visų pasirašiusių piliečių paramą ir palaikymą – jie įkvepia ir įpareigoja.

Ministrui pirmininkui pareiškus, kad moterys svarbios, bet dar svarbiau profesionalumas, kilo nemažai klausimų. Ką šis pasakymas galėtų reikšti? Tai, kad Lietuvoje nėra profesionalių moterų, ar tai, kad premjeras Saulius Skvernelis neranda nė vienos, kuri galėtų ir norėtų dirbti dabartinėje Vyriausybėj? Pirminėje Vyriausybės sudėtyje buvo trys ministrės, bet jų neliko.

Premjero Sauliaus Skvernelio pozicija, kad Lietuva turėtų atnaujinti politinius kontaktus su Rusija, sulaukė kiek daugiau nei pusės gyventojų palaikymo, rodo naujausia apklausa. Pasak politologų, prie to prisidėjo Lietuvoje vis dar gaji sovietinė nostalgija ir švietimo trūkumas. 52 proc. respondentų palaikė S. Skvernelio poziciją, 26 proc. nepritarė, 22 proc. – neturėjo nuomonės, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Mažesnes nei vairuotojų algas gaunantiems dėstytojams trūko kantrybė. Vilniaus universiteto langus jie padabino gedulo kaspinais ir surengė protestą, kurį pavadino „aukštojo mokslo laidotuvėmis“ ir reikalauja atlyginimus didinti dvigubai. Ir tuojau pat. Esą mokslininkams net gėda viešai prisipažinti, kiek uždirba. Kitų metų biudžetas turėtų būti patvirtintas jau rytoj, tačiau valdžia dėstytojus stato į vietą – algos negali didėti tokiais tempais, pinigų laukia ir medikai, ir pensininkai.

Informacinis karas – vienas didžiausių iššūkių šalies nacionaliniam saugumui, ypač, kai geopolitinė situacija nėra rami. Siūlydami būdus stiprinti Lietuvos atsparumą Rusijos propagandai, Seime susibūrė akademikai, Vyriausybės atstovai ir parlamentarai. Kovoje su propaganda numatoma pasitelkti švietimą ir kultūrą.

Anokia čia naujiena, kad feisbukas – įtakinga platforma, kur skleidžiama informacija ir sekami įdomūs žmonės. Tačiau artėjantys Lietuvos prezidento rinkimai feisbukui gali suteikti visai kitokį veidą ir tapti puikia ne tiek reklamine, kiek komunikacine platforma kandidatams į prezidentus. Politologai ir socialinių tinklų žinovai projektuoja, kaip socialiniai tinklai paveiks rinkimų rezultatus ir kokia komunikacija bus sėkminga. Apie 1,5 mln. lietuvių turi savo feisbuko paskyras, o bent 1,1 mln.

Apie 50 procentų siekęs rinkėjų aktyvumas šiuose Seimo rinkimuose buvo gana įprastas ir nepateikė didesnių netikėtumų, sako BNS kalbinti politologai. „Rinkėjų aktyvumo požiūriu – tikrai ne (išskirtiniai): maždaug 2008, 2012 metų lygis yra pagal aktyvumą. Nuo 2008 metų nusistovėjo aktyvesni rajonai ir mažiau aktyvūs ir dabar viskas klostosi panašiai“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslininkas Vaidas Morkevičius.

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje. „1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais.

 Lietuvos rinkėjų nuostatos daugiausia priklauso nuo požiūrio į sovietmetį ir artimųjų politinių nuostatų, o gyventojų socialinės padėties skirtumai Lietuvoje yra mažiau svarbūs renkantis partijas nei Vakarų Europoje, rodo ketvirtadienį pristatytas politologų tyrimas.

Žmogui pasiekti tikslą dažniausiai trukdo ne išorinės kliūtys, o netinkamas mąstymas. Lietuvai, vis bandančiai aplenkti nuo Baltijos šalių atitrūkusią Estiją, taip pat kelią pastoja ne ekonominės, o psichologinės problemos. Statistiškai estai mus daug kur lenkia. Nors Lietuvos ekonomika kone dvigubai didesnė nei Estijos (atitinkamai 113 mlrd. ir 58 mlrd. litų), vienam gyventojui tenkanti sukurto produkto dalis didesnė šalyje kaimynėje. Vienam estui tenka 56 tūkst.

Iki Seimo rinkimų beliko pora savaičių. Politikos ekspertams rinkimų kampanija neatrodo itin įdomi, nors kiek gyvesnė nei prieš ketverius metus. Jie atkreipia dėmesį, kad šiemet rinkimų kovoje naudojama daugiau pilkųjų technologijų. Vis dėlto rinkimų kampanijos lietuviams nekelia tokių diskusijų ir emocijų, kokias matome verdant JAV ar Prancūzijoje ir kokios buvo pas mus pačius nepriklausomybės pradžioje.

Prieš ketverius metus rinkimus į Seimą atakavo šou verslo atstovai, žadėję, kad su jais liūdna tikrai nebus, tačiau kultūros atstovų buvimas Seime parodė, kad nieko gero iš to neišėjo. Šiemet į Seimą taikosi sportininkai, tarp kurių medalininkai, olimpiniai čempionai ir net krepšinio pažibos – broliai Lavrinovičiai.

Lietuvoje siekiama įsteigti naują partiją pargrįžtantiems emigrantams, bet kalbinti tautiečiai ir ekspertai skeptiškai vertina tokios partijos poreikį bei perspektyvas. O ir statistiniai duomenys rodo, kad grįžtančiųjų, nors ir daugėja, vis dar yra gerokai mažiau nei išvažiuojančiųjų, rašo savaitraštis „Atgimimas“. Prieš savaitę Kaune buvo surengtas pirmasis naujai steigiamos emigrantų partijos susirinkimas.

Su Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi susitikę Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai išsakė savo poziciją dėl Aukštojo mokslo reformos. Jie pareiškė džiaugiąsi, jog Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuris leidžia tikėtis teigiamų permainų. Kaip teigia LJMS pirmininkė dr.

Gan simboliška – Pilietinės visuomenės institutas sausio 19 d., vos kelioms dienoms praėjus po įvykių prie Seimo rūmų, pristatė Lietuvos pilietinės galios indeksą. Kaip pastebėjo PVI direktorius Darius Kuolys, riaušės, mitingai yra pilietinės negalios išraiška, kai visuomenė nesijaučia esanti krašto šeimininkė, nejaučia turinti pilietinių galių.

Visuomenės pilietinė galia per pastaruosius metus nepakito ir lieka gana menka. Tokius Lietuvos 2008-ųjų pilietinės galios indekso (PGI) rezultatus pirmadienį spaudos konferencijoje pristatė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ekspertai Mindaugas Degutis, Ainė Ramonaitė ir Rūta Žiliukaitė. 2008-ųjų metų PGI siekė 33,2 balo iš 100. 2007 metais šis indeksas buvo 32,7 balo. „Žmonės, neturėdami galių pilietinei veiklai organizuoti, išeina protestuoti į gatves. Pavyzdžiui, 34 proc.

Artėjant rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, Lietuvoje startavo novatoriškas projektas, padedantis rinkėjams susirasti jiems artimiausią partiją ar politiką, o politikams – deklaruoti savo pažiūras ir taip tapti labiau matomiems rinkėjams. Tai pirma ir vienintelė racionalaus balsavimo internete sistema „manobalsas.lt“, kurią sukūrė pilietinė aktyvių visuomenės veikėjų, mokslininkų, IT, ekonomikos, politologijos profesionalų komanda. Tinklapis yra pasiekiamas adresu www.manobalsas.lt.

Socialdemokratai ilgai žadėtą progresinių mokesčių modelį pateiks prieš rinkimus. LSDP ekspertai dar vis skaičiuoja, analizuoja, tačiau Gediminas Kirkilas jau atkakliai tikina, kad tai bus gera ir naudinga. Visgi tuo abejoja net buvę progresinių mokesčių entuziastai, o politikai ir politologai, klausydami ilgos, garsios ir tuščios progresinių mokesčių istorijos, įžvelgia gilesnes LSDP bei Lietuvos ekonominio diskurso problemas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Politikai siunčia žinią visuomenei, kad jau per ateinančius Seimo rinkimus galėsime balsuoti internetu. Tikima, kad tai padidins rinkėjų aktyvumą ir dalyvavimą rinkimuose, įtrauks į politinį gyvenimą ne Lietuvoje esančius tėvynainius.

Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi elektroninio balsavimo įvedimui šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, rodo tyrimas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertams atlikus Elektroninio balsavimo galimybių studiją, kuria buvo siekiama įvertinti tokio balsavimo įvedimo Lietuvoje galimybes, naudą, kaštus bei galimus pavojus, paaiškėjo, jog šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir jokia kita pasaulio šalis negali užtikrinti, kad elektroninio balsavimo nauda kompensu...

Ir dauguma Seimo narių, ir savivaldybių atstovai pasisako už tai, jog merą rinktų ne savivaldybės taryba, o patys gyventojai. Tai esą padidintų savivaldybių savarankiškumą, atsakingumą, paskatintų rinkėjų aktyvumą, padėtų išsirinkti tokį merą, kuris geriausiai atstovautų žmonių, o ne partijų interesams. Tuo tarpu politologė Ainė Ramonaitė vertindama tiesioginių merų rinkimų galimybę mato didesnę grėsmę, nei naudą. Galimos manipuliacijos rinkėjaisA.

Parlamentarizmo problemas nagrinėjantis mokslo darbų žurnalas „Parlamento studijos“ tapo Seimo narių ir kanceliarijos ginčų objektu, nors niekas nežino, kam leidinys reikalingas, teigia „Lietuvos žinios“. Netrukus Seimo valdyba spręs žurnalo "Parlamento studijos" likimą. Jį dar 2004 metais įsteigė penkios institucijos - M.Romerio teisės universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos institutai bei Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Pilietinės visuomenės instituto ekspertai atliko studiją „Lietuvos savivalda: savarankiškos visuomenės link“. Joje kalbama apie aktualiausias savivaldos problemas, svarstoma, kaip dabartinė savivalda atliepia mūsų visuomenės lūkesčius, kokių pokyčių jai reikia.

Sekminės Lietuvoje Sekminės šiemet Lietuvoje - karštos. Visoje Lietuvoje - tropiniai karščiai, kuriuos ypač Vilniuje, dideliame mieste, ištverti nelengva. Savaitgalį dalis lietuvių gelbėjosi vandens procedūromis pajūryje ar kur nors prie ežero, kiti gi lindėjo namuose, ieškojo pavėsio. Gerai, kai taip karšta, darže ar sode nepadirbėsi, galima skirti laiko sau. Aš irgi lindėjau pavėsyje ir skaičiau.

Visuomenės skirstymas į "dvi Lietuvas" - tik politinės kovos triukas, kaip ir partijų skirstymas į "populistines" ir "tradicines". Tai Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas Arūnas Poviliūnas, kurio nuomone, visos partijos yra populistinės, nes siekia populiarumo ir kalba apie rūpinimąsi tauta, o ne vien elitu. Jo žodžiais, politikams po rinkimų būdinga girtis tikromis ar tariamomis pergalėmis.