Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi elektroninio balsavimo įvedimui šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, rodo tyrimas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertams atlikus Elektroninio balsavimo galimybių studiją, kuria buvo siekiama įvertinti tokio balsavimo įvedimo Lietuvoje galimybes, naudą, kaštus bei galimus pavojus, paaiškėjo, jog šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir jokia kita pasaulio šalis negali užtikrinti, kad elektroninio balsavimo nauda kompensuotų potencialią jo žalą.
Anot ekspertų, nei teoriniai svarstymai, nei empiriniai duomenys nepatvirtina dažnai akcentuojamos tariamos internetinio balsavimo naudos - rinkėjų aktyvumo didėjimo.
Nei šalyse, kuriose buvo atlikti elektroninio balsavimo bandymai, nei Estijoje, kuri yra vienintelė pasaulio šalis, realiai suteikianti teisę rinkėjams balsuoti internetu ir tai išbandžiusi savivaldos ir parlamento rinkimuose, nebuvo užfiksuota beveik jokio rinkėjų aktyvumo padidėjimo. Estijoje dėl elektroninio balsavimo įvedimo rinkėjų aktyvumas geriausiu atveju padidėjo 0,5 proc.
Tyrimo duomenimis, jei elektroninis balsavimas Lietuvoje, kaip numatoma, bus rengiamas naudojantis elektroninės bankininkystės sistema, šiuo balsavimo būdu potencialiai galėtų pasinaudoti apie 20-25 proc. rinkėjų.
Anot spalio pradžioje "Vilmorus" atliktos apklausos, 15 proc. Lietuvos gyventojų yra tvirtai pasiryžę balsuoti internetu, 9 proc. sako, jog greičiau balsuos internetu nei rinkimų apylinkėje, 47 proc. yra nusiteikę balsuoti tradiciniu būdu.
Tyrimo išvadose pažymima, kad internetiniam balsavimui, daugelio specialistų vertinimu, būdinga daug ir sunkiai išsprendžiamų saugumo problemų - sudėtingas ir nebūtinai patikimas sistemų audito procesas, stambaus masto atakoms interneto teikiamos galimybės, rinkėjo privatumo ir patikimo rinkimų audito nesuderinamumas.
"Kadangi yra daug užsienyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos piliečių, jų aktyvumas turbūt padidėtų, nes šiuo metu jiems yra realios ir objektyvios kliūtys dalyvauti rinkimuose. Bet mes visiškai neįsivaizduojam, kaip vyktų tas procesas, kadangi tai yra labai gera terpė balsų supirkinėjimams, o Lietuvos teisėsauga užsienio šalyse to proceso negalėtų kontroliuoti", - BNS pirmadienį teigė viena iš studijos autorių Ainė Ramonaitė.
Įvertinę šias aplinkybes, tyrimo autoriai teigia, jog vienintelis svarus argumentas už elektroninio balsavimo įvedimą yra balsavimo prieinamumo užtikrinimas jautrioms socialinėms grupėms, visų pirmą - užsienyje gyvenantiems lietuviams, nors trūkumų ir pavojų gerokai daugiau.
Todėl tyrėjai siūlo svarstyti alternatyvias elektroninių rinkimų alternatyvas - įvesti internetinį balsavimą tik mažesnės svarbos rinkimuose ar tiesiog atidėti jo įvedimą, kol bus reikšmingai pasistūmėta saugumo užtikrinimo srityje.
