„1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais. Ši tendencija tikrai džiugina“, – sako prof. dr. Ainė Ramonaitė, politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
Nors pasiryžimas ginti savo valstybę auga, tačiau visuomenės pilietinė galia mažėja. Pernai Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas sudarė 34 balus iš 100 galimų, palyginti su 36 balais 2013 metais.
„Gyventojai, pasiryžę ginti savo valstybę, turi daug daugiau pilietinės galios: vidutiniškai ji siekia apie 40 balų. Tų, kurie tikina valstybės neginsią, pilietinės galios vidurkis sudaro tik 28 balus, – tyrimo rezultatus komentuoja prof. dr. Ainė Ramonaitė. – Vadinasi, ne veltui kalbame apie pilietinę galią. Tai mūsų nacionalinio saugumo garantas: jei jos neturėsime, tai niekas neis ir nieko nedarys.“
Kaip ir anksčiau mokiniai ir mokytojai išlieka daugiausia pilietinės galios turinti visuomenės grupė. Pernai mokinių pilietinė galia siekė 52,4 balo, t.y. buvo 4,8 balo didesnė nei 2012 m., mokytojų išliko panaši kaip anksčiau ir sudarė 48,1 balo. Nors mokiniai turi daugiau pilietinės galios, tačiau jų pasiryžimas ginti savo šalį yra panašus kaip ir likusios visuomenės dalies.
Anot prof. dr. A. Ramonaitės, labiausiai ginti savo šalį pasiryžusi vadinamoji vidurinioji klasė, t. y. gyventojai, kurių šeimose asmeniui tenka apie 2 000 litų, tačiau Lietuvoje tokių gyventojų itin nedaug, todėl vien tik į juos remtis negalime. Apklausos duomenimis, didžiąją visuomenės dalį sudaro gyventojai, kurių vienam šeimos nariui tenka iki 1 000 litų, tačiau ir tarp mažas pajamas gaunančių gyventojų yra pasiryžusių ginti tėvynę.
Atliekant tyrimą taip pat siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina Krymo prijungimą prie Rusijos. Daugiau kaip pusė gyventojų jį vertina labai neigiamai, tačiau 8 proc. – labai teigiamai arba teigiamai.
Komentuodama apklaustųjų nuomonę, prof. dr. A. Ramonaitė atkreipia dėmesį, kad Krymo okupaciją dažniau neigiamai vertina lietuviai, teigiamai – rusų, lenkų ir kitų tautinių mažumų atstovai. Vis dėlto tarp teigiamai vertinančių Krymo prijungimą prie Rusijos yra ir nemažai lietuvių. Daugelis okupacijai pritariančių lietuvių mano, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi negu dabar Lietuvoje.
Savo valstybės politinę santvarką Lietuvos gyventojai vertina palankiau nei Rusijos, tačiau prasčiau nei Vakarų Europos valstybių. Pernai, palyginti su 2006 metais, jie buvo prastesnės nuomonės apie visų minėtų valstybių politinę santvarką.
Panašios tendencijos pastebėtos tiriant gyventojų požiūrį į Lietuvos, Rusijos ir Vakarų Europos valstybių ekonominę gerovę. Ji, gyventojų nuomone, visur sumenko, o Lietuva pagal šį rodiklį atsiduria tarp Rusijos ir Vakarų Europos šalių.
Prof. dr. A. Ramonaitė stebisi, kad apklaustieji įžvelgia nedidelį skirtumą tarp Lietuvos ir Rusijos ekonominės gerovės. Nors bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje nuo 2006 iki 2014 metų augo, tačiau ekonominės padėties vertinimas žmonių akimis blogėja.
Lietuvos pilietinės galios indeksas pagal mokslininkų prof. dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką tiriamas nuo 2007 metų. 2014 m. tyrimas buvo pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis.
Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.
