Nors dėl Šimonytės viskas aišku, politologai svarsto, kam savo balsą galėjo atiduoti prezidentas Nausėda – didžiausių politinių priešų kandidatui Benkunskui ar korupcija kvepiančių skandalų herojui iš praeities Artūrui Zuokui.
Tęsdamas tradicijas rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose, prezidentas Nausėda su žmona Diana ketvirtadienė atvyko į Joniškį. Ten netrukus jie balsuos ir išankstiniuose Vilniaus mero rinkimuose. Mat ketvirtadienis – paskutinė išankstinio balsavimo diena.
Pabendravęs su vietiniais prezidentas ir pirmoji šalies ponia įeina į Joniškio rajono savivaldybę. Atiduos savo balsus už pasirinktą kandidatą į Vilniaus merus. Prezidentas meta biuletenį į balsadėžę. Netrukus tą padaro ir ponia Diana.
Atidavęs balsą prezidentas kalba aptakiai, taip, kad suprasti, kuriam kandidatui skyrė balsą, būtų neįmanoma.
„Daugiau darbų, kitą kartą, mažiau kalbų. Šiais metais Vilniaus bus šeimininkas, priimantis NATO viršūnių susitikimą. Nepaprastai svarbu, kad renginys būtų sklandus, kad keliasdešimties valstybių vadovai pagrindinių pasaulio valstybių, rastų Vilnių tvarkingą, patogų, jaukų, o gražus jis yra bet kuriuo atveju“, – kalba G. Nausėda.
Tačiau intriga, už ką balsavo prezidentas, didelė, mat vienas iš kandidatų – konservatorius Benkunskas. O prezidentas su konservatoriais nesutaria nuo pat kadencijos pradžios. Kitas pasirinkimas – atiduoti balsą už Zuoką – teistą ir praeityje garsėjusį korupcijos skandalais.
Anot politologės Ainės Ramonaitės, Nausėda turi svarių priežasčių nebalsuoti už konservatorius – tiek asmeninių, tiek vertybinių.
„Buvo nemažai įdėta pastangų visaip pašiepti ar kažkaip sukritikuoti prezidentą, tai turbūt visai natūralu ir žmogiška, jei į tave blogai žiūri, šaiposi ir žemina, tai balsuoti už tokią partiją, reikia turėti tikrai tokį tam tikrą, būti aukščiau asmeninių ambicijų“, – kalba A. Ramonaitė.
O ir vertybiškai esą būtų keista, jei konservatyviųjų pažiūrų prezidentas Nausėda balsuotų už partiją, kuri siekia koalicijos su laisviečiais.
„Jeigu žiūrėsim Vilniuje, tai konservatoriai aiškiai deklaravo, kad siekia koalicijos ir sutarta dėl koalicijos su Laisvės partija. Tai vertybiškai jam nėra nei prasmės, nei logikos balsuoti už tokią koaliciją“, – sako A. Ramonaitė.
Tačiau, anot Ramonaitės, ir tai, ar prezidentas balsuotų už Zuoką, lieka didžiulis klausimas. Nors esą šio kandidato ideologinė ir vertybinė pozicija prezidentui turėtų būti artimesnė.
„Jis vis tiek labiau per centrą, panašiai kaip ir Nausėda. Tai kažkokių labai didelių skirtumų, manau, turbūt nebūtų. Bet yra kitas momentas – ar tu palaikai kandidatą, kuris praeity turėjęs įvairių aferų, ar ne. Ar gali manyti, kad žmonės keičiasi, situacija keičiasi, institucijų valdymo kokybė. Bet ar jis būtinai balsuos už kitą kandidatą – klausimas. Juk yra ir kiti variantai“, – kalba A. Ramonaitė.
Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybėje balsą už busimąjį Vilniaus merą atidavė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Vilniaus rezultatas, panašu, bus bent jau tarybos narių, seniai seniai nematytas. Labai tikiuosi, kad ir meras Benkunskas taip pat, kas reiškia, kad po labai ilgo laiko turėsime merą konservatorių Vilniuje“, – kalba I. Šimonytė.
Prezidentas pažėrė kritikos Vyriausiai rinkimų komisijai, met mažiausiai dviejose savivaldybėse merų rinkimai virto chaosu. Komisja išmetusi iš rinkimų kandidatą į Anykščių merus Kęstutį Tubį, po teismo sprendimo jį gražino jau po dienos balsavimo – už kitus kandidatus pirmadienį balsavę maždaug 100-tas anykštėnų priversti balsuoti iš naujo. Paskutinę dieną prieš rinkimus į merus leista Visagine kandidatuoti ir Daliai Štraupaitei.
„Tai yra chaosas, tai menkina žmonių pasitikėjimą mūsų rinkimų sistema, tai kelia abejonių rinkimų rezultatais. Tai blogiausia, kas gali atsitikti rinkimų metu. Ir jeigu žmonės nesusitvarko su vienais rinkimais, klausimas, ką jie darys, kai kitais metais turėsim vienus po kitų rinkimų“, – tvirtina G. Nausėda.
O premjerė Šimonytė VKR nekaltina. Sako, kad didžiausia problema Lietuvoje yra ne rinkimų komisija ir teismai.
„Didžiausia problema yra politikai, kurie sudalyvauja tokiose istorijose, kur juos tenka patraukti atsakomybėn. Skaidriausia ir švariausia būtų tose dvejose savivaldybėse mero rinkimus organizuoti iš naujo. Todėl, kad koks rezultatas bebūtų, kažkokia dalis kandidatų ir politinių jėgų, kėlusių kandidatus, tuo rezultatu nepasitikės“, – teigia I. Šimonytė.
Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse. Prieš 4 metus to prireikė 41 savivaldybėje. Iš anksto merų rinkimų antrajame ture jau balsavo per 58 tūkst. arba 4,08 proc. rinkėjų. Tuomet po pirmų dviejų išankstinių balsavimo dienų rinkėjų aktyvumas siekė mažiau – 3,30 proc.
