Savivaldos rinkimai itin svarbūs valdančiosioms partijoms, nes jų baigtis parodys, kiek šansų turi esama koalicija išlikti, sako komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
„Kitas dalykas – rinkimai vyksta per karą. To reikia nepamiršti, nes karas daro įtaką kai kurių pasirinkimams. Buvo didelė kampanija prieš [Visvaldą] Matijošaitį, bet paaiškėjo, kad žmonių tai neužkabino.
Taip pat mes turime pakankamai ilgai trunkantį ekonomikos pakilimo ciklą. Rinkimuose visą laiką buvo sakoma, kad Lietuva nuskurdinta, bet tai nėra įtikinama, nes visuose aspektuose galima matyti, kaip Lietuva turtingėja. Savivaldybės turi pinigų ir stato kažką, remontuojasi po truputį – akivaizdu, kad gyvenama ne taip ir blogai“, – sako M. Katkus.
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, kalbėdama apie rinkimus sakė, kad tai – profesinė politologų šventė. O šie rinkimai skiriasi dar ir tuo, kad tai pirmi rinkimai prieš ilgą rinkimų maratoną.
„Įdomu bandyti prognozuoti, koks likimas nusimato naujoms partijoms, kokie bus kiti rinkimai. Įdomu, kaip atrodys Laisvės, Demokratų, Regionų partijos. Taip pat įdomu ir dėl lenkų rinkimų akcijos, kaip karo situacijoje balsuoja tautinė mažuma. Tiesa, nėra kažko, kas labai nustebino, šie rinkimai buvo sėkmingi visiems išskyrus gal Laisvės partiją, o visos kitos partijos gali rasti, kuo pasidžiaugti“, – sakė profesorė.
Ir iš tiesų – tik vienintelė Laisvės partijos kandidatė į Elektrėnų merus Silva Lengvinienė išsikovojo kelialapį į antrąjį turą. Vilniuje partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius liko ketvirtas, Kaune iškeltas Mantas Bertulis – septintas.
„Kai mero remiamas kandidatas ir partija lieka ketvirta rinkimuose rodo, kad tai yra didžiulis pralaimėjimas. Pažiūrėjus, kaip Laisvės partijai sekėsi pasirodyti kitur, galima sakyti, kad savivaldybių lygmeniu šios partijos beveik nėra. Čia du būdai vertinti situaciją: galima sakyti, kad Laisvės partija yra parlamentinė partija arba sakyti, kad savivaldybinis lygmuo tokio tipo partijai ne visą laiką yra pats naudingiausias“, – sako M. Katkus.
Laisvės partijos rinkiminę kampaniją Vilniuje komunikacijos ekspertas įvardijo kaip prastą, nes joje daugiau dėmesio skirta ne miesto problemoms, bet partijos propaguojamoms vertybėms.
„Bet kuriuo atveju, Laisvės partijos susilpnėjimas rodo, kad kiti Seimo rinkimai jai bus išgyvenimo rinkimai. Per praėjusius rinkimus Laisvės partija perėjo 5 proc. barjerą ir garantavo dabartinę koaliciją. Didesnis centro dešinės blokas konservatoriams išlaikyti tolimesnę koaliciją yra labai svarbus. Todėl Laisvės partijos likimas yra ne tik jų pačių, bet apskritai dešiniojo bloko reikalas, nes jei jų nebūtų, vargu, ar kažkas kitas sugebėtų balsus paimti“, – sako M. Katkus.
Kairiųjų partijų sėkmė
Akivaizdūs pirmojo rinkimų turo nugalėtojai – socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Anot politologės Ievos Petronytės, tai, kad nacionalinėje politikoje valdo dešinieji, socialdemokratams nekenkia, nes jie renka protesto balsus.
„Kitų partijų išsiskaidymas turėjo jiems teigiamos naudos, kai pabyrėjo valstiečiai, socialdemokratai galėjo grįžti prie savo šaknų, tai leidžia kalbėti apie jų sugrįžimą“, – sakė politologė, pridūrusi, kad savivaldos ir nacionaliniai rinkimai, kaip ir politikai – skiriasi.
Nemažai žmonių nuo valstiečių, socialdemokratų ir liberalų nuviliojo Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Bet, tarkime, valstiečiams šie rinkimai taip pat sekėsi visai neblogai.
„Jeigu skaičiuojant aritmetiškai, kaip nauja partija [Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos] surinko pakankamai daug, ko nepalyginsi su Laisvės partija, nes ji savivaldybės lygmeniu buvo naujas politinis darinys. Iš kitos pusės, valstiečiai irgi pasirodė pakankamai neblogai. Bet natūralu, kad socialdemokratai yra laimėtojai, kurie įtvirtino savo statusą kaip kitų Seimo rinkimų greičiausias nugalėtojas. Akivaizdu, kad jie turi palaikymą.
Seimo rinkimai į savivaldybės rinkimus nesitransformuoja, bet savivaldybės rinkimai paprastai turi tendenciją pasakyti, į kurią pusę viskas juda. Panašu, kad po visų pasikeitimų socialdemokratai bus ta jėga, kuri turi daugiausiai galios ir sėkmės. Aišku, reikia palaukti antrojo rinkimų turo ir pasižiūrėti, kas ten darysis“, – sako M. Katkus.
Vis tik pasak politologo Pauliaus Skirkevičius akivaizdaus ryšio, tarp savivaldos ir Seimo rinkimų negalima išvesti. Bet tam tikrus ženklus galima matyti.
„Jų (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – aut. past.) pasirodymas indikuoja, kad jie galėtų ir Seimo rinkimuose pasirodyti neblogai. Dabar penkiose savivaldybėse pirmauja jų sąrašas. Vienmandatėse ten gali būti geri rezultatai, nors, jei ryškiausi jų nariai yra merai, klausimas, ką jie iškeltų Seimo rinkimuose“, – svarstė politologas.
Profesorė A. Ramonaitė paantrino, kad įdomu pasidairyti, ką rodo S. Skvernelio partijos pasirodymas.
„Buvo įdomu, nes rinkiminiai sąrašai ir merų kandidatai daug pasako apie šią partiją. Ji mums dar nelabai žinoma, neaišku, kaip ta partija atrodys, kuo užsiims. Aš prasiėjau pro visų jų kandidatų į merų postus biografijas ir su kuo jie ėjo anksčiau. Radau kelis žmones, kurie nauji politikoje, jų nedaug. Suprantu kodėl, nes regionuose, aktyvūs, žmonėms pažįstami piliečiai yra partijų „išgaudyti“. Dažniausiai ką matome, kaip vieni iš kitų pervilioja juos. Šiai partijai buvo didelis iššūkis sukurti struktūrą, bet jie ėjo šiuo keliu. Galime palyginti, kad ir su Laisvės partiją. Laisviečiai tik 13 savivaldybių išvis kėlė kandidatus. O S. Skvernelio partija – 49.
Akivaizdu, kad Laisvės partija nebando pretenduoti į nacionalinės partijos statusą. Nes jei nesugebi išstatyti kandidatų visose savivaldybėse, tai tu iš principo negali „žaisto to žaidimo“. Skvernelio žmonės moka dirbti partinį darbą, jie stropiai jį dirbo bandydami pervilioti žinomus žmonės.<...> Matosi šios partijos portretas, jie orientuojasi į centro-kairės požiūrio žmones. Pamatus prieš kitus rinkimus pasidėjo neblogus, nors naujai partijai startuoti nuo savivaldos rinkimų – labai nedėkinga situacija. Į merus negali iškelti nežinomo žmogaus, mažuose miesteliuose žmonės pažįsta kandidatus, todėl negali sau šiaip sau kažko iškelti“, – kalbėjo profesorė A. Ramonaitė.
Perrinkti 24 merai
Politologas P. Skirkevičius pripažino, kad jį nustebino didelis merų perrinkimas. Tai, pasak jo, rodo, kad konkurencija mažėja.
„Per praeitus rinkimus tokių pirmame ture perrinktų metų buvo 19, šiemet jau 24, tai rekordinis. <…> 11 savivaldybių kur dabartiniai merai nekandidatavo konkurencija buvo aršesnė, skirtumai tarp rezultatų mažesni. O kur kandidatuota, skirtumas didesnis. Iš 49 savivaldybių, kur rinkimuose dalyvavo dabartiniai metai, 45 pateko į antrą turą“, – sakė P. Skirkevičius.
Pasak politologų, nėra vienos priežasties, kodėl kai kurie merai įsitvirtinę savo postuose. Taip gali būti ir dėl administracinio resurso naudojimo ir dėl to, kad jie moka įsiteikti rinkėjams arba todėl, kad žmonės nenorėjo balsuoti už partinius merus, o rinkimų komitetų atstovų buvo nedaug.
„Mažuose miesteliuose žmonės apie merus galvoja ne per partinę liniją, o per žmogiškąją. O Vilniuje tie, kurie norėjo kažko neutralaus, neturėjo iš ko rinktis. Buvo mažiau neutralios konkurencijos iš rinkimų komitetų. Klaipėdoje aktyvumas mažesnis, tai tikėtina susiję su rusakalbių gausa, Vilniuje iš dalies gali būti taip pat, mat net Darbo partija negavo balsų“, – sakė A. Ramonaitė.
Didžiausia intriga
Didžiausia pirmojo turo intriga, anot M. Katkaus, laukė Vilniuje.
Įdomi ne tik rinkimų baigtis, bet ir tai, kad du kandidatai – save iškėlęs Mykolas Majauskas ir konservatorių kandidatas Valdas Benkunskas atstovavo tą patį bloką.
„Nepaisant to, kad Majauskas nepartinis, bet jis tiek įvaizdžiu, tiek daugiamete politine karjera žmonių atmintyse vis tiek yra konservatorius. Iš esmės žmonės turėjo pasirinkimą iš trijų kandidatų. Ir tos apklausos, kurios stipriai keitėsi, rodė, kad žmonės neturi apsisprendimo iki pat galo.
Benkunsko įspūdinga pergalė iš esmės buvo klasikinis atvejis, kai viskas lemiasi pačioje pabaigoje. Jis dirbo iki galo – kalbėjo ir labai daug dirbo su savimi. Jis atidirbo su palaikytojais, taip pat pabaigoje socialiniuose tinkluose reiškėsi. Prisiminkime, pradžioje jis buvo visiškai nežinomas. Tai tokia situacija – dirbo ir atidirbo“, – sako komunikacijos ekspertas.
V. Benkunskas sekmadienį pateko į antrąjį Vilniaus mero rinkimų turą, kur susirungs su „Laisvės ir teisingumo“ kandidatu Artūru Zuoku.
Kalbėdamas A. Zuoką M. Katkus priminė, kad paskutinius tris kartus Vilniuje antrajame ture žmonės balsavo protestu balsavo prieš jį. Todėl prognozuoti, kad A. Zuokas turi didesnius šansus laimėti rinkimus nei V. Benkunskas, būtų netikslinga.
„Faktas, kad Benkunskas standartiniu būdu neturėtų laimėti prieš Zuoką. Bet dabartinėje situacijoje, gali būti, kad žmonės, kurie [anksčiau] nubalsavo už Šimašių, balsuos už Benkunską.
Geriausias scenarijus Zuokui buvo susiskaldymas. Politikoje svarbu inercija, ir tas buvimas pirmu duoda labai svarbu šansą pasakyti, kad susivienykime, nes tai labai smarkiai mobilizuoja žmones. Jei Benkunskas būtų antras po Zuoko, tokio fakto nebūtų. Tai konservatoriams tikrai sėkmingas pavyzdys ir matosi, kad labai daug mesta pinigų buvo, labai daug atidirbta“, – teigia M. Katkus.
Antrasis tiesioginių merų rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.
